Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė teigia, kad protestas yra visiškai suprantamas, mat kailinius žvėrelius auginę ūkininkai yra netikri dėl savo ateities, o jų viso gyvenimo dešimtmečiais statyti ūkiai per vieną dieną taps nieko verti.
„Jie lieka be perspektyvų ateičiai, be dabarties, be ateities. Jeigu mūsų ūkininkų nei Vyriausybė, nei šio įstatymo pataisų iniciatoriai nekviečia į diskusijas ir neranda mums laiko, tuomet demokratinėje valstybėje kviečiame tokiu būdu atkreipti į mus dėmesį. (..). Kitose šalyse, kuriose buvo priimti panašūs sprendimai, buvo numatyti labai aiškūs finansavimo mechanizmai. Pas mus, panašu, šis sprendimas guls ant pačių ūkininkų pečių ir natūralu, kad toks žingsnis kelia ūkininkų nepasitenkinimą, nes žmonės nėra tikri dėl savo ateities.
Kai kurie ūkiai, kurie yra investavę visą savo gyvenimo darbą į šeimos verslą, lieka praktiškai be jokių kompensacijų, nežino, kur reikės dėti įrangą, pastatus. Dėl to ši ūkininkų reakcija yra visiškai suprantama“, – Eltai sakė A. Korbutė.
Pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovės spaudai, turėtų būti didinamos kompensacijos už patirtus nuostolisu, atsižvelgiant į kitų šalių praktikas.
„Danija mokėjo ne po 2–3 eurus, o nuo 200 iki 300 eurų už žvėrelį. Jie priėmė visa fermų utilizavimo naštą ant savo pečių. Nesitikime, kad bus taip kaip Danijoje, bet nemanome, kad tai turėtų būti 100 arba 200 kartų mažesni pinigai. Pagal dabartinius skaičiavimus išeina taip, kad jeigu ūkininkas į savo ūkį yra investavęs milijoną savo uždirbtų, nuosavų arba skolintų lėšų, jam nusimato maždaug 10 tūkst. eurų kompensacija“, – paaiškina A. Korbutė.
Ji pabrėžia, kad į ūkininkų poziciją ir į tarptautinę patirtį rengiant įstatymo pataisas nebuvo atsižvelgta.
„Įdomiausia, kad Žemės ūkio ministerija užsakiusi poveikio vertinimą, pati į jį neatsižvelgė. Sumokėjo mūsų mokėtojų pinigų 35 tūkst. eurų, tačiau galima sakyti, nusispjovė į jo išvadas, kurias padarė mokslininkai, ekonomistai. Tai labai liūdna, bet ekspertų išvadų nereikia mūsų valstybei“, – teigia A. Korbutė.
Pokyčių iniciatorė A. Gedvilienė: ūkininkų norai buvo atliepti
ELTA primena, kad antradienį į Seimo posėdžių salę grįžta iniciatyva dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje uždraudimo. Parlamente svarstymo stadijoje bus sprendžiama, ar keisti šiuo metu esančią, pasipiktinimą visuomenėje keliančią tvarką, leidžiančią veikti tokiam verslui.
Įstatymo projektą palaiko didžioji dalis parlamentarų. Gyvūnų teises ginančios organizacijos taip pat kategoriškai pasisako už kailinių žvėrelių fermų draudimą Lietuvoje.
Užpraeitą savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti kailių fermas Lietuvoje, už kailių fermų draudimą pasisakė didžioji dalis parlamentarų.
Pranešime žiniasklaidai įstatymo projekto iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigia, kad kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procesu buvo sunkus ir ilgas.
Vis dėlto, anot jos, įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus ir pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas.
„Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia A. Gedvilienė.
Įstatymo projekte numatyta, kad kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d., nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.
Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 Eur.
Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.
„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja A. Gedvilienė.