Šalies vadovės teigimu, neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.
Atkreipė dėmesį į svarbiausias problemas
„Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys. Sąžiningai peržiūrėję kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainynus sutaupytume milijonus eurų ir mūsų žmonėms nereikėtų vaistų pirkti kaimyninėje Lenkijoje ar turguje iš po prekystalių. Kai profesinė pareiga taps svarbiau nei pinigas, kokybiškų paslaugų ims daugėti“, – kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitės nuomone, dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka: žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą.
„Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti „socialinio modelio“ labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti“, – požiūrį į siūlomas Darbo kodekso naujoves įvertino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė ragino ir suremti pečius dėl socialinės atskirties.
„Požiūris į beglobius vaikus – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys. Surasti šeimas 4 tūkstančiams vaikų – nėra neįveikiamas tikslas. Bendras verslininkų ir nevyriausybininkų projektas penkiolikoje savivaldybių nuo globos namų vien šiemet išgelbėjo beveik 400 vaikų. Tereikėjo padirbėti su socialinės rizikos šeimomis, o ne skubėti atimti vaikus“, – į vaikų problemas dėmesį atkreipė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, paskatinę vaikų globą ir įvaikinimą, dabartinę sistemą galėsime perorientuoti į kitas socialines paslaugas.
Klausimus siūlo spręsti ne fragmentuotai, o iš esmės
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, iš prezidentės sulaukusi kritikos dėl pernelyg aršaus socialinio modelio brukimo, žurnalistams sakė, kad aktyviai raginti jį priimti – Vyriausybės sprendimas.
„Socialinio modelio tikrai nestumiu. Tai yra Vyriausybės sprendimas ir birželio 9 dieną mes Vyriausybėje, pasitarime, pristatysime visus socialinio modelio teisės aktus po pataisymo“, – tikino ji.
A. Pabedinskienė pripažino, kad po socialinio modelio Lietuvoje daug kas keisis.
„Jį sudaro 4 dalys: darbo santykiai, socialinis draudimas, užimtumas ir socialinė atskirtis. Socialinė politika ir formuojama ant šių keturių banginių. Jei paimsime tik vieną ar kitą elementą, turbūt vėl tik fragmentuotai spręsime klausimus, o kai jie yra tarpusavyje susiję, tikėtina, mes galime Lietuvoje turėti gerą rezultatą“, – patikino ministrė.
Kritikos dėl vaikų namų nepriima, supratimo prašo visuomenės
Ji taip pat sulaukė nemažai kritikos dėl vaikų namų ir kitų socialinių iniciatyvių. Prezidentė minėjo, kad daugiau teigiamo šia linkme daro privačios iniciatyvos, o ne ministerija. Tačiau ir su tuo sutikti A. Pabedinskienė nebuvo linkusi.
„Džiaugiuosi, kad prezidentė atkreipė dėmesį į globos įstaigų sistemą, bet tai yra paveldas. Labai sudėtingas paveldas. Pirmieji žingsniai jau yra padaryti ir pirmosios įstaigos reformuojamos. Tikiuosi, kad ir Lietuvos žmonės supras, tą, ką prezidentė paminėjo, atsiras žmonių, kurie norės ir įvaikinti, ir globoti. Iš tiesų, pirmiausiai turbūt turime suvokti, kad nuo mūsų pačių visi šie dalykai prasideda, nes vien tik išardyti sistemą ir vaikams nepasiūlyti naujos paslaugos, aplinkos, kurioje jie jaustųsi gerai, turbūt negalima. Todėl žingsnis po žingsnio tai yra daroma ir pirmieji dideli žingsniai jau padaryti“, – patikino A. Pabedinskienė.
Ji sakė besidžiaugianti tuo, kad buvo atkreiptas dėmesys į šią problemą, kuri, ministrės teigimu, 25 metus nebuvo sprendžiama.
Pripažino – bėdų dėl BPC yra
Savo ruožtu kritikos dėl Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklos sulaukęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažino, kad šio centro veikla tikrai galėtų būti laikoma vienu iš neatsakingumo pavyzdžių.
„Sprendimas įkurti tokį centrą buvo priimtas 1997 m., šiandien – 2015 m., tačiau centras nefunkcionuoja taip, kaip numatyta įstatymuose. Kaip buvo numatyta, į bendrąjį pagalbos centrą nėra integruotos ir visos pagalbos tarnybos“, – pripažino jis ir patikino, kad šį procesą jau reikia pabaigti.
„Jis dabar jau finišo tiesiojoje. Techninis darbas kol kas vyksta pagal grafiką, sutartys yra pasirašomos ir nuotolinės darbo vietos bendrojo pagalbos centro stotyse yra įkurtos, tačiau tai nėra galutinis variantas“, – patikino S. Skvernelis.
Anot jo, jei rudens Seimo sesijoje bus pateiktas įstatymas dėl greitosios medicinos pagalbos stočių ir jos taps valstybės nuosavybe, pagerinti bendrojo pagalbos centro veiklą bus paprasta.
Pokyčiams priešinasi visuomenė
Paklausta, kada bus galima tikėtis pokyčių kompensuojamų vaistų srityje, ką taip pat sukritikavo D. Grybauskaitė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad jie jau pradėti daryti.
„Yra sudaryta komisija, kuriai vadovauja patarėja Janina Kumpienė. Tai nėra vienadienis darbas, nes vaistų yra labai daug ir reikia kai kuriuos jų išbraukti keičiant naujais. Kaip žinia, mes jau pateikėme ataskaitą, ką šiemet padarėme, kokius inovatyvius vaistus įrašėme, tačiau susiduriame su problema, kad žmonės yra pripratę prie tų vaistų, kurie yra labai seniai įrašyti.
Mūsų nuomone, reikėtų tuos vaistus keisti kitais, tačiau visuomenės, medikų, vaistininkų nuomone, tai būtų nepatogu gyventojams. Tačiau darbas vyksta ir mūsų suplanuota yra trečią ketvirtį šį darbą pabaigti“, – sakė ministrė.
Kritikos dėl iššvaistytų milijonų nepriima
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad jau išleisti 38 milijonai eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas. Tačiau tai, jos vertinimu, nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų. Savo ruožtu R. Šalaševičiūtė patikino, kad pasikeisti šioje srityje pasikeisti niekas ir negali.
„Visų pirma, šie milijonai yra išleisti nuo 2009 m. įgyvendinant pirmą etapą, kurio pabaiga buvo gegužės 31 dieną. Šiuo metu, tik šiuo metu, nuo birželio 1-osios dienos, yra jungiamasi prie sistemos ir nuo lapkričio 2 dienos prie sistemos turi visiškai prisijungti 176 didžiosios gydymo įstaigos, kurios dalyvavo pirmame elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimo etape. Tik dabar pildoma ta informacija, kuri kiekvienoje iš šių gydymo įstaigų yra surinkta“, – patikino ministrė.
Pasak jos, darbai vyksta pakankamai sklandžiai, nors ir kyla šiek tiek problemų su registrų centru ir išlaikymo sąnaudomis.
„Išlaikymo sąnaudos iš tiktųjų gali būti nemažos, bet tai sietina su tam tikromis derybomis su registrų centru. Manau, kad padedant teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui derybos turėtų būti sėkmingos“, – lūkesčiais dalijosi R. Šalaševičiūtė.