„Kai pasakė, kad mūsų neįleis į ligoninę ir aš turėsiu gimdyti greitosios pagalbos automobilyje, labai išsigandau – nežinojau, ką daryti: ar rėkti, kad negimdysiu, ar šaukti, kad gimdysiu, – šiandien lyg didžiausią gyvenimo košmarą prisimena Violeta. – Buvau labai pasimetusi, patyriau tokį šoką – čia pat yra ligoninė, o man sako, kad teks gimdyti automobilyje.“
Praėjusio penktadienio vakaro įvykius Violeta ir jos sutuoktinis Mahmoudas prisimins visą gyvenimą – naujagimio laukę tėvai meldėsi, kad tik šį pasaulį išvystų ilgai lauktas vaikelis.
Jie pasakojo, kad Violeta gimdyti turėjo birželio 1-ąją, tačiau ją apžiūrėjęs gydytojas pasakė, jog neverta skubėti ir reikia palaukti, kol vaikelis pats nuspręs išvysti šį pasaulį.
„Gydytojai suplanavo, kad gimdysiu birželio 9-ąją, gimdyti turėjau Antakalnio ligoninėje – čia jau buvau susilaukusi vieno sūnaus“, – sakė moteris.
Bet viskas pasikeitė birželio 4-osios vakarą – tądien sutuoktiniai nuvyko į Širvintų rajoną su gimtadieniu pasveikinti savo giminaičių.
„Norėjau nuvažiuoti vienas, bet žmona pasisiūlė važiuoti kartu – juk planavau tik pasveikinti ir iš karto grįžti į namus, – sakė Mahmoudas. – Nuvažiavome vos kelis kilometrus nuo Širvintų, išgėrėme arbatos, kai žmona pasakė: „Man atrodo, kad jau gimdysiu.“ Tai buvo labai netikėta, nes mes kitaip planavome. Norėjome važiuoti į Vilnių, bet giminaičiai pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą – saugiau nei važiuoti savo automobiliu, maža kas gali nutikti. Paskambinome Bendruoju pagalbos telefonu 112, mus sujungė su Širvintų greitosios pagalbos stotimi, sutarėmė, kad susitiksime Širvintose prie senosios „Maximos“ ir žmoną nuveš į Santaros klinikas ar Antakalnio ligoninę, kur planavome gimdyti.“
Bet atvykęs greitosios pagalbos ekipažas sutuoktiniams pareiškė, kad jie į Vilnių nevažiuos – juk arčiausia ligoninė, kurioje moteris gali gimdyti, yra Ukmergėje.
„Atvažiavo greitoji, žmona klykė iš skausmo, ją apžiūrėjusi medikė pasakė, kad iki Vilniaus greičiausiai nesuspėsime, todėl važiuokime į Ukmergę, – pasakojo Mahmoudas. – Labai nustebau, todėl paklausiau, ar tikrai Ukmergėje yra gimdymo namai, bet mane nuramino, kad ligoninė veikia ir tai arčiau nei Vilnius. Sutikau, juk norėjosi, kad kuo greičiau išvažiuotume ir žmona pagimdytų.“
Lyg kažką negero nujausdamas vyras greitosios pagalbos automobilio vairuotojo paklausė, ar šis jau susisiekė su ligonine ir pranešė, kad į gydymo įstaigą atveža netrukus gimdyti turinčią moterį.
„Vairuotojas mane nuramino, kad viskas yra gerai – medikai yra infomuoti, mūsų laukia“, – kalbėjo beveik aštuoniolika metų Lietuvoje gyvenantis Violetos sutuoktinis Mahmoudas iš Irano.
Anot Mahmoudo, Ukmergės ligoninės darbuotojos pasakė, kad gimdyvei čia nebus suteiktos medicinos paslaugos.
„Viena slaugė iš Ukmergės ligoninės mums liepė važiuoti į Vilnių, bet Širvintų greitosios pagalbos medikė, su kuria atvažiavome, pasakė, kad ne, mes nesuspėsime, todėl teks gimdyti automobilio viduje, – tęsė pasakojimą vyras. – Negalėjau patikėti, ką išgirdau, – sakau, jūs juokaujate. Sėdžiu prie žmonos apkabinęs jos ranką ir nežinau ką daryti... Toks beviltiškumo jausmas mane apėmė. Bet tada atvažiavo gydytojas ir liepė žmoną vežti į ligoninės vidų.“
Ligoninėje, anot vyro, Violeta buvo nuvežta į Echoskopijos kabinetą. O jis toks mažas, kad jame tilpo tik viena kėdė ir vos keli medikai.
„Subėgo slaugės, gydytojas, – jis neteko amo, net greitosios pagalbos darbuotojams ėmė priekaištauti – kaip jūs galėjote čia atvežti moterį, juk mes neturime sąlygų, – sakė Mahmoudas. – Ir tikrai buvo galima suprasti šį gydytoją – juk gimdymas yra atsakinga procedūra. Ir, žinote, aš buvau suplanavęs dalyvauti gimdyme, norėjau palaikyti žmoną ir pasitikti sūnaus atėjimą į šį pasaulį, todėl paprašiau leisti man stebėti. Aišku, neleido, suprantu, kad tuo metu mano smegenys nedirbo, buvau ištiktas šoko. Bet gydytojams nepriekaištavau – ligoninės koridoriuje vaikščiojau iš vieno kampo į kitą ir laukiau žinių.
Ačiū Dievui, mums pasisekė, kad tą vakarą ligoninėje dirbo akušerė, sužinojusi, jog atvežta gimdyvė, ji atėjo ir nuramino – sakė, žiūrėsime, tikrai bėdoje nepaliksime. O gydytojas, buvęs prie žmonos, su ja nesutiko, sakė, juk mes neturime galimybių čia priimti gimdymą. Bet akušerė nenusileido.
Buvau beviltiškoje situacijoje – norėjau žmoną palaikyti, ji klykė iš skausmo, o aš stovėjau ir vienas blaškiausi koridoriuje. Bet dabar iš tikrųjų labai noriu padėkoti gydytojams už tai, kad jie padėjo, nors ir neturėjo sąlygų, jie padarė didelį darbą. Ir 22.10 val. mums gimė sūnus. Būdamas už durų išgirdau jo verksmą... O aš tada vis nervinausi, kaip čia galėjo mus atvežti...“
„Noriu padėkoti visam Ukmergės ligoninės personalui, kuris tą vakarą buvo su mumis kartu, jie, neturėdami sąlygų, kurios turėtų būti, taip viską sutvarkė, kad dabar mano vaikelis yra su manimi ir aš pati esu sveika“, – sunkiai džiaugsmo ašaras tramdė ir Violeta.
Moteris neslėpė, kad penktadienio įvykius, kai iš Širvintų buvo atvežta į Ukmergę, prisimena lyg didžiausią gyvenimo košmarą.
„Sunku atpasakoti, ką jaučiau, žinau, kad buvo tokie dideli skausmai, jog apie nieką net negalėjau galvoti – atrodė, kad iš Širvintų į Ukmergę važiavome labai greitai, aš tenorėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, – kalbėjo Violeta. – Bet kai atvažiavome prie Ukmergės ligoninės ir man pasakė, kad gimdysiu mašinoje, aš labai išsigandau. Nežinojau, ką daryti: rėkti, kad negimdysiu, rėkti, kad gimdysiu, – tikrai buvau labai pasimetusi, man buvo šokas, negalėjau suprasti, kaip aš greitosios pagalbos automobilyje gimdysiu. O paskui, kiek atsimenu, mane atvežė į apžiūros palatą, paguldė ir apžiūrėjo. Tada pasakė, kad viskas yra gerai, dar drąsiai galime važiuoti į Vilnių.
Ligoninės darbuotojai ėmė ieškoti transporto, nes Širvintų greitosios pagalbos ekipažas jau buvo išvykęs, bet ir visos Ukmergės greitosios buvo išvažiavusios, medikai net bandė prisiskambinti taksi... Mane kamavo didžiuliai skausmai, bet girdėjau, kaip medikai tarpusavy kalbėjo, jog man čia nėra sąlygų gimdyti, jie net pradėjo keiktis, ką Širvintų greitoji pagalba sau prisigalvojo ir atvežė gimdyvę, kuriai vandenys nubėgo ir ši tuoj gimdys, ką, ar jie nesupranta, kad ligoninėje Akušerijos skyrius yra uždarytas... Bet, ačiū Dievui, gydytojas kažkaip prisiskambino budinčiai akušerei, kuri greitai atvyko ir pasakė, kad gimdymą priimsime čia – neturime sąlygų, bet priimsime. Ir tikrai, ačiū Dievui, pagimdėme sveiką kūdikėlį, paskui gydytojai sutvarkė formalumus, iškvietė greitąją pagalbą ir išvežė į Santaras – reikėjo patikrinti ir mano, ir vaikelio sveikatos būklę.“
„Visi stebėjosi, nesuprato, kaip aš pagimdžiau, bet jie labai džiaugėsi, kad viskas gerai baigėsi – buvo tokioje nenusakomoje euforijos būsenoje“, – prisiminė moteris.
Nors viskas baigėsi laimingai ir Violeta su savo sūnumi jau yra išleisti į namus, jos sutuoktinis sako, kad pasakodamas apie šią neįtikėtiną istoriją jis nori įspėti kitus žmones.
„Iki šiol nervinuosi dėl to, kas įvyko, bet kai gimė vaikelis, viskas pasikeitė, apėmė didžiulis džiaugsmas, – sakė Mahmoudas. – Kūdikio laukimas mums daug nervų kainavo. Ne, mes nekaltiname Ukmergės gydytojų, jie padarė didelį darbą. Bet man neduoda ramybės tai, kaip su mumis pasielgė Širvintose – miestą puošia, tikrai daug pastangų įdeda, dėkojame mūsų merei, bet vien gražaus fasado neužtenka. Juk tai, kas vyksta viduje, yra didelė tragedija. Aš labai norėčiau tai moteriai iš Širvintų greitosios pagalbos pažiūrėti į akis ir pasakyti: „Kaip tu taip gali rizikuoti?“. Net Ukmergės gydytojai pyko: „Kaip jūs galėjote atvežti, kaip nežinojote, kad uždarytas Akušerijos skyrius?“ Taip, mes džiaugiamės, kad viskas gerai baigėsi, bet kas būtų, jeigu pabaiga būtų buvusi ne tokia laiminga?“
Greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) direktorius Zdislavas Skvarciany:
Dėl nėščiosios pacientės pervežimo iš Širvintų į Ukmergę, o ne į Vilnių, pažymėtina, kad kiekvienas skubios medicinos pagalbos teikimo atvejis turi būti vertinamas individualiai, todėl buvo nagrinėjami VGMPS darbuotojų veiksmai, kiek jie susiję būtent su šiuo įvykiu, gautas GMP brigados darbuotojos paaiškinimas. Pažymėtina, kad situacija, apie kurią kalbame, yra nestandartinė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pacientei jau buvo prasidėjęs gimdymas, todėl, įvertinus riziką gimdyti GMP automobilyje, galimų komplikacijų kilimo tikimybę, jų grėsmę gimdyvei bei naujagimiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad artimiausia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje budi gydytojas akušeris, taip pat yra ir visa būtina medicininė įranga, yra Ukmergėje, greitosios medicinos brigados darbuotojai dėl pacientės ir naujagimio saugumo priėmė sprendimą transportuoti pacientę į Ukmergės ligoninę, kurioje pacientė sėkmingai pagimdė iš karto po to (VGMPS žiniomis, per kelias minutes), kai tik buvo perduota Ukmergės ligoninės medikams. Vėliau gimdyvė kartu su naujagimiu buvo saugiai pervežti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
Pažymime, kad GMP brigada į kvietimo vietą atvyko per 2 min., o per 20 min. nuo GMP brigados atvykimo pacientė buvo pristatyta į Ukmergės ligoninę. Svarbu pasakyti, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta pacientę transportuoti į Vilnių, pacientės pristatymo laikas galėjo būti dvigubai ilgesnis, todėl buvo ypatingai didelė tikimybė, jog gimdymą būtų reikėję priimti GMP automobilyje.
Tikslinga pasakyti, kad prieš priimant sprendimą pacientę transportuoti į Ukmergės ligoninę, pacientei buvo paaiškinta, jog pervežimas į Vilnių užtruks ilgesnį laiką, todėl didesnė tikimybė, jog gimdyti gali tekti automobilyje. Kaip paaiškino VGMPS darbuotoja, pacientei buvo suteikta informacija, kurios pagrindu pacientė sutiko vykti į Ukmergės ligoninę.
Dėl Ukmergės ligoninės informavimo, turime pasakyti, kad pastaroji sveikatos priežiūros įstaiga nebuvo informuota dėl gimdyvės transportavimo į šią ligoninę, nes dėl susidariusios situacijos GMP brigados darbuotojai buvo susikoncentravę teikiant sveikatos priežiūrą pacientei.
Informuojame, kad VGMPS darbuotojams yra žinoma apie tai, kad dėl koronaviruso infekcijos Ukmergės ligoninėje laikinai neveikia Akušerijos skyrius, tačiau nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į tai, kad ši sveikatos priežiūros įstaiga užtikrina gydytojo akušerio budėjimą. Kaip jau minėta, kiekviena panašaus pobūdžio situacija turi būti vertinama individualiai, siekiant maksimaliai saugių ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo kiekvienu konkrečiu atveju. Vertintina, kad siekiant, jog Ukmergės ligoninės darbuotojai būtų pasiruošę priimti tokią pacientę, buvo tikslinga informuoti Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių.
Kiekvienas atvejis yra individualus, reikalaujantis operatyvių bei itin skubių VGMPS darbuotojų sprendimų priėmimo. Pasakytina, kad gimdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dalyvaujant atitinkamos kvalifikacijos gydytojams bei kitam personalui yra saugesnis tiek gimdyvei, tiek naujagimiui, nei kad gimdymas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Atsižvelgiant į sėkmingą gimdymo baigtį, matyti, kad GMP brigados priimtas sprendimas transportuoti gimdyvę į Ukmergės ligoninę pasiteisino.
Ukmergės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė:
Dėl COVID-19 pandemijos mūsų ligoninėje Akušerijos skyriaus veikla laikinai sustabdyta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Tai buvo padaryta dėl to, kad ligoninė nuo 2020 m. lapkričio 4 d. yra atraminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ), teikianti stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Dėl šios priežasties ligoninėje buvo perorganizuotas darbas ir atidarytas skyrius COVID-19 ligai gydyti, o Akušerijos skyriaus veikla laikinai sustabdyta.
Akušerijos skyriaus patalpose buvo įkurtos Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius COVID-19 liga sergantiemes pacientams (pacientų srautai turi būti atskirti).
Akušerijos skyriaus laikinas sustabdymas (užtikrinant asmens sveikatos priežiūras paslaugas sergantiems COVID-19 liga) buvo suderintas su organizuojančia ASPĮ – VUL Santaros klinikomis ir sutarta, kad gimdyvės nukreipiamos į VUL Santaros klinikų Akušerijos centrą.
Jei pandeminė situacija neblogės, Akušerijos skyrių planuojame atidaryti rugpjūčio mėnesį. Širvintų greitosios pagalbos veiksmus komentuoti sunku, manome, kad sprendimas priimtas vertinant susidariusią situaciją ir gimdyvės būklę.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė:
Mūsų rajono ligoninėje gimdymo skyriaus nėra, man atrodo, jau apie 15 metų. Aš dirbu 6 metus, bet per juos negirdėjau nė vieno skundo, kad kuriai nors moteriai būtų buvę nepatogu gimdyti. Šalia yra Ukmergė, mes su jais draugaujame, jie priima gimdyves, o kitos moterys jau iš anksto apsižiūri ir važiuoja iki Vilniaus. Ateina daug jaunų žmonių pas mus registruoti vaikelius, pasikalbame, bet per šešis metus negirdėjau nė vienos problemos.
Širvintos yra mažas rajonas, čia gyvena per mažai vaikų, todėl žmonės važiuoja į Ukmergę, bet dažniausiai širvintiškiai renkasi Vilnių.