Greta parlamento rūmų, Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą sugužėjo per tūkstantį pedagogų. Švietimo darbuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“, „Solidi alga mokytojui – būtinybė“, „Algos – ne pašalpos“.
Kaip teigė streiką inicijuojančios profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, mokytojai Seimo nariams atvežė ir savo algalapius. Pasak jo, taip bus siekama įrodyti parlamentarams, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbiama informacija apie jų atlyginimus nėra teisinga.
„Norime informuoti Seimą, kad tai, ką skelbia ministerija apie darbo užmokesčius, neatitinka realybės. Atvežė mokytojai darbo užmokesčio lapelius ir sutartį, pagal kurią turi Seimas derinti darbo užmokesčius, tvirtinant biudžetą. Mes norime juos informuoti, kad jie balsuojant tikrai turėtų visą informaciją, kiek mokytojai uždirba, ir sąžiningai apsispręstų, ką palaikyti“, – prieš prasidedant mitingui Eltai sakė A. Navickas.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienio pavakarę streikuoja 2,8 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 2,54 tūkst. mokytojų. Streike dalyvauja 183 ugdymo įstaigos.
Mokytojai prisiekė, kad už etatą negauna 1407 eurų „į rankas“
Į sceną, pastatytą prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, vienas po kito lipo mokytojai, kurie „prisiekė“, kad jų atlyginimai nesiekia 1407 eurų „į rankas“. Taip jie sureagavo į anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbtą statistiką, kad būtent tokį atlygį gauna pedagogai, dirbdami pilnu etatu.
„Sveiki, aš esu Laura Stankevičienė, prisiekiu, kad už vieną etatą tikrai negaunu 1407 eurų. Mano darbo užmokestis į rankas už etatą yra 952 eurai 96 centai“, – užlipusi ant scenos pranešė mokytoja ir įmetė savo algalapį į šalia esančią balsadėžę.
„Laura, aš tavimi tikrai tikiu, bet ar Seimo nariai patikės?“ – retoriškai po jos pasisakymo klausė A. Navickas.
„Aš, Aušra Pagojūtė, prisiekiu, kad tikrai negaunu 1407 eurų atlyginimo už etatą. Mano atlygis tikrai yra 1010 eurų už etatą“, – teigė kita mokytoja.
Šį pasirodymą stebėjo jau apie tūkstantį aikštėje susirinkusių pedagogų.
Po išsakytų priesaikų keli švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai nunešė algalapiais užpildytą balsadėžę į Seimo kanceliariją.
Ten pat mokytojai nunešė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko pedagogams dovanotas gėles. Profsąjungos atstovai paprašė Seimo kanceliarijos darbuotojų šias gėles parlamentarui grąžinti.
Valdžia turėtų pasitraukti, jei neišsprendžia tokių dalykų
Prie Seimo mitinguojantys pedagogai neslėpė kritikos valdžiai. Pasak jų, nėra kito kelio, kaip tik įsiklausyti į profsąjungos reikalavimus. Visgi, kaip teigė į renginį atvykę mokytojai, kol kas dešinių-jų Vyriausybė nėra linkusi įsiklausyti.
„Jie nenori girdėti, jie įsitikinę, kad pedagogai esą gerai uždirba, kad gerai gyvena. Jie nenori išgirs-ti. Jie tiesiog nenori girdėti. Buvo labai daug kalbėjimo, tiesos ieškojimo... Bet viltis yra. Gal vėliau, bet išgirs. Gal tada, kai prieisime liepto galą ir nebebus kam dirbti“, – Eltai sakė mitinge protestavusi ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogė.
„Valdžia turėtų pasitraukti, jei jie neišsprendžia tokių dalykų. Tai ateities klausimas. Tai mūsų vaikų ir anūkų ateitis. Nebėra pakaitos, nebėra kam ateiti dirbti“, – jai antrino kita švietimo sistemoje dir-banti moteris.
„Norėtume tikėti, kad mus išgirs. Mes dėl to čia ir susirinkome. Labai laukiame sprendimų ir labai tikimės“, – vylėsi į mitingą atėjusi mokytoja ir pažymėjo, kad streikuos tiek, kiek ir reikės.
„Ateis daugiau mokytojų“, – akcentavo ji.
Į mitingą iš Žemaitijos atvykusi pedagogė sakė, kad problemų švietimo sistemoje esama labai daug.
„Norime pertvarkos švietimo sistemoje“, – sakė iš Telšių atvykusi pradinių klasių mokytoja.
Pasak jos, darbo atlygio skaičiavimo sistema nėra tinkama.
„Norime pokyčių dėl vaikų, o ne dėl savęs todėl ir palaikome profsąjungos keliamus reikalavimus“, – teigė mokytoja.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas padaryti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko su rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas. Atliepdamos mokytojų prašymus, trys opozicinės frakcijos yra parengusios siūlymus didinti pedagogų atlyginimus labiau, nei numatė švietimo ministerija.
Vėl streikuoti pradedantiems mokytojams tikintis Seimo narių palaikymo, švietimo ministras Gintautas Jakštas skeptiškai vertina opozicijos pasiūlymus pabrėždamas, kad biudžeto projekte numatytas maksimalus lėšų kiekis atlyginimams didinti.
Švietimo darbuotojų profsąjunga teigia suprantanti, kad gali nepavykti įkalbėti Seimo narių pritarti opozicijos siūlymams didinti mokytojų atlyginimus labiau, nei yra numačiusi Vyriausybė. Profsąjungos pirmininko teigimu, jei kitų metų valstybės biudžete nebus padidintos lėšos darbo užmokesčio kėlimui, mokytojai ir toliau protestuos.
Navickas neatmeta galimybės, kad mokytojų streikas gali užsitęsti ir po Naujųjų: dėl algų į kompromisus nebesileis
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako, kad trečiadienį atsinaujinęs mokytojų streikas vyks tol, kol Seimas svarstys biudžeto projektą. Jis neatmeta galimybės, kad, jei parlamentas neatsižvelgs į mokytojų reikalavimus, pedagogų protestas gali užsitęsti ir po Naujų metų.
„Galvojame, kad streikuosime, kol Seimas svarstys (biudžetą – ELTA) – tai šiandien, rytoj ir šią savaitę. Paskui reaguotume į Seimo sprendimus – jei priimtų teigiamus sprendimus, manau, kad streiką nutrauktumėme arba darytumėme pertraukas. Jei sprendimai būtų neigiami, protesto akcijos užtruktų ilgiau ir galbūt persikeltų ir į kitus metus“, – LRT televizijai trečiadienį teigė A. Navickas
„Manome, kad gyvename demokratinėje šalyje, Seimas yra ta institucija, kuri tars lemiamą žodį. Todėl čia ir esame“, – pridūrė jis.
Jis kartoja, kad profsąjunga tikisi, jog ministerija, pamačiusi mokytojų valią, peržiūrės biudžetą ir atsižvelgs į pedagogų reikalavimus.
„To ir tikimės. Jei tikrai būtų sprendimas teigiamas, norėtume grįžti į derybas, užbaigti streiką, susitarti, kaip kompensuotume mokiniams praradimus, intensyvintumėme kursą dėl streiko, kaip mokiniams išdėstyti tas prarastas pamokas. Ir tikrai galėtume toliau susitarti ir dėl kitų reikalavimų“, – pažymėjo A. Navickas.
Jis pabrėžia, kad nors dėl dalies reikalavimų ministerijai mokytojai linkę derėtis, dėl algų į kompromisus daugiau nesileis, sakė A. Navickas.
„Dėl algų – čia paskutinis mūsų žodis. Mažesnės sumos nepadėtų pasiekti tų tikslų, kuruos deklaravo valstybė ir davė įsipareigojimus ir Vyriausybės programoje. Mūsų skaičiavimais, tai – mažiausia riba, kuri duotų pokytį. Tai tikrai dėl algų – čia paskutinė mūsų nuolaida“, – sakė A. Navickas.
„Dėl kitų reikalavimų – tikrai sutinkame eiti į didesnius kompromisus, didesniame laikotarpyje išdėstyti reikalavimų vykdymą. Tai tikrai atviri esame kompromisams ir deryboms, bet tie kompromisiniai siūlymai dėl algų Seime bus patvirtinti“, – tikino profsąjungos pirmininkas.
Mokytoja: ministras savo pasisakymais dažnai nustebina
Lietuvių kalbos mokytoja iš Klaipėdos Lilija Bručkienė pridūrė turinti lūkestį, kad politikai išgirs pedagogų reikalavimus.
„Visąlaik tikimės to paties – kad politikai mus išgirs, kad švietimo sistema turi labai sudėtingų problemų ir kad jas reikia spręsti, nedeklaruoti tai, kas yra parašyta jų programose, o realiai spręsti problemas ir kylančius iššūkius“, – LRT sakė L. Bručkienė.
Ji taip sureagavo ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pasakymą, esą streikas gali būti per didelę žalą nešanti pilietiškumo pamoka.
„Ministras savo pasisakymais dažnai nustebina ir mokinius, ir mokytojus, ir bendruomenę. Turbūt ilgojoje perspektyvoje galime pamatyti, ar streikai yra žala, ar iš tikrųjų pridėtinė vertė. Man atrodo, užauginti principingus, pilietiškus jaunus žmones, kurie ryžtųsi kovoti už Lietuvos ateitį, yra pilietinės visuomenės požymis, o ne žala“, – teigė pedagogė.
„Manau, kad šitoje vietoje politikai turėtų ir ministras prisiimti atsakomybę už tai, kas dabar vyksta su švietimo situacija“, – pridūrė ji.
Trečiadienį švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino mokytojų streiką. Streikas pradėtas rugsėjo pabaigoje ir spalio viduryje buvo paskelbta pertrauka, mokytojai buvo grįžę į darbus.
Profsąjungos mokytojų netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mokytojų darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Šiuo metu Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. LŠDPS pirmininkas A. Navickas tikisi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui kitais metais kelti atlyginimus 32 proc., o ne 21 proc., kaip yra numačiusi Vyriausybė.