Tokia patarėjo ir kariuomenės laikysena, politiko vertinimu, „gali būti vertintina ir kaip kenkimas valstybės nacionaliniams interesams“.
Tačiau tiek prezidentūra, tiek Lietuvos kariuomenė teigia, jog į diskusiją būtų galėję kažką deleguoti: kariuomenė – atstovą, prezidentūra – kitą patarėją.
Lopata: lenkai nutarė nedalyvauti ir atšaukė delegaciją
Apie tai, kad teko atšaukti tarptautinio lygio diskusiją R. Lopata antradienį pranešė feisbuke: esą Lietuvos pusei į ją nedelegavus atitinkamų atstovų, savus atšaukė ir Lenkija.
„Rytoj Medininkuose turėjo įvykti pirmoji apskrito stalo diskusija dėl Lietuvos–Lenkijos sutarties 30-mečio ir strateginės partnerystės turinio „Kaip Lenkija galėtų ginti Lietuvą?“. Šią diskusiją Seimo Ateities ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai norėjo surengti dalyvaujant ne tik Lenkijos pusei, bet ir naujam Vilniaus rajono merui. Į šį susitikimą Lenkijos pusė planavo atskristi vyriausybiniu lėktuvu su delegacija, kurioje buvo keli aukšto rango generolai bei prezidento patarėjas-nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacek Siewera.
Tačiau ne viskas pasirodė taip paprasta. Lietuvos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas K. Budrys nesurado laiko dalyvauti diskusijoje, ir todėl lenkai atšaukė savo prezidento patarėjo dalyvavimą, paskirdami delegacijos vadovu patarėjo pavaduotoją.
Lietuvos kariuomenės vadovybei nesuradus atstovavimui nė vieno iš keliolikos generolų, lenkai apskritai nutarė nebedalyvauti diskusijoje ir atšaukė delegaciją“, – viešai dėstė politikas.
Jis apgailestavo ir įvertino tokią tiek patarėjo, tiek kariuomenės laikyseną.
„Noriu atsiprašyti visų Lietuvos pusės dalyvių, jog atsitiko tokia istorija. O svarbiausia išvada, kurią galima padaryti, kokioje apgultyje gyvena prezidentūra ir kariuomenės vadovybė santykiuose su Lenkija ir strateginės partnerystės su ja vizijoje. Tokia veikla gali būti vertintina ir kaip kenkimas valstybės nacionaliniams interesams“, – komentavo R. Lopata.
Užminė mįslę: lenkus pasiekė skambutis iš Lietuvos
Į šį įrašą feisbuke sureagavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigęs, kad svečiai į diskusiją kviesti per vėlai.
„Šiaip jau ne taip yra – per tris darbo dienas organizuoti aukšto lygio konferenciją – tai tikrai drąsus žingsnis. Aš pats penktadienį apie ją sužinojau, kai trečiadienis jau suplanuotas ir su į Tartu Gynybos koledžą vykstu su koledžo komendantu skiriamu generolu.
Kiekvienas žino, kad tokie renginiai organizuojami laikantis veidrodinio atstovavimo principo. Tad jei kas nors negali atvykti, tai tikrai ne dėl nenoro, o todėl, kad nebuvo iki galo suderinta su esama darbotvarke.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta ne vienos didelės pratybos ir visi tuo užimti. Tiesiog siūlau organizuojant daryti tai ne per tris darbo dienas, o leisti bent jau renginius susiplanuoti darbotvarkėse. Nes kitaip išeina tik audra stiklinėje“, – patarė ministras.
R. Lopata nepraleido progos atsakyti ir paprieštaravo A. Anušauskui – esą diskusija organizuota seniai. Jis tikino, kad kažkas iš Lietuvos „su aukštomis gaidomis“ siekė, kad diskusija neįvyktų.
„Ministre, konferencija buvo rengiama jau senokai, mes Jūsų neplanavome kviesti, gal todėl nežinojote. Deja, teko keisti datas ir panašiai, nes sunku suderinti visus užimtumus.
Lietuva pademonstravo, kad yra nelanksti, kad jai to nereikia. Ta patvirtina ir šis jūsų postas.
Lenkijos pusė patvirtino man neformaliai, kad buvo skambutis iš Lietuvos su gana aukštomis gaidomis, atšaukti vizitą, nes jis nesuderintas. Su kuo – spėkit iš trijų kartų“, – paragino R. Lopata.
Spėliojančiųjų nebuvo.
Kariuomenė: galėjome ir galime deleguoti atstovą
Delfi užklausus, kodėl atstovavimui diskusijoje su lenkais nepavyko rasti kurio nors iš generolų, Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad buvo ir yra numačiusi savo atstovą.
„Lietuvos kariuomenė buvo ir yra numačiusi atstovą dalyvauti renginyje. Jei renginys vyktų, esame pasirengę skirti savo atstovą“, – komentare nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius.
Pasiteiravus, tai ar visa susidariusi situacija yra nesusipratimas, Lietuvos kariuomenė neatsakė.
Kariuomenė taip pat nekomentavo R. Lopatos replikos apie kenkimą valstybės nacionaliniams interesams.
Savo ruožtu prezidentūra nurodė, jog K. Budrys negalėjo sudalyvauti diskusijoje, nes jau turėjo kitų planų.
Prezidentūra: patarėjas turėjo kitų planų
„Prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys gavo kvietimą atvykti į diskusiją dėl Lietuvos–Lenkijos sutarties 30-mečio ir strateginės partnerystės turinio „Kaip Lenkija galėtų ginti Lietuvą?“ birželio 16 d. Daug anksčiau buvo suplanuota, kad numatytą diskusijos dieną K. Budrys išvyksta į komandiruotę į Briuselį, kur dalyvaus Lietuvos Respublikos ambasados Belgijoje, Egmonto ir Clingendael instituto seminare „Steady as She Goes: NATO in the Run-Up to the Vilnius Summit“, taip pat dalyvaus kitose iš anksto suplanuotose konsultacijose su Belgijos vyriausybės atstovais artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje“, – Delfi teigė Prezidento komunikacijos grupė.
Tiesa, vietoje K. Budrio prezidentūra planavo į diskusiją deleguoti kitą šalies vadovo patarėją:
„Diskusijos organizatorius žinojo apie K. Budrio komandiruotę, su juo buvo sutarta dėl kito Prezidento patarėjo dalyvavimo.“
R. Lopatos teiginio apie kenkimą valstybės nacionaliniams interesams, kaip ir kariuomenė, prezidentūra taip pat nekomentavo.
1993 metais įsigaliojo Lietuvos ir Lenkijos Konsulinė konvencija, kurioje išreiškiamas šalių noras vystyti kaimyninius santykius, stiprinti draugystę ir gilinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą, siekis sureguliuoti ir vystyti konsulinius santykius tarp abiejų valstybių, remiantis visokeriopų lengvatų, ginant piliečių teises ir interesus, suteikimo principu.
1994 metais įsigaliojo tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė ketvirtąjį metinį pranešimą, kuriame taip pat užsiminė apie santykius su Lenkija. Jie, pasak šalies vadovo, yra puikūs.
„Kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda pradėjome dialogą apie pratybų su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis mūsų šalyje planą, įskaitant ir Suvalkų koridoriaus gynybą“, – kalbėdamas iš Seimo tribūnos pažymėjo G. Nausėda.