„Yra vienareikšmiškas viešas ir neviešas įsipareigojimas, kad apie Europos ir atskirų jos valstybių saugumą nei JAV, nei atskirti ES vadovai, nei visa NATO nekalba nesuderintomis pozicijomis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Kuliešius.
Tai, kad Vakarų lyderiai tikrai negalvoja pasiduoti Rusijos keliamiems reikalavimams, svarstė D. Kuliešius, rodo ir komentarai, kurie palydi vykusius susitikimus.
Po pirmadienį Ženevoje vykusių JAV ir Rusijos konsultacijų JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pareiškė, kad Vašingtonas neketina priimti kokių nors sprendimų dėl Ukrainos ir jų svarstyti be preliminarių konsultacijų su šios šalies vadovybe.
„Iš to vienareikšmiškai galima susidaryti nuomonę, kad mūsų sąjungininkai, JAV, mūsų partneriai NATO tikrai nekalba apie kažkokių iš Rusijos pusės keliamų reikalavimų dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos ir kitų valstybių nepriėmimo į NATO, dėl tam tikrų buferinių zonų sudarymo, dėl atskirų NATO veiksmų ginantis ribojimo“, – sakė D. Kuliešius.
Pirmadienį Ženevoje susitiko JAV ir Rusijos atstovai. Trečiadienį numatytas NATO ir Rusijos Tarybos posėdis – pirmasis per pustrečių metų.
Ketvirtadienį Vienoje vyks pokalbiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygiu. Derybos vyksta po to, kai stipriai išaugo įtampa dėl Ukrainos.
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančius karių ir ėmė reikalauti JAV vadovaujamos NATO garantijų, kad organizacija nutrauktų savo plėtrą į Rytus ir nesteigtų karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
JAV: pasikalbėjome su Rusija apie abipusius žingsnius, perspėjome dėl Ukrainos
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pareiškė, kad pirmadienį pasikalbėjo su Rusijos kolega apie abipusius žingsnius siekiant deeskaluoti padėtį raketų ir pratybų klausimais, tačiau dar kartą perspėjo Maskvą, kad ši brangiai sumokėtų, jei užpultų Ukrainą.
„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W .Sherman.
Ji sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Vis dėlto W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.
Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.
Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.
„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W. Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.