„Prezidentas pastebėjo, kad, jeigu lyginsime tai, kas buvo kalbėta su Seimo valdyba prieš rudens sesiją, tai buvo prezidento akcentuojama, jog dėmesys turėtų būti socialinės atskirties mažinimui ir kitas prioritetas – krašto gynybai. Tai dabar, atliepiant į karą Ukrainoje, prioritetai išlieka tie patys, bet galbūt jie susikeičia vietomis“, – žurnalistams komentavo P. Mačiulis.
Jis teigė, kad taip pat būtina toliau dirbti mažinant didžiulės infliacijos poveikį labiausiai paveikioms visuomenės grupėms.
„Dėl globalių problemų, dėl karo Ukrainoje, tikėtina, kad kainos toliau didės, infliacijos iššūkis išliks, todėl prezidentas prašė neužmesti į paraštes antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas, jas svarstyti“, – sakė P. Mačiulis.
Jo teigimu, G. Nausėda džiaugiasi plačiu palaikymu krašto apsaugos finansavimo didinimui iki 2,5 proc. nuo BVP šiemet ir iki 3 proc. netolimoje ateityje.
P. Mačiulis patikino, kad šalies vadovas pateikė siūlymus, susijusius su infliacijos amortizacija socialiai jautriausioms visuomenės grupėms.
„Taip pat ir mažinti NPD. Visi dabar suprantame, kad ir tada, kai buvo teikiami šie pasiūlymai, tokio augimo ir tokių iššūkių galbūt net tuo metu nesitikėjome. Akivaizdu, reikia suprasti, kad net ir pasiūlytos priemonės, kurios buvo prieš mėnesį ar prieš du, galbūt reikalingos startui, bet tikrai Lietuva susidurs su tokiais iššūkiais ir tų pagalbos priemonių žmonėms, ypatingai socialiai jautriausioms grupėms, neišvengiamai turės būti daugiau“, – komentavo jis.
Prezidento patarėjo teigimu, Seimo kartu prašoma įvertinti, kad infliacijos iššūkiai nėra susiję tik su energetinėmis problemomis, bet ir su kuro, maisto kainų didėjimu.
„Dėl to priemonių spektras turėtų būti platus. Koks jis turi būti – prezidentas labiausiai prašo susėsti Seimo poziciją su opozicija ir surasti tuos sprendimus, neatribojant jokių idėjų“, – teigė P. Mačiulis.
P. Mačiulio vertinimu, panašu, jog krašto apsaugos finansavimas galėtų pasiekti 3 proc. nuo BVP jau kitais metais.
„Svarbu, kaip tai bus realizuota“, – akcentavo G. Nausėdos patarėjas.
Seimas neskubės gelbėti nuo infliacijos: akys turi priprasti prie tamsos
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas papildė P. Mačiulį, kalbėdamas apie pagrindinius valdžios prioritetus.
„Pirmas prioritetas yra apginti Ukrainą, padėti Ukrainai. Antras – Lietuvos apginamumas. Trečias dalykas yra energetinė nepriklausomybė, kur Lietuva šiaip jau yra pažengusi toliau nei Europa, bet jau visa Europa kalba apie tai, kad reikia atsisakyti importo iš Rusijos. Lietuva taip pat turi greitai ir operatyviai persvarstyti savo energetinės nepriklausomybės planą – dar greičiau įjungti antrą ir trečią bėgius į energetinę nepriklausomybę: tai yra elektros generacija, sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais ir visas kitas paketas, kuris taip pat ateina į darbotvarkę“, – tvirtino politikas.
Jis taip pat patikino, kad Seimas svarstys pagalbos mechanizmus dėl infliacijos.
„Bet mes turime suprasti, kad šiandien mes įžengėme tarsi į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, jog mes galėtume nors ką nors prognozuoti, nes dar niekas nedrįsta prognozuoti, koks bus karo poveikis ekonomikai“, – pabrėžė P. Saudargas.
Dėl to, pasak jo, pirmą mėnesį nebus skubama įvesti mokesčių lengvatų ar kitų priemonių.
„Manau, kad tą reikia šiek tiek atidėti ir pažiūrėti, koks bus tikrasis poveikis Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikai“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
P. Saudargo teigimu, Lietuvos parama Ukrainai yra nepertraukiama, nors ne apie viską ir viešai yra skelbiama.
„Dabar mes kalbame ir apie Lietuvos ginkluotės atnaujinimą: ir koviniai dronai, ir nauja ginkluotė. Tą skubos tvarka bandysime įsigyti, paskubinti procesus, kad mūsų apginamumas taip pat didėtų“, – sakė parlamentaras.
Jam antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, akcentavęs, kad reikia pasirašyti kelis partijų susitarimus: dėl krašto apsaugos finansavimo bei užsienio politikos.
Jo teigimu, Laisvės frakcija teiks savo suplanuotus siūlymus dėl partnerystės įteisinimo ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, tačiau kartu V. Mitalas pabrėžė, kad prioritetai šiuo metu bus teikiami iš anksto neplanuotiems, bet būtiniems įstatymų projektams.
„Aš tikiuosi, kad tai galėtų įvykti artimiausių kelių savaičių laikotarpyje, kalbant apie 0 proc. PVM šildymui, pradedant skaičiuoti nuo šių metų pradžios“, – taip pat komentavo V. Mitalas.
Jis paaiškino, kad Laisvės partija pritaria, jog NPD didinimas yra geras instrumentas, tačiau akcentavo, kad kol kas yra neaišku, ar tai būtų finansiškai pakeliama.