Seimas pataisas priėmė argumentuodamas, kad įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia numatyti civilinę atsakomybę.
Žiniasklaidos atstovams užkliuvo, kad keičiant įstatymą buvo atsisakyta išlygos, jog atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą.
Beveik 100 žurnalistų ir redaktorių prašo palikti anksčiau galiojusią nuostatą, tikindami, kad ji užtikrina tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą.
„Ją panaikinus, kandi kritika ar menki informacijos netikslumai gali tapti pagrindu persekioti žurnalistus ir kitus asmenis“, – teigiama iniciatorių pranešime spaudai.
Kai kurie politikai teigia, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra nepagrįstas.
Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas.
Susitikime su prezidente dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, advokatė Liudvika Meškauskaitė, Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl veto inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Beniušis.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad įstatymą Seimas turbūt turės tobulinti, nes dabartinę formuluotę galima interpretuoti skirtingai.