Tačiau politiniai oponentai mano, kad bijoti yra ko. Pasak jų, toks S. Skvernelio sprendimas gali pradėti kišti pagalius į ratus jo paties vadovaujamos vyriausybės veiklai.
Be to, opozicijai atstovaujantys politikai mano, kad S. Skvernelis turėtų pasirinkti - ar jis premjeras, ar kandidatas.
E. Gentvilui neramu dėl vyriausybės darbo
Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas paklaustas, kaip vertina tai, kad S. Skvernelis sieks prezidento posto, atsakė jam linkintis sėkmės įsiterpti į pirmąjį trejetuką ir pakovoti dėl vietos antrame rinkimų ture. Visgi jis teigė nerimaujantis dėl to, kad „vyriausias Lietuvos ūkvedys“, kuriuo, pasak jo, yra vyriausybės vadovas, atsiduria labai keistoje situacijoje.
„Bus nebeaišku, ar jis kalba kaip premjeras, ar kaip kandidatas į prezidentus. Daug kas dėl to kabinėsis prie jo ir tikrai vyriausybės darbo efektyvumas labai kris. Jau dabar matome, kad nuo gruodžio 3-osios nesugebama rasti aplinkos ministro, visos kitos peripetijos tikrai skandina vyriausybės darbo efektyvumą. Jo kandidatavimas į prezidentus dar labiau pablogins tuos dalykus“, – komentavo E. Gentvilas.
Jis priminė, kad vos prieš keletą savaičių iš premjero buvo galima girdėti kalbas apie organizuojamą perversmą, matyti kreipimąsi į specialiąsias tarnybas. Anot jo, taps nebeaišku, ar turime efektyviai dirbantį premjerą, ar kandidatą. Paklaustas, ar S. Skvernelis turėtų pasirinkti, ar jis kandidatas, ar premjeras, E. Gentvilas atsakė:
„Formaliai jis neprivalo rinktis, tad manau, kad jis liks premjero poste. Tačiau praktinėje kasdienybėje tai tikrai apsunkins pirmiausia ne jo kandidatavimą, o vyriausybės darbą. O man tai yra svarbiausia“, – sakė liberalų lyderis.
Kalbėdamas apie tai, kaip rinkimuose gali pasirodyti S. Skvernelis, sakė manantis, kad premjero reitingų dinamika bei neefektyvi jo vadovaujamos vyriausybės veikla kol kas neleidžia kalbėti apie premjero patekimą į antrą turą.
„Seniai suplanuota, seniai buvo pasakęs, kad yra apsisprendęs, bet nepaskelbs. Seniai buvo aišku, kad planuoja kandidatuoti. Toks per ilgai užtrukęs spektaklis, bet kiekvienas kandidatas renkasi savo. Liko 9 dienos iki „valstiečių“ suvažiavimo, klausimas, kodėl reikėjo anksčiau. Mano nuomonė skeptiška, bet pasielgė taip, kaip jam atrodė geriausia“, – sakė E. Gentvilas.
G. Landsbergis ragino premjerą trauktis
Kaip laidos „Laba diena, Lietuva“ eteryje pabrėžė LRT tyrimų žurnalistė Jurga Tvaskienė, premjeras teisiškai gali dalyvauti rinkimų kampanijoje – tam jis gali pasiimti specialių atostogų.
„Bet premjero postas yra labai puiki startinė pozicija. Žmogus, vykdydamas savo darbą, gali puikiai pasigirti savo nuveiktais darbais. Ką, beje, šiandien Rusnėje ir darė“, – kalbėjo ji.
Opozicijos atstovas, konservatorius Gabrielius Landsbergis, komentuodamas S. Skvernelio pranešimo apie kandidatavimą būdą, LRT TELEVIZIJAI sakė, kad jau dabar kyla klausimas, ar premjeras nesinaudoja administraciniais resursais.
„Mes matėme žmones, kurie yra šalia S. Skvernelio – tai yra ir jo patarėjai, ir kabineto vadovė. Ir tai kelia papildomų klausimų - ar premjeras nesinaudoja administraciniais resursais dabar jau oficialiai prezidento kampanijai.
Tai draudžiama Lietuvos įstatymų, kai kurie politikai jau yra nubausti. Ir manau, kad tokių klausimų dėl galimai neskaidrios premjero kampanijos bus tikrai kur kas daugiau. Dėl to aš raginčiau premjerą nedelsiant trauktis iš premjero posto“, – akcentavo jis.
Pasak G. Landsbergio, tik tokiu būdu būtų užtikrinama tai, kad kampanija būtų vykdoma skaidriai ir kad ji visiems kandidatams būtų vienoda. Seimo narys patikino, kad S. Skverneliui iš posto nepasitraukus parlamentarų grupė kreipsis į VRK ir preciziškai stebės, kad piktnaudžiavimo nebūtų.
V. Bruveris: vyriausybėje realaus darbo nevyks
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo, kad S. Skvernelio sprendimas nenustebino, bet šiek tiek nustebino režisūra – neva spontaniškas pareiškimas susitikime su gyventojais Rusnėje.
„Viešųjų ryšių prasme gal visai ir vykęs sprendimas. Jis vis tiek save pateiks kaip paprastų žmonių, „apačių“ kandidatą“, – sakė jis.
Pasak apžvalgininko, premjeras dabar turės išeiti „specialių atostogų“ ir per rinkimų kampaniją laikinai pasitraukti iš darbo vyriausybėje.
„Įstatymuose šios procedūros yra apibrėžtos“, – tikino V. Bruveris.
Pasak jo, tai reiškia, kad artimiausiu 2–3 mėnesius vyriausybė liks su laikinu vadovu.
„Ji [tokia vyriausybė] gali tik įsitempusi stebėti, kaip baigsis nuolatiniam vadovui. Aišku, kažkokio realaus darbo nevyks, iš esmės viskas bus persunkta poline kampanija, viskas alsuos rinkimų dvasia. Kas iš esmės buvo ir iki šiol – akivaizdu“, – teigė jis.
S. Skverneliui nelaimėjus prezidento rinkimuose, jis grįžtų atgal į premjero postą.
„Jis grįžta ir „valstiečių“ dauguma naujai išrinktą prezidentą stato į kampą prieš faktinę ir konstitucinę padėtį ir jis turi susitaikyti su faktu, kad yra Seimo dauguma, kuri teikia jam savo premjero kandidatūrą, kuri greičiausiai ir vėl bus S. Skvernelio. Tai R. Karbauskis žadėjo dar ankstyvą rudenį“, – sakė jis.
Kaip tokioje naujam prezidentui pavyktų tvarkytis, pasak V. Bruverio, priklauso nuo to, kuris iš realiausių kandidatų juo taps.
„Jeigu tai bus Ingrida Šimonytė, ji su „valstiečiais“ šiuo klausimu galės kovoti rimčiau, jeigu tai bus Gitanas Nausėda, jis, manau, bus visiškai bejėgis“, – komentavo apžvalgininkas.
Jis sakė, kad S. Skvernelio, kaip „apačių kandidato“ šansai prezidento rinkimuose yra neblogi, o J. Tvaskienė juos įvardijo kaip „rimtus“: „Žmonės jaučia nostalgiją kandidatui, kuris kalba jų kalba, o ponas Skvernelis labai intensyviai tai daro.“
Prarasta beveik pusė ministrų
Portalas LRT.lt primena, kad S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė jau susidūrė su ne vienu iššūkiu. Per dvejus jos darbo metus buvo pakeisti šeši ministrai: Mindaugas Sinkevičius, Milda Vainiutė, Bronius Markauskas, Liana Ruokytė-Jonsson, Kęstutis Navickas ir Jurgita Petrauskienė. Vienintelis M. Sinkevičius iš vyriausybės pasitraukė taikiai, po to kai jo atstovaujama Lietuvos socialdemokratų partija nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Tuo metu kiti ministrai pasitraukė ar buvo atleisti dėl prastai vykdomų pareigų ar kitų skandalų, prezidentė dalimi jų pareiškė nepasitikėjimą. Tiesa, daug ką nustebino, kad atleidžiant švietimo ir mokslo ministrę J. Petrauskienę, prastai pasirodžiusią mokytojų streiko metu, buvo atleisti ir kultūros bei aplinkos ministrai. Nemažai kritikos vis dar kliūva ministrui Linui Kukuraičiui, dėl liepos 1-ąją įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos reformos. Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai Seime buvo surengta interpeliacija. Tiesa, ji nepavyko.