„Aš manau, kad prezidentui nekyla abejonės, jog Stambulo konvencija atitinka Lietuvos Konstituciją. Stambulo konvencija pateikta ratifikavimui dar anoje prezidento kadencijoje, tai yra ponios Dalios Grybauskaitės kadencijoje, tai yra jau turbūt penkeri metai. Tai penkerius metus niekam nekilo jokių abejonių. Dabar staiga nutarta paklausti. Teisinės logikos tame greičiausiai palei nulį, bet niekas juk nedraudžia klausti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė F. Jansonas, paprašytas įvertinti Seime pristatytą nutarimą dėl keipimosi į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktų Lietuvos Konstitucijai.
Prezidento patarėjas svarstė, kad KT vertinimų šiuo klausimu nereikia, o, jei jie ir būtų, kaip teigė F. Jansonas, veikiausiai į teisėkūros procesą įneštų daugiau dramos.
„Ar Konstitucinio Teismo sprendimas, kad juoda yra juoda arba balta yra balta pakeis kažkaip balsavimą? Gal, o gal ir ne? Tai yra bereikšmis, beprasmis žingsnis, bet jis kelia triukšmą, dramos“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
F. Jansonas tvirtino manantis, kad prezidento G. Nausėdos vertinimų Stambulo konvencijos klausimu nereikia. Anot jo, Seimo nariams patys yra pajėgūs priimti sprendimą dėl šio tarptautinio dokumento ratifikavimo, prezidento patarėjas ragino parlamentą šio sprendimo link ir judėti.
„Čia nereikia lyderystės. (...) Seimas turi pateiktą dokumentą ir jį arba ratifikuoja, arba neratifikuoja. Nereikia kažkokios papildomos lyderystės. Ten yra 141 suaugęs žmogus, kuris renkasi tarp dviejų mygtukų „taip“ ir „ne“. Kokia lyderystė? Paimi ir paspaudi“, – kalbėjo F. Jansonas.
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir Seimo socialdemokratais inicijavo parlamento kreipimąsi į KT dėl Stambulo konvencijos.
Pastarąją savaitę registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Seimas po pateikimo antradienį pritarė iniciatyvai dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.