„Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Tai, kad darbo grupės sprendimas tėra pasiūlymas patvirtina ir atrankos tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad „darbo grupės geriausiai įvertintas pretendentas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus yra rekomendacija Vyriausybei“.
Teisingumo ministrės patarėja Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė BNS informavo, kad V. Valančiaus, kaip geriausiai įvertinto pretendento, kandidatūros siūlymą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau antradienį pateikė Vyriausybei, kartu pateiktas ir darbo grupės protokolas bei pretendentų eiliškumo sąrašas su reitingu.
V. Valančiaus kandidatūrai dar turės pritarti Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda, dėl paskyrimo balsuos ir Seimas. Jei visos šios procedūros bus įvykdytos, V. Valančiaus tinkamumą vertins ir specialus komitetas Liuksemburge.
Prieš bemaž dvejus metus V. Valančius jau buvo sulaukęs tuometinės premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės palaikymo, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas.
G. Nausėda tuomet BNS sakė, kad V. Valančiaus kandidatūra nebuvo su juo derinta ir teigė, kad kiti atrankoje dalyvavę pretendentai jam pasirodė priimtinesni.
„Sakykime taip: ir nuosekli veikla, ir jokių neformalių informacijų nebuvimas leido lengviau apsispręsti ties kitais kandidatais", – tąkart sakė prezidentas, BNS paklausus, kokie kriterijai lėmė jo sprendimą dėl V. Valančiaus.
Prezidentūra norėtų kelių kandidatų
Anot R. Jasiulionio, Prezidentūros kanceliarija laikosi nuomonės, kurią buvo išsakiusi ir Teisingumo ministerijai – darbo grupė turėtų atrinkti ne vieną, bet visas tinkamiausias kandidatūras, iš kurių prezidentas ir kitos institucijos turėtų galimybę rinktis.
„Tokia praktika yra susiklosčiusi atrenkant ir skiriant teisėjus į Lietuvos teismus. Priešinga praktika būtų ydinga, ribotų įstatymuose nustatytą Prezidento ir kitų valdžios institucijų diskrecijos teisę skirti į pareigas teisėjus ir kitus pareigūnus“, – tvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
Pasak jo, poziciją, kad darbo grupė turi pateikti kelias kandidatūras, prezidentas yra išsakęs ir ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei.
G. Nausėdos patarėjas taip pat pabrėžė, kad, pagal įstatymus, sprendimą dėl į ES Bendrąjį Teismą deleguojamo asmens priima Vyriausybė, prezidentas ir Seimas, o ne atranką vykdanti darbo grupė.
„Taigi, į šį postą pretenduojantysis turi turėti aukštą profesinę kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją bei visų trijų institucijų politinį palaikymą“, – teigė R. Jasiulionis.
Jo teigimu, prezidentas nėra bendravęs su atrankoje dalyvavusiais asmenimis, apie jų kandidatavimą, gebėjimus ar norą užimti ES Bendrojo Teismo teisėjo pareigas.
Norą galėti pasirinkti iš kelių kandidatų Prezidentūra buvo išsakiusi ir praėjusios kadencijos teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui. Atrankos tvarkos nepakeitus prezidento atstovai atranką vykdžiuosioje darbo grupėje nebedalyvavo.
Dalies detalių ministerija neatskleidžia
Nors viešai ministerija pateikia tik kandidatų eiliškumą, tačiau Vyriausybei pateiktas pilnas sąrašas su kiekvienam pretendentui skirtais balais. Tiesa, šis klausimas ministrų kabinete bus sprendžiamas kaip riboto naudojimo, tad ši sąrašo dalis ir toliau liks nevieša.
Nevieša liks ir protokolo dalis, kurioje nurodoma ar vertinant kandidatus buvo pareikšta nušalinimų arba, ar nors vienas narys nuo kandidatų vertinimo nusišalino pats.
Anot R. Laurinavičiūtės-Vaisbrodės, „ši informacija yra susijusi su konkrečių pretendentų vertinimu“ ir yra perduota ministrų kabinetui kartu su darbo grupės protokolu, todėl negali būti viešinama.
Klausimus dėl nušalinimo BNS uždavė, nes pagal šiemet pavasarį patvirtintą naująją atrankos tvarką, darbo grupėje dalyvauja ir universitetų atstovai – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius Saulius Katuoka bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovas Jonas Prapiestis.
Tuo tarpu atrankoje dalyvavo VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis ir MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė. T. Davulis šioje atrankoje buvo įvertintas kaip antras geriausias kandidatas, L. Jakulevičienei skirta ketvirtoji vieta.
Kiek anksčiau E. Dobrovolska teigė, kad atrankos tvarkoje yra numatyta galimybė tiek komisijos nariams nusišalinti patiems, tiek kandidatams pareikšti jiems nušalinimus, tačiau tai galutiniam įvertinimui nedaro įtakos.
„Pažymėtina, kad siekiant lygiateisiškumo, numatyta, kad nusišalinus vienam ar keliems komisijos nariams, kandidato balai yra prilyginami apskaičiuojant komisijos narių skaičių, t.y. užtikrinama, kad maksimalų balų skaičių gali gauti kiekvienas kandidatas, nepaisant kiek komisijos narių nusišalina nuo jo vertinimo“, – BNS perduotame komentare sakė ji.
E. Dobrovolska taip pat sakė neturėjusi pokalbių apie kandidatus su prezidentu ar jo kanceliarija, premjere ar kitais Vyriausybės atstovais.
Jau penktoji atranka
Pirmadienį įvykusi atranka buvo jau penktoji, kuria bandoma nusiųsti Lietuvos deleguojamą teisėją į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą.
Teisingumo ministre tapusi E. Dobrovolska kovo mėnesį pakeitė atrankos tvarką – joje nustatyta, kad kandidatų sąrašas ir jų gyvenimo aprašymai yra skelbiami viešai, įtvirtintas privalomas B1 prancūzų kalbos mokėjimo lygis, patvirtinta nauja komisijos sudėtis.
Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.
2019 metų sausį tuometinis Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.
Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.
Pernai rudenį atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas, kuris pačią atranką vadino „ir mažai skaidria, ir neefektyvia, ir nepateisinamai ilgai užsitęsusia“ bei sakė nemanantis, kad E. Pašilis atitinka joje keliamus reikalavimus.
ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.
Lietuvos pasiūlytas kandidatas, preliminariai, pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį.