Viena iš jų pastatyta prie Dzūkų gatvės trečiuoju numeriu pažymėto namo, kuriame partizanas su savo šeima slapstėsi 1955-1956 metais.
Kita lentelė įrengta šalia Juozo Tumo-Vaižganto gatvės šeštojo namo, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas gyveno 1942-1945 metais.
A. Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 metais Jungtinėse Valstijose. Po kelerių metų su šeima jis grįžo į Lietuvą, mokėsi Lazdijuose, studijavo pedagogiką Klaipėdoje ir Panevėžyje, baigė karo mokyklą Kaune.
Baigęs mokslus jis mokytojavo tuometiniame Lazdijų valsčiuje, taip pat kelerius metus Alytuje.
A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas.
Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizano palaikai atrasti ir identifikuoti 2018-aisiais Vilniaus Našlaičių kapinėse. Prieš metus jie palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone.