Pirmadienį teismo posėdžio metu bylos šalys teikė savo prašymus. Prokuroras J. Laucius prašė prie bylos pridėti 2018 m. VSD pažymą, tai yra dokumentą, kuris tąkart buvo pateiktas parlamentinį tyrimą apie interesų grupių įtaką politikams atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Prokuroras tvirtino, kad ši pažyma buvo anuomet skelbiama žiniasklaidoje, tačiau ją pridėjus prie bylos, dokumentas būtų esą tinkamai išviešintas. J. Lauciaus teigimu, ši pažyma taptų papildomu įrodymu byloje.
„Šita pažyma gali būti svarbus įrodymų šaltinis“, – dėstė prokuroras.
J. Laucius taip pat prašė teismo iškviesti liudyti 2018 m. NSGK vadovavusį parlamentarą Vytautą Baką. Tąkart Seimas pritarė komiteto išvadai, kad „MG Baltic“ savo veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Prokuroro prašymams prieštaravo koncerno „MG Grupė“ advokatas Linas Belevičius. Jis teigė, kad teismas, pasitelkus VSD pažymą, kuria buvo remiamasi parlamentiniame tyrime, esą remsis politiniu dokumentu.
„Manau, kad teismas peržengtų šios bylos ribas. (...) Jeigu teismas pasitelks dokumentą, tai teismas remsis politiniu dokumentu“, – dėstė advokatas.
Teismas paskelbė tenkinantis prokuroro J. Lauciaus prašymą iš dalies, tai yra sutiko, kad prie bylos būtų pridėta VSD pažyma apie koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) veiklą, tačiau nesutiko dėl kvietimo byloje liudyti V. Bakui.
Pirmadienį Apeliacinis teismas taip pat gavo Liberalų sąjūdžio advokato Raimundo Jurkos prašymą priteisti jam 78,5 tūkst. eurų teisinių išlaidų. Dėl šio prašymo teismas pasisakys vėliau.
Kitame teismo posėdyje vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje planuojama pradėti baigiamąsias kalbas.
2018 m. NSGK perduotoje VSD pažymoje buvo teigiama, kad „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos strategiją, kuria siekė sumažinti valstybinės valdžios valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį, sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių valstybės institucijų. Strategijai įgyvendinti, kaip teigta pažymoje, buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija. VSD tokius veiksmus vertino kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslan Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.