Prezidentas pasirašys dekretą dėl E. Bajarūno atšaukimo
A.Skaisgirytė „Žinių radijui“ sakė, jog šalies vadovas pasirašys dekretą dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Tačiau Prezidentūra vis dar apgailestauja, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) neatliko nepriklausomo tyrimo dėl mobingu kaltinto diplomato.
„Prezidentas pasirašys dekretą atšaukti poną Bajarūną nuo balandžio 15 d. Buvo duotas pakankamas laiko tarpas nuvykti dar į Londoną, atsisveikinti, kaip pridera, su Jungtinės Karalystės pareigūnais. Ambasadorius Bajarūnas grįžta namo“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Iš tikrųjų, situacija buvo pasidariusi tiek toksiška, kad ją reikėjo spręsti. Ji išspręsta tokiu būdu“, – paaiškino ji.
Viešojoje erdvėje surezonavus skandalui dėl E. Bajarūno, Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą. A. Skaisgirytė apgailestavo, jog tai nebuvo padaryta.
„Tas tyrimas iki šiol nebuvo atliktas ir galima tik apgailestauti, kad jis nebuvo atliktas. Tam tikras šleifas to neatlikimo lieka. Tačiau kalbant apie tarpvalstybinius santykius, geriau išspręsti tokiu būdu ir siųsti į Londoną naują ambasadorių“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Klausiama, ar derantis dėl ambasados Londone likimo prezidentas turėjo nusileisti užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, A. Skaisgirytė nesutiko.
„Nemanau, kad prezidentas nusileido. Jis tiesiog priėmė racionalų sprendimą, kaip geriau Lietuvos interesų požiūriu“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą Eitvydą Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.
Atšaukiamą ambasadorių Pranckevičių bus svarstoma skirti į kitą atstovybę
Iš pareigų atšaukiamą Lietuvos atstovybės Europos Sąjungoje (ES) vadovą Arnoldą Pranckevičių bus svarstoma skirti ambasadoriumi į kitą valstybę, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
„Ambasadorius bus svarstomas į kitą šalį. Neminėsiu kol kas tos šalies, tačiau, žinoma, ta šalis turi būti labai svarbi Lietuvai, kad tokio lygio diplomatą ten siųstume“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt remdamasis šaltiniais skelbė, jog A. Pranckevičius turėtų užimti ambasadoriaus Prancūzijoje poziciją, o jį savo ruožtu pakeistų atšaukiamas ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas.
Pirmadienį registruotas ir Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo numatoma, jog A. Pranckevičius baigs darbą atstovybėje šių metų rugpjūčio 13 d.
A. Skaisgirytės teigimu, ambasadoriaus darbas tenkino prezidentą. Tačiau norima, jog Lietuvai pirmininkaujant ES nereikėtų keisti atstovybės vadovo – A. Pranckevičiaus kadencija baigtųsi būtent tuo metu.
„Dabartinis ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius dirba labai gerai ir prezidentas yra labai aukštos nuomonės apie šį diplomatą. Tačiau yra tokia aplinkybė – Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai 2027 m., o ambasadoriaus Pranckevičiaus kadencijos maksimumas, penki metai, baigtųsi to pirmininkavimo viduryje, kas nebūtų labai gerai“, – ambasadoriaus atšaukimo motyvus detalizavo patarėja.
„Rengiantis pirmininkavimui ir pirmininkavimo metu, reikėtų, kad žmogus būtų toks, kuris galėtų pagal visus įstatymus išbūti visą pirmininkavimo laikotarpį“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad A. Pranckevičius paskirtas atstovybės ES vadovu 2022 m. vasarį – po keletą mėnesių trukusių tarpinstitucinių ginčų.
2020 m. rugpjūtį pasibaigus tuometės ambasadorės Jovitos Neliupšienės kadencijai, atstovybei laikinai vadovavo Simonas Šatūnas. Tačiau Vyriausybė ir Prezidentūra ginčijosi dėl ambasadorės pamainos – Daukanto aikštė buvo užsiminusi, jog rimtai svarstytų buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Tačiau dėl šios kandidatūros, panašu, nepavyko rasti kompromiso.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.
Jau sutarta dėl ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros: sprendimas rastas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su prezidentu Gitanu Nausėda jau sutarė dėl naujo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūros, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Tikrai sprendimas yra rastas“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad naujoji ambasadoriaus kandidatūra Seimo Užsienio reikalų komitetui turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.
„Kiek suprantu, kadangi užsienio reikalų ministras paskutiniu metu labai daug keliavo ir tiesiog nebuvo Lietuvoje, nebuvo galimybės pristatyti kandidatūros Seimo Užsienio reikalų komitete. Turbūt artimiausiu metu tai bus padaryta“, – sakė A. Skaisgirytė.
Apie sutarimą dėl naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje kovo viduryje užsiminė ir pats G. Nausėda.
ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.
Visgi, po keleto susitikimų su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.
Pasiektas sutarimas ir dėl Varšuvos, tačiau netrukus URM ir Prezidentūra informavo, jog kandidatas atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.