„Viskas blogai, aš stagnatorė, o žurnalistus neva reikia atleisti. Jie reikalauja valstybinės žurnalistikos, tai čia dar naujas terminas, negirdėtas“, – protesto organizatorių reikalavimus apibendrino LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tačiau LRT vadovė patikino, kad įvairios visuomeninės organizacijos ir žmonių grupės turi teisę išsakyti savo nuomonę bei iš visuomeninio transliuotojo reikalauti atspindėti, jų supratimu, reikalingus ir būtinus dalykus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė pirmadienio protestą prie LRT pastatą pavadino demokratijos apraiška.
„Mes tai suprantame ir palaikome, leidžiame išsisakyti. Tai, kad apie šį mitingą bus paskelbta visose LRT platformose, yra gyvas to įrodymas“, – teigė LRT generalinė direktorė.
Paklausta, kaip vertina protestuotojų teiginius apie cenzūrą LRT, M. Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad cenzūros LRT nebuvimą geriausiai paliudyti gali ten dirbantys žurnalistai. Pasak LRT vadovės, jie ne kartą viešai pasisakė, kad nei jai vadovaujant, nei buvusios vadovybės laikais apie jokią cenzūrą ar nurodymus žurnalistams net kalbos nebuvo.
„Niekada nieko nereikalavome, nieko neliepėme nei rašyti, nei daryti. Akivaizdu, kad viešojoje erdvėje pasirodžius nemažai informacijos apie LRT veiklą, apie bandymą politizuoti LRT veiklą, manau, kad tai tiesiog aktyvuoja ir pritraukia visuomenės grupes, kurios nori papildomo dėmesio“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT generalinė direktorė LRT RADIJUI tvirtina, kad kai kurie protestuotojų reikalavimai atrodo keistai: „Tie reikalavimai kelia įvairių minčių, ypač, kai reikalaujama pašalinti tam tikrus konkrečius darbuotojus, kurie neturi nei prasižengimų, nei etikos pažeidimų. Apskritai, kas čia per žanras reikalauti atleisti tam tikrus žurnalistus? Tai ir yra spaudimas, cenzūra.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad žurnalistų, kuriais protestuotojai skundžiasi, sąrašas ilgėja: „Prieš tai jame nebuvo Mindaugo Jackevičiaus, Indrės Makaraitytės. Žiūriu, kad atsiranda dar daugiau. Ar tai reiškia, kad mums vienaip ar kitaip „nusodinus“ tuos žurnalistus, atsiras kiti blogi žurnalistai, su kuriais reikės vienaip ar kitaip susidoroti?“
Protesto dalyviai rankose laikė įvairius plakatus. Vienais jie kaltino LRT neteisingos informacijos skleidimu, kitais – iš darbo atleisti konkrečius žurnalistus. LRT generalinė direktorė sakė itin prastai vertinanti reikalavimus iš LRT lauk išmesti kai kuriuos žurnalistus.
„Blogai vertinu. Blogai vertinu ir tai, kad jie kaltinami šiurkščiais etikos pažeidimais. Išvardinti žmonės nėra pripažinti pažeidę etiką. Tai vertinu kaip spaudimo darymą. LRT dirba profesionalūs žurnalistai, nėra jokio pagrindo reikalauti vieno ar kito žurnalisto atleidimo.
Mes stengiamės išbalansuoti įvairias nuomones, jei nerandate tos nuomonės vienoje laidoje, rasite kitoje“, – sakė LRT generalinė direktorė, bendravusi su abiejose barikadų pusėse stovėjusiais protesto dalyviais.
Reikalauja kitokios pozicijos
Kalbas sakę protesto dalyviai teigė, kad LRT eteryje trūksta kitokio kai kurių įvykių nušvietimo. Pavyzdžiui, vienas iš kalbėjusiųjų sakė, kad laidoje „Panorama“ buvo nušviesti protestai prieš Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybės perimtą visuomeninių žiniasklaidos priemonių kontrolę, bet esą nebuvo parodomi masiniai tokį sprendimą palaikančiųjų mitingai.
Organizaciją „Pro Patria“ proteste atstovavęs Vytautas Sinica portalui LRT.lt teigė, kad jau daugiau nei dešimtmetį LRT eteryje rodomose politinėse laidose tendencingai daugiau dėmesio skiriama vienoms pažiūroms ir mažiau – kitoms.
„Geopolitinėje perspektyvoje globalistinės pažiūros yra iškeliamos, o antiglobalistinės, dešinieji judėjimai, pradedant Donaldu Trumpu, baigiant Lenkija, Austrija ar Italija, visada pateikiama, ypač „Panoramos“ reportažuose, kaip akivaizdžiai žalingi, populistiški, neatsakingi ir bėda“, – kalbėjo V. Sinica, pridurdamas, kad ir vidaus politikos temomis daugiau dėmesio suteikiama progresyviam liberaliam požiūriui.
Anot jo, užsienio žiniasklaidoje erdvės suteikiama visoms nuomonėms ir to esą trūksta ne tik LRT, bet ir kitoms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms.
„Aš manau, kad tai būdinga didžiajai daliai masinės žiniasklaidos. Kokiais 2016-aisiais, sulig masiniais imigrantų nusikaltimais Vokietijoje, situacija kiek pasikeitė portaluose, tomis temomis cenzūra išnyko, o televizijoje tai likę, bet tai ne tik LRT problema“, – kalbėjo V. Sinica.
Paklaustas, kaip vertina žodžius, kad su surengtu protestu susijusios valdančiųjų parengtos tyrimo dėl LRT veiklos išvados ir siūlymai, kaip keisti visuomeninio transliuotojo valdymą, V. Sinica neneigė, kad toks įspūdis susidaro dėl to, koks laikas pasirinktas protestui, tačiau tikino, kad daugiau sąsajų nėra.
„Suprantu, kad laike išsidėstymas yra nepalankus ir suteikia pretekstą taip sakyti, bet tiek „Pro patria“ savo pareiškime pabrėžia, kad nepalaiko tų pataisų, kurias „valstiečiai“ iškėlė, tiek apskritai mitingo rezoliucijoje keliamas klausimas, kad ne valdžios įtaką reikia stiprinti LRT valdyme, o ieškoti būdų, kaip visuomeninių organizacijų, visuomenės, skirtingų požiūrių įtaką stiprinti tame valdyme“, – kalbėjo protesto dalyvis.
Jo teigimu tokia diena protestui pasirinkta, nes vyresniajai kartai svarbu susieti su Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 30-mečiu.
„Kiek tai buvo protinga žinant kontekstą, vykstantį Seime – klausimas, bet protestas surengtas ne dėl to“, – teigė V. Sinica.
Į klausimus neatsakė
Vienas iš protesto dalyvių rankose laikė plakatą, kuriame buvo pavaizduotas JAV prezidentas D. Trumpas ir parašyta „LRT Fake news“ (LRT netikros naujienos – Aut.). Vyriškio paklausus, kokias sąsajas mato tarp D. Trumpo ir LRT, jis atsiduso ir į klausimą neatsakė.
Neatsakė jis ir paklaustas, ar gali įvardinti keletą konkrečių pavyzdžių, kai LRT eteryje buvo paskleistos melagingos žinios. Kurį laiką patylėjęs protestuotojas atkirto: „Aš dabar klausausi protesto.“
Nuskėlė dantį?
Liberalaus jaunimo atstovė „Facebook“ tinkle teigė, kad taikus protestas galimai nebuvo toks ir taikus, nes, jos teigimu, „Pro patria“ draugas nuskėlė žmogui dantį.“ Iš tikro, buvo matyti, kaip prie šalia protestuotojų stovinčio liberalaus jaunimo vis prieidavo protesto dalyviai ir bandė įrodyti savo tiesą, kartais ir kiek agresyviai.
„Buvo skanduojamos bendros frazės. Priėjęs senyvo amžiaus vyras trenkė į megafoną ir nuskėlė vaikinui dalį danties. Mes irgi kalbėjome ir norėjome išsakyti savo mintis, jis nepaisė to ir prikibo“, – teigė jaunimo atstovė.
Mano, kad proteste skleidžiama propaganda
Už LRT laisvę ir prieš propagandą pasisakiusio Lietuvos liberalaus jaunimo atstovė Teresė Škutaitė sakė, kad pilietiškos jaunimo organizacijos tiki visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu ir atvirumu.
„Lietuva yra tiek Europos Sąjungos, tiek NATO narė, ir mes tikime, kad žinios turi būti objektyvios ir apimančios visą pasaulį. Tuo metu mūsų oponentai švaistosi nepagrįstais kaltinimais apie cenzūrą, kad LRT eterį yra užvaldę globalistai ir neteisingų pažiūrų skleidėjai.
Jų protesto prasmė yra kovoti prieš cenzūrą, todėl mes norėtume klausti – kas ką cenzūruoja? Apie kokią žodžio laisvę kalba mūsų oponentai, jei jie siekia išvaryti globalistines naujienas iš LRT eterio?“ – kalbėjo jaunimo atstovė.
Ji sakė, kad Lietuvos liberalus jaunimas nori pabrėžti, kad tai protesto organizatoriai skleidžia propagandą, nes dauguma visuomenės nori laisvo LRT ir palaiko vykdomą visuomeninio transliuotojo politiką.
Kita liberalaus jaunimo atstovė Deimantė Rimkutė, Europos Liberalaus jaunimo valdybos narė sakė, kad protestuotojai nori sukurti įspūdį, kad kažkas yra negerai su LRT valdymu ar turiniu, bet, jos manymu, už protesto slypi platesnės valdančiųjų intencijos.
„Valdantieji nori pakeisti LRT valdymą ir akivaizdu, kad siekiama supolitinti LRT šiomis permainomis. „Valstiečiai“ jau kurį laiką rodo, kad yra prieš laisvą žiniasklaidą. Saulius Skvernelis paliepė ištrinti įrašą, kuriame itin neigiamai atsiliepė apie žiniasklaidą, ir tai yra to tęsinys.
Dabar greičiausiai turėsime LRT pertvarką ir kas seks po to? Ar mes eisime Lenkijos, Vengrijos keliu? Kol kas panašu, kad mes einame tų valstybių linkme“, – kalbėjo D. Rimkutė.