„Kokiu būdu jis tą galią ir kodėl galėtų įgyti? Vienas būdas, kurį minėjau, – senaisiais laikais gal reikėjo kreiptis į Dievą, Viešpatį ir per Bažnyčią keliais einant tikėtis, kad jį kartu su tauta kokia nors galia aplankys. Kitas variantas, kuris dažniau daromas, yra, kad prezidentas tariasi ir veda derybas su įtakingiausiais. Kai tampi intrigų centru, ir tavo rūmai yra pagrindinė intrigų vieta – tai kuo daugiau intrigų aplink tave yra, tuo daugiau turi galios.
Trečias variantas, kad tu vis daugiau užimi komunikacinį centrą, tada mažiau užsiimi intrigomis, bet užtat visada pasirodai spaudoje, ir ten švyti visomis spalvomis. Jeigu pradedi švytėti, tai kažką reikia sakyti, tada jis nori ar nenori turi užsiimti hibridizacija“, – žurnalistams sakė G. Mažeikis.
Pasak filosofo, Lietuvos Konstitucija paverčia prezidentą tokia mitine persona, kuris turi būti virš politinių partijų, kažkokioje įsivaizduojamoje tautoje, kurios niekur negali aptikti ir niekur besdamas jos nerasi.
„Ir jis turi su šituo mitologiniu padaru visą laiką bendradarbiauti, tada jis yra priverstas nuolat užsiiminėti hibridizacijomis – slaptomis arba viešomis, ir tampa tokiu hibridizacijos centru“, – sakė G. Mažeikis.
Nausėdai kol kas sekasi sunkiai
Pasak filosofo, Gitaną Nausėdą rinkėjai prezidentu išrinko būtent dėl komunikacinio efekto.
„Jis neturėjo paskui save nei politinės praeities, nei politinių partijų aiškaus palaikymo, nei programos, kuri būtų aiškiai pagrįsta, ir visa tai rėmėsi tik trumpalaikiu popsiniu efektu. Buvo pastebima, kad kuo mažiau jis kalba, tuo geriau auga jo reitingai“, – kalbėjo G. Mažeikis.
Filosofo vertinimu, tą komunikacinį efektą kūrė net ne jis pats, o medijos.
„Turint mintyje, kad jo įtaka gali išsisaugoti tik tokiu atveju, jeigu medijos jį ir toliau puoselės, rodys ir šlovins jį, tai jam išsaugoti savo įtaką yra labai sunku. Čia susiduriama su tuo dalyku, kad jam ne visą laiką sekasi būti šlovinamam – tai užmiršta įleisti ką nors į Prezidentūrą, tai neišsprendžia kokios nors problemos, būna daugybė visokiausių kliurkų. O sutarimų su politinėmis partijomis, kaip nėra, taip nėra. Tai yra, kaip jo nebuvo, tai tas nesutarimas tik išaugo per tą laiką“, – sakė G. Mažeikis.
Filosofo verdiktas prezidento nudžiuginti negalėtų.
„Mano nuomone, prezidento institucija ne tik nesustiprėjo per tą laiką, o ji dar ir susilpnėjo. Tai yra, jeigu jis ir atėjo silpnas, tai dabar tapo dar silpnesnis“, – sakė G. Mažeikis.