Toks klausimas kyla, analizuojant Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje skelbiamas buvusių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus rinkimų kampanijos finansinių išlaidų ataskaitas.
Kaip rodo DELFI tyrimas, VRK interneto svetainėje skelbiama informacija neretai prieštarauja viena kitai, o pateikiami išlaidų dydžiai – skiriasi net kelis kartus.
Dešimt auklių – vaikas be galvos
Skaičiuoti buvusių kandidatų pinigus DELFI ėmėsi dar pirmosiomis liepos dienomis, po to, kai birželio 12-ąją pasibaigė terminas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams (VIRS) pateikti duomenis VRK apie kandidatams suteiktas politinės reklamos paslaugas ir jų apskaitą.
Didžiąją dalį rinkimų kampanijos išlaidų sudaro kandidatų išlaidos už politinę reklamą. Likusios išlaidos – tai štabų darbo apmokėjimo, patalpų nuomų, transporto ir jo nuomos, ryšio, kelionių, maitinimo, apgyvendinimo ir kt. rinkimų kampanijos metu tiesiogiai patirtos išlaidos.
VRK duomenis apie paskleistą politinę reklamą gauna iš trijų šaltinių: pačių kampanijos dalyvių – kandidatų arba jų štabų atstovų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų – laikraščių, žurnalų, TV, radijo stočių, interneto portalų, taip pat išorės reklamos stendų nuomotojų bei reklamos agentūrų; ir iš politinės reklamos stebėtojų.
Politinės reklamos stebėtojai – tai apygardų rinkimų komisijos, visuomenė, neatlygintinai pranešanti apie kandidatų reklamas specialioje Reklamos gaudyklėje, o taip pat – Vyriausiosios rinkimų komisijos už biudžeto pinigus samdytos bendrovės ir fiziniai asmenys, kurie vykdo kandidatų politinės reklamos monitoringą ir duomenis teikia VRK.
Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje DELFI pavyko rasti tris VRK šiuo metu galiojančias politinės reklamos stebėsenos sutartis, bendroje sumoje už beveik 93 tūkstančius eurų.
Dvi sutartys sudarytos su bendrove TNS LT – dėl politinės reklamos stebėsenos interneto portaluose, socialiniuose tinkluose, spaudoje, televizijoje, radijuje ir išorės reklamos stenduose. Dar viena sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu – dėl stebėsenos internete ir socialiniuose tinkluose.
Prezidento rinkimai: viena surinko 696 tūkst., kitam užteko 875 eurų
Kaip matyti iš VRK pateikiamų duomenų, daugiausia lėšų rinkimams surinko buvusi konservatorių partijos kandidatė Ingrida Šimonytė. Jos surinkta suma siekia 695 819, 47 euro. Iš šios sumos net 470 000 eurų paaukojo partija, kitas lėšas – Lietuvos rinkėjai. Seimo nare dirbanti pati kandidatė savo pinigų rinkimams neišleido.
Antroje vietoje pagal surinktų lėšų skaičių yra buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Saulius Skvernelis. Jis rinkimams turėjo 590 433 eurų sumą. Iš jos didžiąją dalį sudarė partijos lėšos – 585 000 eurų. Pats premjeras į savo rinkimus neinvestavo.
Trečias pagal surinktų lėšų skaičių – naujasis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Nepriklausomu kandidatu rinkimuose buvęs G. Nausėda iš viso surinko 291 089,36 euro aukų. Visos aukos – fizinių asmenų, pats kandidatas nuosavomis lėšomis rinkimų kampaniją parėmė maksimalia leistina suma – 17 700 eurų.
Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į šalies vadovus, kadenciją baigiantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis rinkimams surinko 148 495 eurus. Iš jų nuosavos lėšos – 14 704 eurai, partija parėmė 115 850 eurų.
Kaip matyti iš VRK duomenų, LSDP partijos pirmininkas Gintautas Paluckas savo partijos kandidatą irgi parėmė 50 eurų auka.
Lenkų rinkimų akcijos-Lietuvos krikščioniškų šeimų sąjungos keltas šios partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis surinko 79 000 eurų. Visa suma buvo paaukota jo vadovaujamos partijos.
Vilties prezidentu Tautininkų ir respublikonų partijos laikytas kandidatas Arvydas Juozaitis rinkimams surinko 41 042,76 euro. Iš jų 1500 eurų parėmė partija, pats kandidatas skyrė 5655 eurus nuosavų lėšų.
Mindaugas Puidokas surinko 19 888,70 euro, iš kurių net 15 378,21 euro skyrė pats iš nuosavų lėšų. Ši suma – daugiau nei pusė buvusio kandidato deklaruotų santaupų, kurių jis kandidatuodamas nurodė turintis 26 264 eurus.
Pats savo rinkimų kampaniją finansavo ir dar vienas buvęs kandidatas į Prezidentus – Valentinas Mazuronis. Rinkimams jis surinko 6 409,33 euro, iš kurių net 6 331,56 euro buvo nuosavos kandidato lėšos.
VRK iššūkis: kaip paslėpti informaciją apie išlaidas
Kalbant apie buvusių kandidatų surinktas lėšas rinkimams – klausimų lyg ir nekyla. Visai kita kalba, kai prasideda išlaidų skaičiavimas.
Štai čia reikėtų tik nusistebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos sugebėjimu padaryti viską, kad tokia informacija paprastam piliečiui būtų kuo sudėtingiau randama, o suradus – nuspręsti, kiek patikima, mat atskirose infogramose pateikiami duomenys – nesutampa, nors, logiškai mąstant – turėtų.
Pavyzdžiui, vienas iš politinės reklamos stebėtojų – Druskininkų rinkimų apygarda Nr. 7, savo ataskaitoje, kurią skelbia VRK, teigia, kad suskaičiavo kandidato S. Skvernelio politinės reklamos laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ už 7 572,42 euro.
Tačiau kitoje ataskaitoje, kurią pateikia pats laikraštis, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, „Valstiečių laikraštis“ nurodo, kad S. Skverneliui suteikė politinės reklamos tik už 1 431,58 euro.
Ta pati Druskininkų rinkimų apygardos komisija teigia, kad suskaičiavo, jog dienraštis „Lietuvos rytas“ kandidatui Vyteniui Povilui Andriukaičiui suteikė politinės reklamos ploto už 16 761,70 euro. Tačiau pats dienraštis „Lietuvos rytas“ savo teiktoje ataskaitoje VRK teigia, kad iš viso kandidatams suteikė politinės reklamos tik už 10 603,35 euro, o ir ta pati reklama buvusi ne V. P. Andriukaičiui, o – S. Skverneliui.
Skuodo rinkimų komisija praneša, kad laikraštis „Mūsų žodis“ išspausdino I. Šimonytės politinės reklamos už 302,40 euro, tačiau pats laikraštis deklaruoja kad reklama kandidatei atsiėjo 377,34 euro.
VRK paskelbtoje bendrovės TNS politinės reklamos ataskaitoje, gegužės 24 dieną, likus dviem dienoms iki antrojo prezidento rinkimų turo balsavimo dienos, politinę reklamą stebinti bendrovė buvo suskaičiavusi, kad viešumoje pasirodžiusios kandidatų politinės reklamos išlaidos siekia sekančiai: daugiausia reklamavosi S. Skvernelis – TNS LT žiniomis, už 627 691,11 euro; antroje vietoje – G. Nausėda su 606 903,69 euro išlaidų; trečia – I. Šimonytė su 504 534,76 euro; ketvirtoje vietoje likęs V. P. Andriukaitis nurodoma paskleidęs reklamos už 48 639,92 euro.
Tačiau tokie skaičiai verčia paklausti – o kaip tuomet su dviejų kandidatų antrojo turo išlaidomis? Ar jų – nebuvo? O jeigu buvo – tai kiek ir kokių, kas jas apmokėjo?
Dar daugiau – jei I. Šimonytės, G. Nausėdos ir S. Skvernelio išlaidos po pirmojo turo buvo beveik apylygės, kiek teisinga yra suma, kurią nurodo G. Nausėda po antrojo rinkimų turo, turint minty, kad I. Šimonytės išlaidos kaip ir atitinka pateiktas po antrojo rinkimų turo?
Kas tyčia meluoja ar nemokšiškai suklydo – kandidatai ar Vyriausioji rinkimų komisija, padariusi viską, kad rinkėjams kiltų kuo daugiau klausimų, neaiškumų ir net – įtarimų, kai kalbama apie išleistas kandidatų rinkimų lėšas?
Tai kuo tikėti ir kaip susigaudyti, kuri informacija yra tikra? VRK atstovė Lina Petronienė sako, kad politinės reklamos stebėtojų teikiama politinės reklamos kaina yra orientacinė. Esą vertindami politinės reklamos kainą, tokie stebėtojai ją vertina neatsižvelgiant į visas deklaruotas nuolaidas.
„Gavus duomenis iš visų trijų šaltinių, jie yra lyginami, analizuojama ar politinės kampanijos dalyviai deklaravo visą politinę reklamą ir nurodė išlaidas jai, ar visiems dalyviams taikyti vienodi politinės reklamos įkainiai ir sąlygos“, – apie kelius ir vingius, apskaitant kandidatų politinę reklamą teigia VRK.
Išlaidų lyderė – I. Šimonytė, S. Skvernelio ataskaitose – šimtatūkstantiniai neatitikimai
Taigi aukščiau perskaitėte politinės reklamos stebėsenos kampanijos TNS pateiktas kandidatų išlaidų suvestines.
Tuo metu pačių kandidatų ir jų rinkimų štabų VRK pateikti duomenys rodo visiškai kitus skaičius, nei už 90 tūkst. eurų samdytų politinės reklamos stebėsenos skaičiuotojų akys.
Kaip matyti iš VRK teikiamų duomenų, iš viso kandidatai į prezidentus rinkimams išleido 1 293 355,85 euro.
DELFI pabrėžia, kad ši suma yra pateikiama neturint keturių kandidatų – G. Nausėdos, S. Skvernelio, I. Šimonytės ir V. P. Andriukaičio rinkimų išlaidų audito išvadų. Taigi, laikytina, kad išlaidų dydis gali šiek tiek keistis.
Liepos 10-ą dieną, t. y. gavusi galutinius duomenis iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, VRK skelbia, kad daugiausia rinkimams išleido konservatorių kandidatė I. Šimonytė – 668 205,44 euro.
Nurodoma, kad buvusi kandidatė liko skolinga 45,85 euro. Tačiau iš I. Šimonytės surinktų 695 819, 47 euro atėmus išleistuosius 668 205,44 euro gaunasi ne 45,85 euro skola, o 27 614,03 euro likutis.
Dar įdomiau – antroje vietoje pagal pateikiamas išlaidas esantis S. Skvernelis, kuris, kaip teigiama VRK ataskaitoje, išleido vos 289 440,49 euro iš 590 433 eurų surinktų lėšų.
VRK nurodo, kad S. Skvernelis po rinkimų liko skolingas daugiausia iš visų kandidatų – net 65 403,42 euro, nors likutis tarp surinktų aukų ir VRK pateikiamų išlaidų yra daugiau nei 260 000 eurų!
Buvęs S. Skvernelio rinkimų štabo vadovas parlamentaras Vytautas Bakas, DELFI paklaustas, kur premjeras dės nuo rinkimų likusius šimtus tūkstančių eurų, stebisi, iš kur VRK galėjo pateikti tokius skaičius. Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, rinkimų kampanijai buvo išleista panašiai tiek pat, kiek surinkta – apie 600 000 eurų.
G. Nausėda, nurodoma, liko skolingas 46 339,93 euro, o iš viso rinkimams išleido 329 830,18 euro.
Prezidentinė pergalė – lydima skolų
Nors sakoma, kad nugalėtojai – neteisiami, DELFI siūlo plačiau pažvelgti į Prezidento rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos rinkimų išlaidų galvosūkį.
Prezidentinę rinkimų kampaniją G. Nausėda baigė su skolomis. Tokius duomenis pateikia Vyriausioji rinkimų komisija, pats buvęs kandidatas ir jo rinkimų štabo atstovai.
Tačiau kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių. Paties G. Nausėdos, jo atstovo Aisčio Zabarausko, rinkimų kampanijos paslaugas kandidatui teikusių bendrovių ir VRK pateikiami duomenys – skiriasi dešimtimis tūkstančių eurų.
Liepos 10-ąją naujienų portalas 15min.lt paskelbė apie tai, jog į Prezidento postą G. Nausėda žengia su galimai jo santaupas viršijančia rinkimų skola.
Minėtame straipsnyje Prezidento inauguracijos organizavimo iškilmėmis užsiėmęs A. Zabarauskas teigė, kad po rinkimų G. Nausėdai liko apie 39 tūkstančių eurų skola, kuri susidarė už televizijų suteiktas politinės reklamos paslaugas.
Vėliau jis šią sumą įvardijo ir kalbėdamas su DELFI: „Jeigu tiksliai, tai, mūsų skaičiavimais, yra likusi 38 925 eurų skola. Tai yra įsiskolinimas televizijoms už suteiktą politinę reklamą. Šiuo metu mūsų rinkimų štabas bendrauja su pasamdyta auditorių kompanija, kuri tikrina, ar ši suma yra pagrįsta ir tiksli. Taip mes ir bendraujame – jie turi mums klausimų, mes jiems atsakome.“
Tą pačią dieną A. Zabarausko pateiktą informaciją surengtoje spaudos konferencijoje pakartojo ir pats išrinktasis Prezidentas G. Nausėda.
„Tai yra suma, kurią aš ketinu padengti iš savo asmeninių lėšų, ir tą padarysiu, nes mano 2018-ų metų deklaracija rodo, kad aš tai galiu padaryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
Pasak jo, per abu rinkimų turus jo štabas rinkimams išleido 330 tūkstančių eurų.
Po DELFI paklausimo – atnaujino duomenis
VRK savo interneto svetainėje pirminius rinkimų finansinių ataskaitų duomenis per Prezidento rinkimų kampaniją skelbė keletą kartų: duomenis apie gautas pajamas – šių metų sausio 20-ą, vasario 22-ą, o duomenis apie gautas pajamas ir išlaidas – šių metų balandžio 9-ą, balandžio 29-ą, gegužės 15-ą, gegužės 22-ą.
Paskutinį kartą VRK savo turimus duomenis atnaujino trečiadienį, liepos 10-ąją – po to, kai DELFI paprašė VRK pateikti jos turimus duomenis apie išrinktojo Prezidento rinkimų skolas.
Į žurnalistės klausimą, kodėl visą rinkimų kampanijos laiką periodiškai duomenis skelbusi VRK jų neatnaujino po birželio 12-osios – termino, kai Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai (VIRS) komisijai pateikė galutines kandidatams suteiktos politinės reklamos pajamų, išlaidų ir likusių įsiskolinimų ataskaitas, VRK sekretoriato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigė, kad šiuo metu komisijos darbuotojai dėmesį skyrė šių metų kovą vykusių savivaldybių rinkimų finansinių ataskaitų suvestinėms.
Esą prezidento rinkimų kampanijos kandidatams, kurie savo rinkimų kampanijai surinko ir išleido daugiau nei 70 minimalių darbo užmokesčių dydžio lėšas (daugiau nei 61 950 eurų), finansinių ataskaitų pateikimo terminas baigsis šių metų rugpjūčio 27 dieną.
Tokių kandidatų praėjusiuose rinkimuose buvo keturi: be politinės partijos paramos kandidatavęs G. Nausėda, buvusi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Saulius Skvernelis ir Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Išlaidų eilutėse – tikra kebeknė
Liepos 10-ąją VRK atnaujintuose duomenyse matyti, kad G. Nausėdos rinkimų kampanijos išlaidos iš viso siekė 329 830,18 euro. Tuo tarpu gegužės 24 dieną teiktuose duomenyse išlaidų suma nurodoma vos 847,00 euro.
Tuo tarpu politinės reklamos stebėsenos paslaugas pagal laimėtą viešąjį pirkimo konkursą VRK teikiančios bendrovės TNS pateiktais duomenimis, viešojoje erdvėje esą buvo paskleista kandidato G. Nausėdos politinės reklamos, įskaitant ir išorinę reklamą, už 606 903,69 euro sumą.
Ši suma apskaičiuota atlikus monitoringą transliuotų reklamų laiko ir ploto pagal VIRS priemonių deklaruotus įkainius televizijose, radijuje, laikraščiuose, internete ir išorės reklamos stenduose.
G. Nausėdos atstovas tokius stebėsenos duomenis vadina nesąmone. Jis teigia, kad rinkimų kampanijos išlaidos tik apie 40 tūkst. eurų viršijo surinktų aukų sumą.
VRK atstovės L. Petronienės teigimu, komisija yra sulaukusi kandidatų, tame tarpe ir G. Nausėdos, štabų priekaištų, esą stebėsenos pateikiami duomenys – nepagrįsti.
VRK pateikiamuose duomenyse nurodoma, kad liepos 10-ai dienai G. Nausėdos skola siekia 46 339,93 euro. Ji beveik 7 tūkst. eurų didesnė nei oficialiai sako G. Nausėda ir jo atstovas A. Zabarauskas.
Dar įdomiau, jog žiūrint į birželio 12 dieną – t. y. tuo laikotarpiu, kai rinkimų aukų jau nebuvo galima rinkti (paskutinė aukojimo diena buvo antrojo rinkimų turo balsavimo diena, gegužės 26-oji), VRK pateiktas VIRS atstovų galutines ataskaitas, jose nurodomos įsiskolinimų sumos siekia daugiau nei 150 tūkstančių eurų.
Tuo tarpu jau liepos 10-ąją paties G. Nausėdos ir jo atstovo A. Zabarausko nurodoma skola siekia apie 40 tūkst. eurų.
VRK vėlgi liepos 10-ąją skelbia, kad G. Nausėda liko skolingas daugiau nei 46 tūkst. eurų rinkiminių įsipareigojimų.
Kada, kam ir – svarbiausia, iš kokių lėšų tuomet galimai buvo apmokėta 110 tūkst. eurų įsiskolinimas? Apie tai nei G. Nausėda, nei jo atstovas A. Zabarauskas trečiadienį neužsiminė nei vienu žodžiu.
Atvirkščiai, A. Zabarauskas DELFI teigė, kad VIRS pateikti skolų skaičiai yra neteisingi ir netikslūs. Taigi, skaičiuojame.
Birželio 12-ai dienai pateiktose galutinėse VIRS ataskaitose VRK, vien reklamos planavimo agentūros „Inspired Communications“, teikusios G. Nausėdos rinkimų štabui žiniasklaidos planavimo ir pirkimo paslaugas, pateiktais duomenimis, tai dienai G. Nausėdos štabas buvo likęs skolingas bendrovei 71 839,64 euro.
Išorės reklamos stendus G. Nausėdai nuomojusi bendrovė „Clear Channel Lietuva“ VRK deklaravo, kad kandidatas birželio 12-ai dienai, t. y. datai, kuomet jau nebuvo galimos jokios finansinės paramos rinkimas, buvo skolingas 37 032,67 euro sumą.
Birželio 11–12 dienomis VRK pateiktomis galutinėmis ataskaitomis, įsiskolinimų sumos buvo likusios ir komercinių televizijų bendrovėms.
„Lietuvos ryto“ televizijai įsiskolinimas nurodomas 12 877,33 euro iš bendros užsakytos 16 877,33 euro paslaugų sumos.
Bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kurią valdo koncerno „MG Baltic“ grupė, priklausančioms televizijoms likę G. Nausėdos rinkimų įsipareigojimai VRK pateikti sekančiai: BTV – 10 112,66 euro, „Info TV“ – 3 811,72 euro, LNK – 34 075,46 euro, TV1 – 5 888,88 euro.
Bendrovei „All Media Lithuania“ priklausančioms televizijoms likę finansiniai įsipareigojimai pateikti sekančiai: TV3 – 50 687,95 euro, TV6 – 12 225,28 euro, TV8 – 4 614,32 euro.
Bendrovei „Tango reklama“, valdančiai radijo stotis, įsiskolinimai po G. Nausėdos rinkimų kampanijos nurodomi tokie: radijo stočiai „Radiocentras“ – 8 822,11 euro, „RusRadio“ – 3 273,05 euro.
Dar 404,91 euro skolos likutis nurodomas ir radijo stoties „PowerHitRadio“ pateiktoje ataskaitoje VRK.
G. Nausėdos atstovas A. Zabarauskas teigia, kad tokia informacija nėra tiksli ir dėl to atsakinga yra VRK, kuri „turėtų reaguoti operatyviau ir atnaujinti gaunamą informaciją iš rinkimų štabų ir viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų“.
Dar A. Zabarauskas DELFI teigė, kad dalies VIRS atstovų – t. y. televizijų, laikraščių, radijo stočių ir išorės stendų reklamos paslaugos buvo užsakinėjamos per reklamos planavimo agentūrą „Inspired Communications“, taigi, anot A. Zabarausko, „tas sumas reikėtų išminusuoti iš „Inspired“ sumos“.
Kaip skelbiama VRK naujausioje ataskaitoje (liepos 10-os dienos), iš viso, susumavus VIRS atstovų pateiktus duomenis, preliminariai matyti, jog televizijoms ir radijo stotims birželio 12 d. deklaruota skolų suma yra 150 793,67 euro.
Iš viso bendrovė „Inspired Communications“ pateiktoje ataskaitoje nurodo, kad kandidatui G. Nausėdai suteikė paslaugų už 222 696,64 euro. Birželio 12-ai dienai iš šios sumos kandidatas, kaip nurodo pati bendrovė, buvo likęs skolingas 71 839,64 euro. Šiuos duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai yra pateikusi pati UAB „Inspired Communications“ – privaloma visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams (VIRS) tvarka.
Įsiskolinimų skola nelaiko
Iš ko susideda minėta skola ir ar tikrai žiniasklaidos bendrovių (VIRS) pateikti įsiskolinimai laikytini bendrovės „Inspired Communications“ skolos dalimi ir skaičiuojant bendrai likusius įsipareigojimus, šią sumą išskaityti?
Norėdama kuo tiksliau išsiaiškinti situaciją, DELFI žurnalistė papildomai dėl šios informacijos patikslinimo kreipėsi ir tiesiogiai į bendrovę „Inspired Communications“.
Tuomet paaiškėjo įdomus dalykas – po rinkimų bendrovei likusių įsiskolinimų „Inspired Communications“ skola nelaiko.
Bendrovės atstovės Miglės Grigaitės pateiktame raštiškame atsakyme nurodoma, kad „realiai šiai dienai skolos neturime, kadangi apmokėjimai vyksta pagal iš anksto susitartus mokėjimo procesus“.
Bendrovės atstovė taip pat patvirtino, kad į G. Nausėdai suteiktų paslaugų kainą – 222 696,64 euro, įeina ir „žiniasklaidos pirkimas televizijoje, radijuje, lauko reklamoje bei agentūros konsultacinės ir koordinavimo valandos“.
VRK liepos 10-ą dieną pateikiamais duomenimis, kandidatas G. Nausėda išlaidoms televizijoje, radijuje, spaudoje ir išorės reklamai išleido: televizijoje – 146 125,30 euro, radijuje 38 880,54 euro, spaudoje – 30 833,73 euro, išorės reklamai – 45 667,59 euro.
Iš viso tai sudarytų 261 507,16 euro sumą arba net 38 810,52 euro daugiau nei visa bendra sutarties tarp G. Nausėdos ir UAB „Inspired Communications“ suma.
Ši suma labai artima po rinkimų likusiai skolai, kurią trečiadienį viešai įvardijo tiek pats G. Nausėda, tiek jo atstovas A. Zabarauskas.
Taigi, remiantis „Inspired Communications“ atstovės M. Grigaitės ir G. Nausėdos atstovo A. Zabarausko teigimu, jog išlaidas medijoms už politinę išrinktojo Prezidento reklamą reikėtų minusuoti iš reklamos planavimo agentūros sutarties sumos, išeitų, jog pati „Inspired Communications“ ne tik visą rinkimų kampanijos sutarties laikotarpį – nuo šių metų vasario 7 dienos, kai buvo sudaryta sutartis tarp G. Nausėdos ir UAB „Inspired Communications“ – dirbo veltui, bet ir papildomai kreditavo beveik 39 tūkst. eurų sumą už G. Nausėdos politinę reklamą žiniasklaidos priemonėse.
Tarp aukotojų – ir Prezidento komandos nariai
Kaip matyti iš VRK skelbiamų duomenų, G. Nausėda rinkimams surinko 291 089,36 euro sumą. Visas lėšas suaukojo fiziniai asmenys. Pats kandidatas savo rinkimų kampanijai paaukojo maksimaliai leistiną 17 700 sumą.
Tarp aukojusių – ir paties G. Nausėdos rinkimų štabo nariai. Dauguma jų, kaip jau paaiškėjo, dirbs ir naujojo Prezidento komandoje Prezidentūroje.
G. Nausėdos rinkimų kampanijos vadove dirbusi Algė Budrytė kandidatui paaukojo 2 757,86 euro, rinkimų kampanijoje dirbusi Ieva Ulčickaitė G. Nausėdos rinkimų kampaniją parėmė 1 212 eurų suma, Povilas Mačiulis – 2 400 eurų, komunikacijos vadovu dirbęs Aistis Zabarauskas – 3 413 eurų, rinkimų kampanijos finansininke dirbusi Vilma Gražulevičienė – 2 200 eurų suma.
Kaip matyti iš VRK skelbiamų duomenų, tūkstantinės piniginės aukos į G. Nausėdos rinkimų kampanijos sąskaitą pasipylė po to, kai paaiškėjo, kad kandidatas pateko į antrąjį turą. Tuomet keliasdešimt gerai visuomenėje žinomų žmonių, daugumoje – stambaus verslo atstovų, aukojo sumas nuo 1000 iki 8000 eurų. Nemažai atvejų, kai aukojama buvo šeimomis.
Iš viso per paskutinį rinkimų kampanijos mėnesį G. Nausėdai, kaip matyti iš VRK duomenų, pavyko surinkti apie trečdalį nuo visos surinktos sumos.
Kas išspręs VRK rinkimų šaradą?
Liko ar neliko skolingi kandidatai už savo prezidentinės rinkimų kampanijos išlaidas? Vienareikšmio atsakymo žurnalistė taip ir nesurado. Viešai pateikiama informacija yra tokia prieštaraujanti viena kitai, kad susigaudyti joje - praktiškai neįmanoma.
Net jei ir liko, kandidatai jas atidavinėti galės visą savo gyvenimą – įstatymas nenumato termino, iki kada buvę kandidatai privalo padengti likusias rinkimų skolas. Tai – kandidatų ir jų kreditorių tarpusavio susitarimo reikalas.
Skaičiuoti ir kontroliuoti kaip išleidžiamos politinių kampanijų finansavimo lėšos yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga. Ta pati komisija taip pat yra atsakinga ir už informaciją, kurią ji skelbia savo oficialioje interneto svetainėje.
Iš DELFI tyrimo matyti, kad pasitikėti VRK skelbiama informacija, mažų mažiausiai, abejotina.
Šiam žurnalistiniam tyrimui reikalingą informaciją žurnalistė rinko iš viešai prieinamų VRK duomenų, žiniasklaidos priemonėse publikuotos medžiagos, taip pat kalbino visų suinteresuotų šalių atstovus.
Iš viso buvo išanalizuota 88 laikraščių ir žurnalų, 22 radijo stočių, 17 televizijos kanalų, 17 interneto informacijos skleidėjų, 16 lauko reklamos agentūrų bei 3 reklamos planavimo bendrovių Vyriausiajai rinkimų komisijai viešai pateiktos ataskaitos.