„Prezidentas išsakė labai aiškų lūkestį – kad kultūra turi tapti vienu iš valstybės prioritetų. Taip pat, norint tai įgyvendinti, be kita ko svarbu, kad būsimasis kultūros ministras suformuotų stiprią, tiek kultūros bendruomenės, tiek plačiosios visuomenės pasitikėjimą turinčią politinę komandą“, – po prezidento susitikimo su Š. Biručiu žurnalistams sakė vyriausioji šalies vadovo patarėja J. Karpavičienė.
„Kaip šalies vadovas susitikimo pradžioje pabrėžė, jog yra labai svarbi aplinkybė – tai (Š. Birutis – ELTA) trečiasis kandidatas į ministrus, su kuriuo susitinka Lietuvos Respublikos prezidentas po Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos (kandidatų – ELTA). Tas faktas rodo, kokią strateginę svarbą mūsų šalies ir visuomenės gyvenime užima kultūra“, – pastebėjo ji.
Patarėjos teigimu, prezidentas su Š. Biručiu aptarė tris strategines kryptis, kur link turėtų judėti kultūros sektorius naujosios Seimo kadencijos metu.
„Prezidentas išskyrė šias tris svarbiausias strategines kultūros raidos kryptis. Pirma, pilnos apimties ambicingas, įvairias kultūros bendruomenes įtraukiantis kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimas, siekiant kultūros horizontalumo ir sąveikos su visomis kitomis šalies valdymo sritimis“, – kalbėjo patarėja.
„Šiuo požiūriu keletas aspektų minėtini – visų pirma, nacionalinė darbotvarkė kultūros horizontalumo klausimais, kultūros konkurencingumas, regioninis kultūros politikos pjūvis (...) ir kultūra ir nacionalinis saugumas“, – nurodė J. Karpavičienė.
Anot jos, tarp prioritetų – ir didesnis kultūros srities finansavimas, aprėpiant kultūros darbuotojų atlyginimų didinimą. J. Karpavičienė pažymėjo, jog lėšos skiriamos Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kino centrui bei Lietuvos kultūros institutui turėtų augti.
Trečioji prezidento įvardyta darbų kryptis – kultūrinė diplomatija, sakė patarėja.
„Atsižvelgiant į Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje, jo sėkmę ir gerąją patirtį, aktualu tęsti tas ambicingas kultūros programas ir Lietuvos kultūros bei mūsų valstybės pristatymą užsienio šalyse“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Ketvirtadienį G. Paluckas su prezidentu aptarė galimą Ministrų kabineto sudėtį. Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas K. Budrys.
Penktadienį portalui 15min.lt G. Paluckas patvirtino, jog į finansų ministrus siūlo šias pareigas jau anksčiau ėjusį Rimantą Šadžių.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ministro kandidatūra. Portalas lrt.lt skelbė, jog į šias pareigas siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.
Taip pat G. Paluckui teko ieškoti naujo kandidato į vidaus reikalų ministrus. Į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė šio posto.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
Penktadienį G. Nausėda jau kalbėjosi su dviem kandidatais į G. Palucko ministrų kabinetą. Prezidentūroje vyko susitikimai su pretendente tapti krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene bei į užsienio reikalų ministrus siūlomu Kęstučiu Budriu.
Birutis teigia, kad kultūrai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys: tai svarbi šalies saugumo dalis
Į kultūros ministrus pateiktas socialdemokratas Šarūnas Birutis teigia, kad kultūra yra svarbi šalies gynybos dalis. Todėl, pasak jo, šiai sričiai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys valstybės politikoje.
„Man svarbiausias dalykas – susitarti, kas yra kultūra, kad turėtume vienodą požiūrį. Kultūra nėra tik menas, kultūra yra žymiai plačiau. Tai yra viskas, ką žmogus kūrė, kuria ir kurs. Tai labai aiškiai parodo kultūros svarbą valstybės politikoje“, – po susitikimo su prezidentu G. Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė Š. Birutis.
„Pagrindinis prioritetas yra kultūros svarba mūsų saugumo dimensijoje. Kada kalbame apie šalies saugumą, gynybą, dažniausiai turime galvoje ginkluotę, kietąją galią. Tačiau tokia pat sudėtinė saugumo ir gynybos dalis yra ir minkštoji galia – kultūra“, – akcentavo jis.
Kalbėdamas apie saugumą, kaip svarbius kultūrinius aspektus Š. Birutis įvardijo istorijos vertinimą ir valstybinės kalbos puoselėjimą. Anot jo, socialdemokratų Vyriausybė tam skirs didelį dėmesį.
„Geopolitinė situacija pasikeitė, todėl kultūra įgauna žymiai didesnę reikšmę. Tai yra mūsų saugumo sudėtinė dalis. Pilietiškumo ugdymas, per pasididžiavimą savo valstybe, savo istorija, savo kultūra – yra tai, kas svarbu“, – dėstė kandidatas į ministrus.
Anot jo, konkretūs veiksmai, kaip didinti nacionalinio saugumo ir kultūros sinergiją atsidurs Vyriausybės programoje.
Ragintų kasmet audituoti Medijų rėmimo fondą
Kultūros ministerijai vadovauti pretenduojantis Š. Birutis sako, kad pernai rudenį įsteigtas Medijų rėmimo fondas (MRF) kiekvienais metais turėtų būti audituojamas.
„Tai naujas instrumentas. Reikia audituoti, pasižiūrėti, kas per metus įvyko. Nereiškia, kad reikia būtinai kritikuoti ar ką nors keisti – įvertinti ir neigiamus, ir pozityvius dalykus, kūrybiškai, jeigu reikia, pataisius, tęsti darbą“, – tikino Š. Birutis, pažymėdamas, kad kol kas šio klausimo susitikime su prezidentu neaptarė.
„Mano supratimu, lėšos, skirtos MRF turėtų didėti. Šioje vietoje kalbame apie valstybės saugumą, informacinį raštingumą – klausimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs“, – pridūrė jis.