F. Jansonas tikina, kad „valstybininkų“ sąraše buvo ir Ž. Pavilionis: tenka priminti neseną Lietuvos istoriją
„Galime kalbėti apie tą patį Užsienio reikalų komiteto vadovą, poną Žygimantą Pavilionį, kuris aktyviai dabar reiškiasi, išsakydamas savo patarimus ar nuomones prezidentui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas, aiškindamas savo ankstesnius pareiškimus ir atliktą analizę dėl „valstybininkų“ įtakos.
„Lygiai taip pat galiu pasiimti tą 2008 m. sąrašą ir matyti, kad jis yra tame sąraše kaip vienas pagrindinių veikėjų. Tai čia tiesiog lyginimo klausimas ir, turbūt, problema ta, kad žmonių atmintis nėra labai gera. (...) Kartais tenka priminti tai, kas buvo nesena Lietuvos istorija“, – aiškino jis.
Prezidento patarėjas taip pat paaiškino, kodėl prakalbo apie „valstybininkų“ ketinimus užimti šaliai svarbias pozicijas. Pasak jo, kai tam tikrų politikų ir diplomatų pareiškimai virto grasinimais, į situaciją reikėjo pasižiūrėti gerokai rimčiau. Šiame kontekste F. Jansonas įvardija signataro Albino Januškos pasisakymus socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kol ponas Januška tiesiog turėjo savo nuomonę, kurią aktyviai reiškė socialinėje erdvėje – buvo įdomu žiūrėti, skaityti ir tiek. Kai pradėjo vardinti, kur ir koks ambasadorius, jo manymu, turėtų būti paskirtas ir kuris yra geras – jau buvo dar įdomiau. Kai prasidėjo grasinimai, neslepiami grasinimai prezidentui, siūlymai mažinti galias skiriant ambasadorius arba vėl kelti atstovavimo Lietuvai EVT klausimus – pasidarė mažiau juokinga. Kai tapo aišku, jog tokios pačios idėjos po kelių dienų staiga pradeda sklandyti Seime, URK ir (...) tuoj taps realybe – teko įdomiau pasižiūrėti“, – aiškino jis.
Valdančiųjų reakcija nustebino: jeigu buvo skaudu – reiškia, tai yra panašu į tiesą
F. Jansono pareiškimai apie „valstybininkus“ netruko sulaukti kritikos iš valdančiųjų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad jai yra gėda dėl tokių svarstymų Daukanto aikštėje. Tuo metu Seimo URK pirmininkas Ž. Pavilionis aiškino, kad skleidžiant tokias sąmokslo teorijas „daromas antivalstybinis veiksmas“.
Tokios reakcijos, neslėpė F. Jansonas, jį nustebino. Tačiau, svarstė jis, veikiausiai tai rodo, kad kalbose apie „valstybininkus“ yra tiesos.
„Staigi ir labai agresyvi, tokia ad hominem reakcija mane kiek nustebino. Iš kitos pusės suprantu, kad jeigu taip žmonės reaguoja, tai buvo skaudu. Jeigu buvo skaudu – reiškia, tai yra (...) panašu į tiesą“, – samprotavo F. Jansonas.
Sureagavo į kaltinimus dėl atskleistų diplomatų pavardžių: prezidentas jas atspėjo
Prezidento patarėjas sureagavo ir į prezidentui tekusią kritiką dėl atskleistų poros diplomatų, dalyvavusių konkurse į ambasadoriaus postą Lenkijoje, pavardžių.
F. Jansonas tvirtino, kad G. Nausėda nieko nepaviešino. Anot jo, šalies vadovas diplomatų pavardes veikiausiai atspėjo, mat, pakartojo patrtėjas, iš ministerijos nebuvo gavęs sąrašo, kuriame būtų įvardinti visi konkurse dalyvavę asmenys.
„Užsienio reikalų ministerija nepateikė jokio depolitizuotos atrankos dalyvių sąrašo. Jei prezidentas atspėjo pavardes žmonių, kurie dalyvavo – valio“, – sakė patarėjas.
„Sąrašas jam nebuvo pateiktas. Šiuo atveju jei viešumoje vienas ar kitas žmogus sako, kad dalyvavo – tai mes tą žinome. Tai nėra didelė problema. Jokie sąrašai atrankoje dalyvavusių (ambasadorių – ELTA) Prezidentūrai nebuvo pateikti. Dėl to ir kyla klausimas, ar apskritai atranka buvo, ar ji buvo depolitizuota ir iki galo atlikta“, – tvirtino F. Jansonas.
Mano, kad ambasadorių atrankos turėtų būti keičiamos
Nors šioje kadencijoje Seimas keitė įstatymus, numatančius diplomatų skyrimo procedūras, Prezidento patarėjas mano, kad ambasadorių atrankos turėtų būti dar tobulinamos. Kaip tinkamą pavyzdį F. Jansonas nurodė teisėjų skyrimo atrankas – kai prezidentui pateikiamos visos konkurse dalyvavusiųjų pavardės, o ne pateikiama viena kandidatūra.
„Šiuo atveju, manau, tokia sistema Užsienio reikalų ministerijoje būtų visiems į naudą ir būtų daug skaidresnė, daug paprastesnė, kiltų daug mažiau abejonių dėl to, kas įtakoja vienos ar kitos pavardės, kuri yra atnešama prezidentui, pasirinkimą“, – pabrėžė jis.
„Tvarka, be abejo, turėtų ir galėtų būti tobulinama“, – pridūrė F. Jansonas.
Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios
LTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.
Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.
Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Įsivertins G. Landsbergio iniciatyvą
Jeigu užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui artimiausiu metu nepavyks pradėti parlamentinių partijų lyderių diskusijos dėl finansavimo gynybai didinimo, šalies vadovas Gitanas Nausėda šiuo klausimu pats imsis iniciatyvos, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Reikia įsivertinti tą užsienio reikalų ministro iniciatyvą susodinti visas partijas prie stalo ir dėl gynybos mokesčio kalbėti, kiek tas siekis yra rimtas, kiek tiesiog noras garsiai pakalbėti ir nušuoliuoti toliau. Tai, matyt, per artimiausias kelias savaites pamatysime, ar tos lyderystės iš valdančiųjų užtenka“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„Jeigu neužteks, manau, kad prezidentas šioje temoje bent jau pradines konsultacijas su atskiromis partijomis (...) tikrai pradės“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pastaruoju metu pradėjo kalbėti apie besikeičiančią saugumo situaciją regione. Politikas paragino partijų lyderius pradėti diskusijas, kokių žingsnių galima imtis, siekiant sustiprinti valstybės saugumą.
Tarp valdančiajai koalicijai ir opozicijai priklausančių parlamentarų taip pat bręsta iniciatyvą atnaujinti šią kadenciją pasirašytą gynybos susitarimą. Politikai teigia, kad atnaujintame dokumente turėtų atsirasti įsipareigojimas dėl Vokietijos brigados priėmimo, divizijos steigimo, privalomo šaukimo į karinę tarnybą pokyčių, taip pat sutarimas dėl tvaraus gynybos finansavimo.
Kai kurie opozicijos atstovai svarsto, kad lyderystės dėl šio susitarimo atnaujinimo turėtų imtis prezidentas G. Nausėda.