Ministras A. Monkevičius sakė nenorįs, kad pedagogai įvykdytų savo pažadą streikuoti. Ministras tikino sieksiąs, kad ateinančių metų biudžete būtų skirta tiek lėšų, kad būtų galima įvykdyti 2017 metais pasirašytą sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesine sąjunga (LŠMPS). Apie tai esą jis yra kalbėjęs ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Galvoju, kad galutinis suminis rezultatas turėtų būti, kad ta dalis nuo bendrojo vidaus produkto, kuri tenka švietimui, nesumažėtų, lyginant su praėjusiais metais. Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta, bet jeigu skaičiais paverstume, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Dabar galvoju, kad pagrindinis dalykas yra apie 44 milijonus (...), visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimas 10 procentų. Tai yra tas skaičius, kuris yra sudėtingiausias. Čia tikrai reikia pagalvoti, kaip mes galėtume rasti išteklių 44 milijonams“, – sakė A. Monkevičius.
Iš kur konkrečiai tikimasi paimti trūkstamų milijonų, ministras nedetalizavo, tačiau užsiminė, kad vidinių ministerijos resursų tam neužteks ir reikės lėšų ieškoti mokesčių sistemoje ar kitose srityse.
„Papildomų rezervų mes matome, galvodami ne tik apie vidinius išteklius, kuriuos mes jau ir panaudojome.
Ir, tiesą sakant, tai yra nemažai, per trumpą laiką mes daug padarėme konsoliduodami viešuosius pirkimus, pertvarkydami pavaldžių institucijų tinklą, matome ir daugiau galimybių optimizuojant bendro ugdymo mokyklų tinklą. Tačiau kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, tai čia tikrai reikia sprendimo galvojant, kaip konstruoti pajamas, neapmokestinamųjų pajamų didinimo galbūt šitą skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, pasižiūrint iš kitų sektorių.
Turime visgi orientuotis į tai, kas valstybei yra prioritetas. Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes turime iš kultūros, sveikatos ar pensijų kažką nuimti ir perkelti mokytojų labui. Manau, kad tai turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė“, – sakė A. Monkevičius.
Ministro teigimu, jis turi palaikymą iš premjero S. Skvernelio, ir pinigų bus ieškoma.
„Aš iš premjero išgirdau pažadą, kad bus siekiama šito. Ir tai yra svarbu. Jeigu premjeras pasakytų, kad nėra galimybių, tai aš tokiu atveju nebematyčiau iš viso galimybės kažką daryti. Bet premjeras aiškiai pasakė, kad tai yra ir jo siekiamybė, ir jis stengsis įgyvendinti tai, kas yra numatyta mūsų susitarime su šita profesine sąjunga“, – sakė A. Monkevičius.
Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo su ministru sakė naujo nieko neišgirdęs, tik pažadus, kad, kai biudžeto projektas grįš į Vyriausybę, ministras A. Monkevičius kausis dėl didesnio finansavimo švietimui.
„Kažko konkretaus mes tikrai neišgirdome. Išgirdome tik tai, kad dabar viskas vyksta Seime, ieškoma Seimo narių iniciatyvų ir laukiama, kol biudžeto projektas grįš į Vyriausybę. Mums tai nieko naujo. Iš ministro patikinimų išgirdome, kad jis kovos kaip liūtas, kad tie susitarimai, tai yra 117 milijonų eurų, kitų metų biudžete būtų“, – sakė E. Milešinas.
Pasak jo, jei pažadai vykdomi nebus, streikas tikrai įvyks. Streikuoti esą gali iki 80-90 proc. Lietuvos mokyklų.
“Mūsų pozicija ta pati, kad, jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus. Tiktai norėtume priminti, dar šiandien susitikime garsiai nebuvo pasakyta, kad mes kartu dirbame ir su Švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga. Tai Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga lygiai taip pat pasiruošusi streikuoti”, – sakė E. Milešinas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius sako, kad vadovaujama profesinė sąjunga veiks kartu su kitomis, siekiant didesnio finansavimo švietimui.
„Mes išgirdome tą teoriją, kaip ir visuomet, kad vyksta peripetijos su Finansų ministerija. „Sandraugos“ pozicija yra ta, kad ministerija turi įgalinimų, bet ne tokių, kokių reikėtų, ypač, kai kontroliuojamos yra mokinio krepšelio lėšos pervedant į savivaldybes. Tas skandalas su Kazlų Rūda kai mokiniai prirašinėjami ir ikiteisminis tyrimas dar nesibaigęs. Tai mes pageidautume ir sieksime to, kad ministerija turėtų įgalinimus ir galėtų pasirašyti, o ką pasirašo, kad galėtų įvykdyti. Ir priėjome prie tos išvados, kad profsąjungos turi dirbti savo darbą, o ministerija savo darbą.
Tai mes pasiliekame iki gruodžio 10-12-os dienos aktyviai veikti visi kartu ir pajungti visus žmones. Nes iš tikrųjų mes manome, kad švietimas yra prioritetas”, - sakė K. Juknius.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė sako, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai jungiasi prie pedagogų siekdami didesnio finansavimo švietimui ir, jei reikės, kartu ir streikuos.
“Nauja tame susitikime ką mes išgirdome, tai, kad ministerija ruošiasi kovoti dėl tų lėšų, kurios yra švaistomos nevalstybinėms mokykloms, ruošiami įstatymo projektai ir galbūt turėsime lėšų iš vidinių rezervų. Antras dalykas yra darbas Seimo komitetuose. Mes irgi žinome, kad tą darbą reikia dirbti ir dirbame su įvairiais Seimo komitetais. Ir manau, kad tas bendras darbas tiek iš ministerijos, tiek iš profsąjungų turės duoti rezultatų. Paskutinis dalykas, kurį turime pasakyti, kad visos profsąjungos, tarp jų ir aukštosios mokyklos ataskaitinaime susirinkime visi bendrai pritarė, kad ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu bus reikalinga”, - sakė A. Lapinskienė
Ketvirtadienį prieš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus susitikimą su profesinių sąjungų atstovais Vilniuje prie ministerijos iš visos šalies suvažiavę Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) nariai surengė piketą, reikalaudami didinti finansavimą švietimui.
Ministras A. Monkevičius ateinančių metų švietimo finansavimo galimybes aptarė su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovais.