Šalies vadovės teigimu, oro gynybos trūkumai dokumentuose pripažinti pirmą kartą, o viršūnių susitikime priimti sprendimai įrodo valią šias gynybos spragas šalinti.
„Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams“, – rašoma pranešime spaudai.
Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad toks pavedimas yra „viršūnių susitikime patvirtintuose dokumentuose, kurie yra įslaptinti“.
D. Grybauskaitė: vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos
„Tekstuose, dokumentuose įvardinta, kad tai yra problema ir duoti nurodymai jau žemesniam lygmeniui ieškoti pasiūlymų ir sprendimų ir tai labai gerai, nes to niekada nebuvo jokiuose dokumentuose, kad tai yra trūkumai ir silpnybė mūsų gynyboje. Tikiuosi, kad taip ir bus. Aišku, tai užims daugiau laiko, nes tai brangu, bet tie sprendimai tikrai judės link Rytų, nes matome, kad grėsmės įvardijamos Rytuose, todėl ir vadavietės ir kariuomenės judės arčiau rytinės NATO sienos“, - žurnalistams po viršūnių susitikimo Briuselyje trečiadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuva turi trumpo nuotolio raketų ir perka vidutinio nuotolio sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.
Lietuviai tikisi, kad šias raketas Baltijos šalyse rotuotų sąjungininkai. Pirmą kartą pratyboms į Lietuvą „Patriot“ raketas amerikiečiai atvežė pernai vasarą.
Lietuva taip pat siekia pakeisti NATO oro policijos misijos mandatą, kad ji taptų oro gynybos misija. Efektyviai oro gynybai taip pat svarbūs radarai, susitarimai dėl keitimosi informacija ir kariniai planai, kaip konflikto atveju neutralizuoti Karaliaučiaus krašte esančius Rusijos pajėgumus.
Rusija Karaliaučiuje yra dislokavusi branduolinį ginklą galinčius nešti kompleksus „Iskander“, kurie kilus krizei ar karui, apsunkintų NATO operacijas Baltijos jūros regione. Prasidedant NATO viršūnių susitikimui, Rusijos kariškiai pranešė, kad pradėjo pratybas su „Iskander“ raketomis.
NATO stipri, nepriklausomai nuo „pasišpilkavimų“ - prezidentė
D. Grybauskaitė sakė, jog NATO šalių vadovai taip pat patvirtino visus dokumentus, kuriuose numatomas pajėgų sustiprinimas pagal vadinamąją 4x30 formulę.
„Numatoma sukurti greitojo reagavimo pajėgas - 30 vienetų kariuomenės, 30 vienetų oro gynybos, 30 vienetų laivų ir tai gali atsirasti bet kuriame NATO šalies taške, jei iškyla grėsmė, per 30 dienų. Prieš porą metų kalbėjome tik apie 5 tūkstančių vienetą, o dabar tai bus apie 30 tūkstančių kariuomenė“, - kalbėjo prezidentė.
Anot jos, NATO stipri ir vieninga, nepriklausomai kokios diskusijos ir „pasišpilkavimai“ vyksta.
„Tie „pasišpilkavimai“ buvo daugiau už salės ribų, tai yra prieš susitikimą, išvakarėse, „tweetuose“, galbūt žiniasklaidoje noras akcento, bet aplink stalą visų šalių vadovų pasisakymai buvo korektiški, tame tarpe ir D. Trumpo ir A. Merkel, net sakyčiau, kad šis susitikimas buvo gerokai nuosaikesnis ir konstruktyvesnis, negu pirmasis susitikimas, kai D. Trumpas lankėsi Briuselyje pernai“, - sakė D. Grybauskaitė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio rytą prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje užsipuolė Vokietiją ir pareiškė, kad dėl dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo Rusijos belaisve. D. Trumpas pridūrė, kad „Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“.
Prezidentas didžiausią Europos ekonomiką kaltina nepakankamai išleidžiant gynybai ir veltėdžiaujant JAV sąskaita.
Tačiau, anot D. Grybauskaitės, trečiadienį vykęs D. Trumpo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas buvo geras.
„Visokių spekuliacijų, interpretacijų buvo ir draugų, ir nedraugų apie šį susitikimą. Visokių norų, kad įvyktų didesnis konfliktas tarp kai kurių šalių, bet to neįvyko. Buvo geras susitikimas tarp D. Trumpo ir kanclerės A. Merkel ir tikrai manau, kad bendra kalba rasta. Aišku, interpretacijų, gal ir „tweetų“ gali būti įvairių, bet bendras nusiteikimas buvo dirbti kartu. Iššūkiai aiškūs, tie, kas kelia tuos iššūkius, irgi aiškūs“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.
„Manau, kad transatlantinis ryšys tiek neišvengiamas ir būtinas, kad nepriklausomai nuo asmenybių, jų charakterių, retorikos, kuri kartais pasirodo išorėje, tas ryšys išliks ir juo mes galime toliau pasitikėti“, - pridūrė D. Grybauskaitė.