Prezidentas Gitanas Nausėda buvo vetavęs Seimo gruodį priimtą Žvalgybos kontrolierių įstatymą, argumentuodamas, kad ši institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms. Be to, įstatymas, jo vertinimu, apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.
Visgi plačiu Seimo palaikymu, įskaitant ir opoziciją, veto buvo atmestas.
Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento veiklos teisėtumo priežiūrą.
Du žvalgybos ombudsmenus parlamentas skirs penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Nors Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žadėjo bent vieną kandidatą Seimui pateikti iki parlamento sesijos pabaigos, klausimas nusikėlė rudeniui.
Grupė Seimo opozicijos atstovų dėl įstatymo kreipėsi į KT
Grupė opozicijai atstovaujančių Seimo narių dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Viena iš kreipimosi autorių, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad įstatymas dėl žvalgybos ombudsmeno instituto įsteigimo priimtas netinkamai parengtas.
Anot jos, abejonės Žvalgybos kontrolierių įstatymo konstitucingumu išsakytos ir prezidento Gitano Nausėdos veto, tačiau „valdantieji ignoravo šiuos valstybės vadovo įspėjimus ir veto buvo atmestas“.
„Buvo taip skubama keisti teisės aktus, kad liko visiškai nesureguliuota pati žvalgybos kontrolieriaus veikla. Pavyzdžiui, yra neaišku, kaip jis disponuos jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija. Tokios informacijos išviešinimas dėl to, kad jos naudojimas aiškiai nesureguliuotas, gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalą valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai“, – parlamentarė cituojama jos biuro išplatintame pranešime.
Pasak Lietuvos regionų frakcijos atstovės, „tokių grėsmių valstybei sukėlimas tinkamai neparengus priimto teisės akto yra ypač neatsakingas veikimas, jis paneigia atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Konstitucijos viršenybės principą“.
„Kartais atrodo, kad valdančioji dauguma, įtikėjusi savo teisumu, užsimerkia prieš viską: opozicijos įspėjimus, prezidento nuomonę, nesitaria su specialistais, negirdi jų kritikos“, – sakė A. Širinskienė.
Kaip rašoma pranešime, į KT kreipėsi 32 Seimo narių grupė, sudaryta iš visų opozicinių frakcijų atstovų. Kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Delfi domėjosi šiuo klausimu dar gegužės pabaigoje. Tuomet ši byla buvo dešimta KT nagrinėjimo laukiančių konstitucinės justicijos bylų eilėje. Šiuo metu ji – aštunta, tad panašu, kad iki rudens sesijos pradžios byla išnagrinėta dar nebus, tačiau teismo sprendimas nėra privalomas ir
Iniciatyvos autorius: tikimės klausimą išspręsti rudens sesijoje
Kaip portalui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kuris ir inicijavo minimą įstatymą, Seime užkaitusi atmosfera, kai opozicija paskelbė posėdžių boikotą, nukėlė parlamento pirmininkės planus teikti bent vieną žvalgybos ombudsmeno kandidatūrą dar pavasario sesijoje.
„Žvalgybos kontrolierius yra strategiška isvarbi institucija, kuriai reikia kuo platesnio partijų sutarimo, nes steigiant šią instituciją mes su opozicijos balsais ją ir priėmėme, ir po to įveikėme prezidento veto. Natūralu, kad gerbdami opoziciją, norėtume juos „turėti valtyje“, kai priiminėsime šį sprendimą. Pritarimas turėtų būti kuo platesnis, kad nebūtų sakoma, jog čia viena ar kita jėga ką nors primetė“, – paaiškino parlamentaras.
Jo teigimu, nieko baisaus, kad šis klausimas nusikelia į rudens sesiją, nors teisiškai institucija pradėjo veikti nuo liepos pradžios.
„Rudens sesijoje tikrai turėsime šį dalyką išspręsti“, – patikino L. Kasčiūnas.
Rasti kandidatus nėra paprasta
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis Delfi neslėpė, kad dėl šio įstatymo buvo truputį skeptiškas ir akcentavo kruopščios žvalgybos ombudsmeno atrankos svarbą.
„Politiškai pritariau, tačiau nei kiek nepergyvenu dėl to, kad tas pareigūnas dar neatsiranda ir nei kiek nepergyvenu dėl to, kad jis ilgai ieškomas, nes norėčiau, kad žvalgybos kontrolierius būtų labai kruopščiai, labai atsakingai parinktas, o ne bet kaip, atmestinai“, – sakė parlamentaras.
Jis atkreipė dėmesį, kad ši pozicija yra labai svarbi, o kontrolierius tiesiogiai dirbs su įslaptinta informacija.
„Tai galėtų būti dar vienas Rusijai labai svarbus objektas stebėti, ieškoti kontakto ir panašiai“, – pabrėžė K. Masiulis.
Politiko vertinimu, tinkamų žmonių tokioms pareigoms Lietuvoje nėra labai daug.
„Pirma į galvą šovusi mintis galėtų būti tokia: buvę VSD ir specialiųjų tarnybų ar kažkokių žvalgybinių institucijų vadovai, bet, kita vertus, nemaža dalis arba vos ne dauguma jų yra dabar labai vieši asmenys. Šis pareigūnas neturėtų būti labai jau matomas ir viešas bei komentuojantis spaudoje.
Ta savybė būti labai viešu komentuotoju būtų labai neigiama, mano požiūriu. Jis turėtų atsakinėti į klausimus, kuriuos jam užduoda uždaruose posėdžiuose Seimo komitetai ar komisijos“, – paaiškino K. Masiulis.
Be to, kaip akcentavo parlamentaras, naujos institucijos darbuotojai turi būti labai kruopščiai patikrinti.
„Tarkime, nors žmogus jau nedirba VSD keletą metų, bet jis dar tebeturi labai daug informacijos, tai jis jau galėjo tapti Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu dėl to, kad turi daug informacijos“, – pastebėjo komisijos pirmininkas, paaiškinęs, kad tokius niuansus būtina išaiškinti.
„Manau, kad tų asmenų yra, bet juos reikia su didelės skiriamosios gebos mikroskopu ieškoti“, – sakė K. Masiulis.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pripažino, kad rasti žmones, kurie tiktų ir sutiktų būti žvalgybos ombudsmenais, nėra lengva užduotis.
„Situacijos nepalengvina, aišku, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris gal ne pačią įnstituciją „pakabintą“ laiko, bet kandidatai nori teisinio aiškumo“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Be to, kaip atkreipė dėmesį Seimo narys, įtakos turi ir siūlomas valstybės tarnautojo atlyginimas.
Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo pareiginė alga „į rankas“ siektų apie 1,7 tūkst. eur, o kontrolieriaus – maždaug 1,6 tūkst. eurų. Atlyginimas galėtų būti keliais šimtais eurų aukštesnis, dar įvertinus kandidato turimą darbo stažą.
„Reikia galvoti ir apie apskritai motyvaciją dirbti tokiose atsakingose pareigose prie valstybės tarnybos – visų paskatų ir atlyginimų paketą. Čia jau bendra bendra visos tarnybos problema, bet tai, aišku, labai veikia ir Seimo kontrolierių atlyginimus, ką reikėtų spręsti. Tai, matyt, irgi veiksnys, sukuriantis probleminį lauką, kalbant apie žmonių paieškas“, – pastebėjo NSGK pirmininkas.
Visgi L. Kasčiūnas teigė, kad tikisi, jog iki metų pabaigos rasti abu kontrolierius pavyks. Tiesa, žvalgybos ombudsmenui keliami aukšti reikalavimai, nes sritis – itin jautri.
„Aš laukčiau netgi pasiūlymų iš opozicijos – jei tik turi profesionalų žmogų, tikrai tegul siūlo. (...) Reikia atsakingo ir nepriklausomo, tvirtą stuburą turinčio, nepriklausomą mąstymą turinčio, bet kartu suvokiančio ir kas yra nacionalinis saugumas bei kaip tai jautru, žmogaus. Balansas ir aukso vidurio paieškos šiuo atveju ypatingai svarbu: suvokti ir savo institucijos misiją, žmogaus teisių, metodų taikymo priežiūrą, ir šalia to suvokti, kokia tai jautri sritis nacionalinio saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.