Ketina paskirti naują laikinąjį vadovą
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, S. Šatūno paskutinė darbo diena dabartinėse pareigose yra šių metų vasario 28 d.
„S. Šatūnui baigus darbą, bus paskirtas Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje laikinasis vadovas“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia URM.
Ministerija pažymi, kad Lietuvos nuolatinis atstovas ES bus paskirtas baigus derinti vidines Lietuvos diplomatinio atstovo paskyrimo procedūras. Visgi saugant atrankose dalyvaujančių kandidatų privatumą ir diplomatinio atstovo paskyrimo procedūros konfidencialumą, informacija apie šį procesą, įskaitant kandidatūrų derinimą, nėra viešinama.
„Pretendentų į LR nuolatinės atstovybės ES vadovo pareigas kandidatūros, užsienio reikalų ministro suderintos su Lietuvos Respublikos prezidentu ir ministru pirmininku, bus teikiamos svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete“, – pažymi URM.
Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovaujantis S. Šatūnas nuo kovo taps eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biuro vadovu.
Dėl ambasadoriaus ES kandidatūros nesutaria Prezidentūra ir Vyriausybė
Iš valdančiųjų ir Prezidentūros retorikos galima suprasti, kad ambasadoriaus ES kandidatūros nepavyksta suderinti būtent tarpinstituciniu lygmeniu. Šalies vadovas Gitanas Nausėda šią savaitę sukritikavo valdančiuosius teigdamas, kad Prezidentūra, ieškant naujo ambasadoriaus Europos Sąjungoje, buvo gerokai lankstesnė nei Vyriausybė, nes pateikė ne vieno kandidato pasiūlymą, kurį buvo galima realiai svarstyti.
„Mes buvome gerokai lankstesni, pateikėme tokių kandidatų, kurie galėtų būti svarstomi. Gaila, kad kita pusė kažkaip sustingo ties vienu pasiūlymu, o žinau, kad šiuo metu tas žmogus turi kitų karjeros planų“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda, turėdamas omenyje Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovaujantį diplomatą S. Šatūną, kuris nuo kovo ketina keisti karjeros kryptį.
Prezidentas akcentavo esąs pasirengęs kalbėti ne tik apie kandidatus, kuriuos yra pats pateikęs, bet ir apie Vyriausybės siūlomas kandidatūras. Pasak G. Nausėdos, taip pat turėtų elgtis ir Vyriausybė.
Vyriausioji prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę taip pat sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad Vyriausybei jau neįtiko 4-5 prezidento G. Nausėdos pasiūlytos kandidatų pavardės. Visgi prezidento patarėja išreiškė viltį, kad reikia tikėtis, jog Prezidentūrai ir valdantiesiems jau artimiausiu metu pavyks susitarti dėl Lietuvos nuolatinio ambasados vadovo Europos Sąjungoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė, reaguodama į šias A. Skaisgirytės išsakytas pastabas, neslėpė nuostabos. Eltai perduotame komentare ministrė pirmininkė teigė, kad, jos žiniomis, tarp patarėjos minimų asmenų yra tokių, kurie neturėjo ambasadoriaus darbo patirties. Ir apskritai, pabrėžė Vyriausybės vadovė, Prezidentūra į minimą skaičių veikiausiai įtraukia kandidatus, kuriuos pasiūlė prieš tai su pačiais asmenimis nesuderinusi.
Be to, premjerė atskleidė, kad kyla klausimų ne tik dėl to, kodėl prezidentui neįtiko ne mažiau kaip 3 valdančiųjų pasiūlytos kandidatūros, bet ir tai, kodėl šalies vadovas į minimas pareigas siūlė asmenis, neturinčius diplomatinės patirties.
I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos atstovybė prie Europos Sąjungos išsiskiria iš kitų šalies diplomatinių atstovybių. Pasak jos, ši institucija koordinuoja būtent Vyriausybės kompetencijai priskirtus klausimus. Todėl, I. Šimonytės įsitikinimu, natūralu, kad ir Vyriausybės prerogatyva yra pasiūlyti atstovybės vadovą.
ELTA primena, Lietuva nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija. Praėjusių metų rudenį šalies vadovas G. Nausėda užsiminė, kad rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Tačiau dėl šios kandidatūros, panašu, nebepavyko rasti kompromiso.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.