„Mes vakar išgirdome labai pragmatišką Estijos poziciją. Lietuva iki šiol laikosi nuomonės, kad mums turėtų pakakti Vakaruose gaminamų vakcinų, ir nematome reikalo kol kas hipotetiškai svarstyti vakcinų iš Rytų pirkimo.
Faktas yra tas, kad nei rusiška, nei kiniška vakcina šiai dienai nėra pristatyta Europos vaistų agentūrai autorizacijai“, – „LRT Radijui“ ketvirtadienį sakė ji.
Tuo tarpu komentuodama nesklandumus, kylančius dėl „AstraZeneca“ vakcinų tiekimo, A. Skaisgirytė pabrėžė, kad šiuo metu didesnė problema kyla dėl per lėto gaunamų vakcinų panaudojimo.
„Nesureikšminu „AstraZeneca“ varianto, kadangi turime ne tik „AstraZeneca“, turime ir „Pfizer“, ir „Moderna“, pakeliui yra „Johnson & Johnson“ vakcinos autorizavimas, (...) dar dvi vakcinos yra pakeliui.
Kadangi akumuliuojasi ne tik tiekėjai, bet ir vakcinų kiekiai, manome, kad kovo mėnesį jų bus jau ženkliai daugiau: Lietuvą turėtų pasiekti 300 tūkst. dozių, o antrą ketvirtį jų bus dar daugiau. Klausimas kyla tikriausia ne dėl vakcinų tiekimo, bet dėl greitesnio jų panaudojimo, greitesnio skiepijimo“, – akcentavo ji.
Anot prezidento patarėjos, vienas iš galimų variantų siekiant paspartinti visuomenės vakcinavimą – įsteigti daugiau vakcinavimo centrų.
„Skiepijimo pajėgumai šiuo metu neužtikrina, kad gaunamos vakcinos iškart būtų išskiepijamos. Vakcinavimo centrai galbūt būtų viena iš išeičių. Tokiame centre Kaune lankėsi ir prezidentas, tokio centro pajėgumai yra tikrai labai dideli. (...)
Nereikia norėti, kad kiekvienas Lietuvos miestas turėtų tokį vakcinavimo centrą. Jei gerai sekasi skiepyti poliklinikoje ir ligoninėje, reikia tai ir daryti. Tačiau faktas, kad skiepijimo tempai turi būti greitesni“, – tikino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad aukštus skiepijimo tempus palaikyti raginantis ir ambiciją iki vidurvasario kolektyvinį imunitetą Lietuvoje suformuoti išsikėlęs prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra vis dar nepanaudota 75 tūkst. vakcinų nuo COVID-19.