DELFI kalbinti ekspertai jau braižo naujo Seimo kontūrus ir vardija, kam kartelės mažinimas naudingas, o kam – visai ne. Aišku viena, kova kituose Seimo rinkimuose laukia kaip niekada nuožmi.
Įmanomas partijų trupėjimas
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys DELFI teigė, kad kartelės mažinimas gali įžiebti rimtą partijų trupėjimo riziką.
„Visoms partijoms, kurios yra sąlygiškai didesnės, prigimtinai joms nėra naudinga, kad kažkas atskils. Ir tas separatizmas bet kuriai organizacijai ar įstaigai yra būdingas. (…) Tas procesas nuolatos vyksta, tik tos atskilusios dalys ne taip dažnai išgyvena. Jei tas svertas pasikeistų (liktų 3 proc., aut. p.), daugybė turbūt iškeliautų, patys sau būtų pirmininkai ir tvarkytųsi. O jei lieka 5 procentai, tai tiesiog sunkina gyvenimą atskilėliams“, – DELFI sakė V. Gaidys.
„Tėvynės sąjungai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai lygiai tokia pat nenaudinga“, – kalbėjo V. Gaidys.
„Vilmorus“ vadovas teigė, kad Tėvynės sąjunga atliepia daugelio rinkėjų interesus, todėl į partiją žiūrima kaip į nevienalytį darinį.
„Žiūrint į Tėvynės sąjungos elektoratą, matosi, kad yra gana skirtingai kūnai. Kažkada buvo pagyvenusių žmonių partija, toks štampas buvo, bet seniai nebėra taip, tos kartos gal nuėjo į nebūtį. O dabar daug jaunimo balsuoja, bet ir vyresniųjų yra, ten yra ir krikščionių demokratų, bet yra ir liberalų. Konservatorių gretose yra liberalų dalis ir jei vienybė ten sutriktų, tai, žinoma, sustiprėtų liberalų partijos“, – kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.
Jo teigimu, rinkimų kartelės nuleidimas iki 3 procentų yra nenaudingas bet kuriai sisteminei Seimo partijai.
„Manau, kad nenaudinga, kaip bet kuriai kitai sisteminei Seimo partijai. O naudinga tiems, kurie nori sukurti savo kažką. Bet ten irgi sava linija teigiamų dalykų, bet prigimtinis dalykas, ar tai būtų socialdemokratai, ar konservatoriai, jų noras turi būti toks, kad atskilti (nuo partijos, aut. p.) būtų sunkiau“, – DELFI sakė V. Gaidys.
Ypatinga konkurencija
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus DELFI sakė, kad artėjantys rinkimai pasižymės ypatinga konkurencija.
„Kartelės žeminimas iki 3 procentų tikrai padidintų partijų ir entuziazmo (dalyvauti rinkimuose, aut. p.) skaičių. Bet taip pat padidintų ir konkurenciją. Paprastai Lietuvoje yra balsuojama tam tikromis bangomis – kelios partijos pasiima didžiulį prieaugį. O tas partizaninis balsavimas, kai balsuoji tik už savo partiją, nesvarbu, kas atsitiktų, yra retas, jis veikia tik liberalams ir lenkams. Ir tai liberalai praranda jie savo balsų, nes galvoja, kad geriau balsuoti už konservatorius, nes jų pateks daugiau į Seimą“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
M. Katkaus nuomone, per pusę metų situacija neturėtų smarkiai pasikeisti.
„Turime tas partijas, kurias dabar matome, jos ir turės galimybių praeiti tą 3 procentų barjerą. Viena iš jų: Naglio Puteikio, Rūtos Janutienės ir Kristupo Krivicko aljansas, jie stengiasi ir 3 procentų barjerą praeitų, ko nepasakytum apie 5 procentus. Kita partija, kuriai taip pat gyvenimas palengvėtų yra, nors pastaruoju metu to mažinimo kartelės nereikėjo – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reikalas“, – kalbėjo jis.
Jis vardijo tris partijas, kurios turėtų ypač smarkiai grumtis tarpusavyje dėl balsų.
„Dabar mes turime tris naujas partijas, kurios grasina, kad įsisteigs, arba jau įsisteigė, tai yra Arvydo Juozaičio partija, Vytauto Radžvilo ir Rimanto Jono Dagio partija. Tai jos visos trys kalba apie gana panašius dalykus, kalba apie tautiškumą, kritikuoja konservatorius. Ir dar prie jų galima pridėti „Tvarką ir teisingumą“, neaišku, kas liks iš jos, bet kaip vienetas kažkoks egzistuoja. Mes turime tokias kelias partijas, kurioms reikės surinkti kelias dešimtis tūkstančių balsų, tam, kad peržengtų tuos tris procentus. Tai akivaizdu, kad tai bus žiauri ir nuožmi kova dėl vieno mandato“, – situaciją komentavo M. Katkus.
Jo teigimu, nereikėtų galvoti, kad kartelės mažinimas iš esmės pakeis rinkėjų įpročius.
„Nes tikėtis, kad nepatenkintas elektoratas masiškai pabėgs nuo konservatorių, arba nuo „Tvarkos ir teisingumo“ perbėgs kitur. Tokiai konkurencijai esant, jei partijos nesusivienys, tai sunku pasakyti, kaip čia pavyks. Geriausiu atveju kalba eina apie tris mandatus. Gal dar galima sakyti, kad koks populiaresnis miesto meras sugebės įsteigti savo partiją ir kovos už kažkurio miesto interesus. Bet turint omenyje, kad laiko yra 7 mėnesiai, tas nėra labai realistiška – įsteigti partiją reikia laiko, resursų“, – apie galimas naujas partijas kalbėjo M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialisto M. Katkaus teigimu, net ir sumažinus Seimo rinkimų kartelę, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) neturėtų džiūgauti.
„Neatrodo, kad jiems sektųsi ir tuos tris procentus pasiekti, kol kas visi reitingai to nerodo. O 3 procentai iš viso yra statistinės paklaidos riba, daug kas ten gali pasimalti“, – sakė jis.
Reziumuodamas, kad „kol kas neatrodo, kad labai stipriai pūstų vėjas“.
„Aišku, kad tos mažesnės partijos bus labai įkvėptos, jos bus labai įkvėptos kažką daryti. Bet nematau resursų tam. Turbūt kaip politologas Mažvydas Jastramskis yra pabrėžęs, ir taip Lietuvoje mes turime didelį partijų pasirinkimą, didesnį nei vidutinis Europoje“, – apie partijų kiekį Lietuvoje kalbėjo M. Katkus.
Tiesiog padidės Mišri Seimo narių grupė
Pašnekovas M. Katkus svarstė, kad nuleidus rinkimų kartelę mažesnėms partijoms bus išdalinta apie 5 mandatus.
„Vienintelis dalykas tas, kad rinkimų kampanija bus nuožmesnė, keistesnė gal ir ambicingi žmonės galbūt, stipriai panorės miestų partijas. Bet manau, kad jeigu (įstatymas, aut. p.) būtų pakeistas prieš du metus, tai sistema būtų spėjusi pasiruošti ir atsinaujinti“, – kalbėjo jis.
Jis kaip vieną iš šio pakeitimo laimėtojų įvardijo „Laisvės“ partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.
„Juokingiausias dalykas yra tas, kad šios situacijos akivaizdus nugalėtojas yra A. Armonaitė ir jos partija, bei N. Puteikis. Tai dvi partijos, kurios galbūt 5 procentų neperžengtų, bet realistiškai peržengia 5 procentus. Žinoma, per likusį laiką dar daug gali atsitikti“, – kalbėjo jis.
M. Katkus teigė, kad kartelės sumažinimas didelio pokyčio į kitos kadencijos Seimą neatneš.
„Mes kalbame apie 1–2 mandatus, praeiti rinkimai labai aiškiai parodė, kad Lietuvos rinkimai partinėje sistemoje yra nulemiami vienmandatėse. Ir jose antrojo turo balsavimas, kuris yra labai taktinis“, – vertino jis.
Viešųjų ryšių ekspertas prognozavo, kad esminis pokytis bus jokiai frakcijai nepriklausančių parlamentarų Mišrioje Seimo narių grupėje padidėjimas.
„Aš manau, kad ši sistema neįneš chaoso ir bardako į sistemą, nepadidins nepasitenkinimo politika. Mišri Seimo narių grupė nuo pat pradžių tiesiog bus didelė nuo pat pradžių“, – sakė M. Katkus.
„Ir kitas dalykas, valstiečiai, kurie pamatys, kad nepatenką į pirmąjį sąrašo dešimtuką turės, kur bėgti, į tuos anksčiau aptartus darinius“, – DELFI sakė M. Katkus.
DELFI primena, kad jei Seimas atmes prezidento G. Nausėdos veto, jau kituose rinkimuose partijoms galios 3 procentų, o koalicijoms – 5 procentų barjeras. Iki šiol buvo 5 procentai partijoms ir 7 procentai koalicijoms.
Jei Seimui nepavykti atmesti prezidento veto, galimi ir kiti scenarijai: diskutuoti dėl 4 procentų kartelės partijoms, o galbūt ir iš viso jos atsisakyti.