Jis pažymėjo, kad Lietuvos piliečių teises ir laisves nepaprastosios padėties režimas turėtų riboti minimaliai, teigiama Prezidentūros pranešime.
Prezidentas antradienį susitiko su vidus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, taip pat – su žvalgybų vadovais ir išklausė naujausią informaciją.
„Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lenkijos ar Lietuvos problema. Tai visos Europos Sąjungos reikalas. Šiuo metu labai svarbu tiksliai įvertinti situaciją, sutarti dėl bendrų tikslų, veikti vieningai ir koordinuotai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidentūros, dėl padėties pasienyje G. Nausėda tęsia konsultacijas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), koordinuoja veiksmus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), kitais Europos Sąjungos partneriais ir NATO sąjungininkais.
Dėl situacijos Europos Sąjungos pasienyje prezidentas taip pat tariasi su Latvijos bei Estijos vadovais.
Vyriausybė siūlo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų.
Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti mėnesiui, ji galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.