Protestas rengiamas tą pačią dieną, kai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ketina Seimui pateikti įstatymų projektus dėl VST reformos.
Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, VST pareigūnai siekia išreikšti prieštaravimą bandymui panaikinti tarnybą, prijungiant ją prie Policijos departamento.
Proteste ketina pasisakyti ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, profsąjungos tarybos narė Nomeda Kačiulienė.
Akcijos organizatoriai į Seimo kanceliarijos priimamąjį neš ir kreipimąsi dėl nepritarimo vykdomai reformai. Pastarąjį dokumentą, pasak protesto iniciatorių, pasirašė 412 VST pareigūnų.
Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms dėl VST prijungimo prie Policijos departamento
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vidaus reikalų ministerijos teikiamoms Policijos įstatymo pakeitimų paketui, kuriais siūloma Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į Policijos departamentą.
Pateikimo stadijoje įstatymų paketą parėmė 54 parlamentarai, 47 balsavo prieš, 6 Seimo nariai susilaikė.
Pasak įstatymą pristačiusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pastaroji pertvarka leis tinkamiau užtikrinti efektyvią teisėsaugos tarnybų veiklą.
„Visi suvokiame, kad geopolitinė ir saugumo situacija yra pasikeitusi. Ji reikalauja sisteminių sprendimų saugumo srityje. Todėl, siekiant stiprinti valstybės saugumą, visuomenės saugumą, būtina mažinti mūsų tarnybų fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas“, – ketvirtadienį iš Seimo salės tribūnos teigė A. Bilotaitė.
Profsąjunga: reforma neatitinka viešo intereso
Ketvirtadienį visoms Seimo frakcijoms profsąjunga išsiuntė laišką, kuriuo atkreipia dėmesį, kad VRM siūloma reforma neatitinka viešo intereso. Pažymima, kad sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, VST panaikinimas mažina Lietuvos viešojo saugumo užtikrinimo galimybes.
„Reforma yra labai nesavalaikė, jos pasekoje ženkliai sustiprės rizikos visuomenės saugumui“, – pažymima laiške Seimo frakcijoms.
Kritikuojamas ir VST funkcijų – užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų ir ekstremalių situacijų metu, atkurti viešąją tvarką, organizuoti ir vykdyti konvojavimą, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą, karo atveju ginti Lietuvos valstybę – perdavimas kitoms valstybės institucijoms.
„Jei manoma, kad VST būtinas atsinaujinimas, siekiant efektyvesnio aukščiau minėtų funkcijų vykdymo, tai tikslinga padaryti ne naikinant šią instituciją, o tobulinant jos veiklą ir valdymą“, – pažymima laiške.
Profsąjunga pabrėžia ir tai, jog siekiamų pakeitimų poveikis ir rizikų vertinimas VST pareigūnų atžvilgiu yra parengtas prastai.
„Iš tiesų VST yra reorganizuojama jungimo būdu, ją prijungiant prie Policijos departamento. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, rengtinas biudžetinės įstaigos VST reorganizavimo sąlygų aprašas. Toks aprašas nėra parengtas ir VRM siūlomas reformos interpretavimas akivaizdžiai pažeidžia VST pareigūnų teises“, – teigia profsąjungos ir pažymi, kad tai gali tapti priežastimi, dėl ko daug tarnybos pareigūnų, gavę įspėjimus apie jų pareigybių panaikinimą, paliks vidaus tarnybos sistemą.
Taip pat teigiama, kad siūloma reforma nėra tinkamai parengta ir pagrįsta, nes prie jos nėra pateiktas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, taip pat pateikta „eilė faktinių netikslumų“, sudarančių klaidinančią nuomonę apie esamą VST situaciją. Kritikuojama ir tai, kad į reformos rengimą nebuvo įtrauktos profesinės sąjungos, nepriklausomi ekspertai. Be to, akcentuojama, kad reformos įstatymo projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatoms ir tarptautinių organizacijų aktams.
Pažymima, kad reformai nepritaria ne tik Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, bet ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.
Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Seimui pateiks Policijos įstatymo pataisas ir lydinčiuosius teisės aktus, kuriais VST siūloma integruoti į Policijos departamentą. Tačiau pareigūnų profsąjungos reformai priešinasi, esą ji nėra savalaikė ir parengta iki galo.
VRM nurodo, kad VST tęs veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins policijos generalinis komisaras.
Požėla apie planuojamą ministerijos VST reformą: policijos struktūriniai pokyčiai tik sustiprins saugumą šalyje
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šie struktūriniai pokyčiai, pereinant prie 5 apygardų principu, yra būtini ir ateityje gerokai sustiprintų viešojo saugumo situaciją šalyje.
„Dabartinis teritorinis suskirstymas jau dabar trukdo efektyviai vykdyti policijos veiklą, pvz., tiriant tokias nusikalstamas veikas, kaip narkotinių medžiagų platinimas, kas jau seniai peržengė ne tik rajonų ir apskričių, bet ir šalies ribas. Perėjimas prie darbo apygardų principu – tęstinis policijos pastarųjų metų vykdomų pokyčių žingsnis“, – pranešime cituojamas R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, būtinas platesnis matymas, o tai galima padaryti tik koncentravus policijos pajėgas būsimose apygardose, kas stipriai prisidėtų tiriant ne tik jau minėtus, bet ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Jis taip pat pažymi, kad modelio efektyvumą įrodo trejus metus vyksiantis Telšių–Šiaulių policijos apygardos eksperimentas.
„Sklandantis mitas apie naikinamus policijos komisariatus apskrityse neatitinka tikrovės, nes komisariatai ne tik, kad nebus naikinami, bet bus steigiami ir nauji policijos komisariatai (Alytuje, Utenoje, Marijampolėje, Tauragėje). Jie bus arčiau gyventojų, daugiau dėmesio pareigūnai galės skirti savo miesto gyventojų saugumo užtikrinimui, juose atsiras ir daugiau kiekybės ir kompetencijų, efektyviau tiriant nusikalstamas veikas“, – sakė R. Požėla.
Viešojo saugumo tarnybos integracija į policiją sustiprins pačią tarnybą, kurioje nekomplektas siekia 35 proc., pabrėžė komisaras.
Anot jo, integruota į policija, VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo ir išliktų kaip šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Jų identitetas ne tik bus išsaugotas, bet ir būtų sustiprintas policijos analitinėmis kompetencijomis, kriminalinės žvalgybos galimybėmis, o pareigūnams būtų užtikrintos jų socialinės garantijos ir darbo užmokestis. Akcentuojama ir tai, kad įgyvendinus modelį pagerėtų pareigūnų darbo sąlygos, atsirastų platesnės galimybės tobulėti, kelti kompetenciją ir daryti karjerą tarnyboje.
Paulauskas: pirmą darbo VST dieną deklaravau, kad matau tarnybą kaip sudėtinę policijos dalį
Laikinasis Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Arūnas Paulauskas sako, kad nuo pat savo darbo pradžios šiame poste manė, kad tarnyba turi tapti integralia Policijos departamento dalimi.
Taip jis teigė paklaustas apie dalies opozicijos atstovų kritiką Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtai VST reformai. Ministerijai siūlant pastarąją pertvarką, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis A. Paulauską pavadino „VST likvidatoriumi“.
„Man labai keistas požiūris, kai apie Viešojo saugumo tarnybos galimą integraciją į policiją kalbama kaip apie kažkokį naujadarą, kuris atsirado čia ir dabar. Apie tai buvo kalbama daugelį metų. Taip, galbūt buvo kalbama daugiau užkulisiuose, galbūt nebuvo keliama daugiau į viršų, bet kiek save prisimenu (...) – visą laiką buvo akcentuota, kad dvi tarnybos vykdo labai panašias funkcijas, jos daugeliu atvejų dubliuojasi. Ir, žiūrint valstybiškai, būtų protinga tas abi tarnybas apjungti“, – ketvirtadienį atvykęs į VST pareigūnų protesto akciją prie Seimo žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Pareigūnas pripažino, kad kai sulaukė pasiūlymo laikinai vadovauti VST, jis deklaravo savo požiūrį į tarnybą ir atvirai pasakė, kad VST mato kaip Lietuvos policijos struktūrą.
„Kuomet man buvo pasiūlyta tapti Viešojo saugumo tarnybos vadu, aš pirmą dieną deklaravau, kad iš esmės aš matau tą tarnybą kaip sudėtinę Lietuvos policijos dalį“, – nurodė jis.