Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
„Teisėjais turi būti skiriami tik asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį. Jų reputacija turi būti nepriekaištinga. Prezidentas teisėjo ir teismų nepriklausomumą vertina kaip vieną iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Tokioje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad Konstitucija draudžia kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau – nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas. Atsakyme taip pat pažymima, kad teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų.
„Teisėjo atsakomybė ir atskaitingumas visuomenei reiškia sprendimų priėmimą vadovaujantis tik įstatymu ir profesine sąžine bei gebėjimą motyvuotai paaiškinti priimamus sprendimus. Teisinėje demokratinėje valstybėje nepriimtini procesai, kurie sudaro prielaidas galvoti, kad teisėjo karjeros klausimus gali lemti ne jo teisinė kvalifikacija, patirtis ir reputacija, o išimtinai priimtų konkrečių sprendimų sukeltas rezonansas visuomenėje. Bet kokios prielaidos netiesioginiam spaudimui prilygsta teismo ir teisėjo savarankiškumo paneigimui ir kelia grėsmę teisėjo procesiniam nepriklausomumui“, – pabrėžia šalies vadovo patarėjas.
„Jūsų minimas klausimas teisinėje valstybėje turi būti sprendžiamas panaudojant tik teisinius įrankius. Administraciniame procese nurodoma, kad LVAT pirmininko teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra galima tik išimtiniais atvejais ir tik nurodant aiškų atnaujinimo pagrindą. Pasinaudoti ar ne tokia teise, sprendžia teismo pirmininkas. Pasinaudojimas šia teise turėtų būti itin atsakingas ir laisvas nuo bet kokio visuomenės nepasitenkinimo poveikio žingsnis. Toks sprendimas neturėtų kurti klaidingo teisinio įsitikinimo, kad ne tik instancinė sprendimų apskundimo sistema, bet teismo pirmininkas turi įgalinimus revizuoti procesiškai nepriklausomų teisėjų sprendimą. Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas instancinis teismų sprendimų peržiūrėjimas ir numatytas proceso atnaujinimo institutas visų pirma turėtų būti naudojamas proceso šalių“, – akcentuoja jis.
Prezidentūra taip pat pabrėžia, kad teismas nekuria teisės, bet ją taiko. Teisinio reguliavimo trūkumai, neatitikimai nūdienos realijų, skaidresnis viešųjų pirkimų reglamentavimas turi būti taisomi teisėkūros procese.
Prezidentas pastarąją savaitę kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl D. Višinskienės skyrimo LAT teisėja.
D. Višinskienė priklausė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, kuri pastarąją savaitę neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, mat publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybės duomenys.
ELTA primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusį trečiadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas buvo pripažintas pažeidęs BDAR.
Portalas skundė sprendimą, kuriuo, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.
Po žurnalistų ir teisininkų reakcijos, pirmadienį LVAT nusprendė atnaujinti teisminį procesą ir peržiūrėti sprendimą šioje byloje. LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, kad teikimą atnaujinti bylą inicijavo, nes kontroversiškai įvertinto teismo sprendimo argumentai jo neįtikino.