„Reikia prisiminti, nuo ko prasidėjo pati komitetų idėja, ir mes matome, kad nuo jos yra nutolta. Nuo 2011 ar 2010 metų, kada prasidėjo diskusijos ir buvo Konstitucinio Teismo išaiškinimai, tai buvo pasakyta, kad pagrindinė komitetų idėja yra, kad galėtų žmonės nepartiniai, bendruomenės, kurie nieko nenori turėti bendro su politinėmis partijomis, kad jiems nebūtų suvaržyta jų teisė būti renkamiems ir tokiu būdu dalyvauti savivaldos valdyme. Tačiau bendra praktika ir tendencija matosi, kad tokių nepolitinių, visuomeninių darinių, kurie su politinėmis partijomis nieko neturėjo bendro, iš tikrųjų mes turime minimalius vienetus, mes praktiškai apie juos nieko negirdime. (...)“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.
Pasak jo, visuomeniniai komitetai yra laikini dariniai, kurie pasibaigus rinkimams nebeegzistuoja, o kitiems rinkimams vėl kuriami nauji. Taip esą pasinaudojama veikimo lengvatomis, kurios dabar yra taikomos komitetams. Pasak patarėjo, prezidentė ragina lengvatas naikinti, suvienodinant veikimo sąlygas rinkimų komitetams ir politinėms partijoms.
„Mes tikrai neturėtume kalbėti apie komitetų išgyvendinimą ar atsisakymą, bet kad būtų labai aiškios vienodos taisyklės, kad konkurencinė aplinka būtų vienoda (...) nuo pat įsikūrimo. (...) Reikia numatyti, kaip steigiama, kiek reikia narių turėti, kokie suvaržymai yra, kas gali finansuoti, kada gali būti registruojami, kada dalyvauti rinkimuose. Paskui po rinkimų nenutrūkstanti ta veikla turi būti, atsiskaitoma. Tęstinumas užtikrintų, kad būtų išvengta tų tokių situacijų..., nes dabar, kada yra asociacijos pavadinimas, kur gali gauti finansavimą iš juridinių asmenų, iš fizinių asmenų - niekas per daug nekontroliuoja asociacijų veiklos, o vėliau tas pats praktiškai pavadinimas ar panašus atsiranda komiteto pavadinime...“, - sakė M. Lingė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pirmadienį po antrojo savivaldos rinkimų turo sakė, kad visuomeninių rinkimų komitetų padėties bloginti nereikia.