Trylikos vyrų grupė iš Irako, dalis jų susisukę į miegmaišius, kūrena nedidelį lauželį Baltarusijos pusėje, prie pat Lietuvos sienos, ties Dieveniškių kilpa (Šalčininkų r.). Per žingsnį ar kelis – Europos Sąjungos, tai yra Lietuvos teritorija. Bet ten jie neina.
Visai greta, atidžiai juos saugantys, automatais ginkluoti Baltarusijos pareigūnai.
Tai yra ta pati grupė, kuri išgarsėjo, kai pasieniečių šuo (tuo metu Baltarusijos pareigūnai šviesa apakino jo šeimininką, Lietuvos pareigūną) kando į miegmaišį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo žmogus. Lietuvos pasieniečiai po to tvirtino, kad jis nenukentėjo. Iš tiesų, ir tuo metu, kai bendravo su „Delfi“, visi vyrai buvo iš pažiūros sveiki.
Vyrai žino, kad į ES nebus įleisti. Tą pačią dieną jie Lietuvos pareigūnų teiravosi Irako ambasados Maskvoje telefono numerio. Jį gavo. Tai, kad nori namo, jie kartojo ir „Delfi“ žurnalistams. Lietuvos pareigūnai vykdo sprendimą apgręžti nelegalius migrantus, o baltarusiai grįžti namo neleidžia.
Baltarusijos pareigūnai akylai prižiūri
Angliškai kalbantis vyras grupėje pasakojo, kad jie atvyko iš Irako, iš Kurdistano regiono. Jis sutiko atsakyti į žurnalistų klausimus:
– Iš kur atvykote?
– Iš Irako Kurdistano rajono.
– Ką čia veikiate?
– Mus čia atvežė. Esame čia įstrigę jau dešimt dienų. Negalime patekti į jokią valstybę.
– Matome Baltarusijos pasieniečius. Turite omenyje, kad jie jus čia atvežė?
– Taip.
– Iš Minsko?
– Iš Minsko.
– Ar jūs norite patekti į Lietuvą? Esate visiškai pasienyje.
– Ne, mes norime grįžti į Iraką.
– Žinome, kad skambinote į ambasadą.
– Taip, skambinome į Irako ambasadą. Jie stengiasi mums padėti, dabar laukiame.
– Jei pasuktumėte kita kryptimi, ką tie pasieniečiai darytų?
– Jie visur kartu su mumis. Daug kartų mėginome grįžti atgal, tačiau jie vėl ir vėl sugrąžina mus atgal.
– Kaip jie jus čia atvežė?
– Kariniais sunkvežimiais. Mes turėjome galiojančias vizas.
– Ar jie pasitelkė jėgą?
– Žinoma, taip.
– Ar galėtumėte papasakoti daugiau?
– Atleiskite, negaliu daugiau papasakoti, negaliu daug kalbėti apie šią situaciją.
– Kodėl apskritai atvykote į Baltarusiją?
– Visi čia atvyko, nes buvo žadama, kad Europa visus priims, legaliai, kad bus galima legaliai kirsti sienas. Tačiau mus atvežė čia, daug žmonių. Vienas žmogus dingo – vyras su ketverių metų vaiku, jis dingęs jau penkias dienas.
– Ar skaitėte apie tai socialiniuose tinkluose?
– Ne, jie buvo su mumis. Mums paskambino ir paklausė, ar jie – su mumis, tačiau su mumis jų nėra, kitose grupėse jų irgi nėra.
– O kur jūs tikėjotės nuvykti? Čia?
– Ne, ne, mes norime grįžti atgal į Iraką.
– Dabar – taip, bet iš pradžių, kai atskridote į Baltarusiją, kur norėjote keliauti?
– Jie norėjo keliauti į Vokietiją.
– Jie visi?
– Taip. Žmonės dėl šito čia atkeliauja.
– Kiek laiko jau esate Baltarusijoje?
- Dešimt dienų. Miške. Ir vienuolika dienų – Baltarusijoje.
– Čia – šalta.
– Labai šalta. Tas vyriškis – jau 20 dienų miške. Jis negali grįžti atgal.
– Kaip jūs išgyvenate? Matau, kūrenate laužą.
– Lietuvos kariuomenė mums padėjo – davė maisto ir vandens.
– Žinome, kad kartą bandėte čia patekti.
– Man rodos, siunčiau jums balso žinutę.
– Gali būti. Irake jūs visi turite šeimas?
– Taip, žinoma. Visi turime šeimas. Artimieji nerimauja, skambina.
– Na, maisto jūs turite?
– Kaip minėjau, Lietuvos kariai davė mums maisto, parūpino jo.
– Kiek jums kainavo kelionė į Europos Sąjungą?
– Mokėjome už lėktuvo bilietą ir vizą. Vieni mokėjo keturis tūkstančius dolerių, kiti – tris tūkstančius penkis šimtus dolerių. Na, tris–keturis tūkstančius dolerių.
– Į kokią vietą jus žadėjo nugabenti?
– Mums sakė – į Europą.
(...)
– Norėjote į Vokietiją?
– Taip.
– Kaip dabar jaučiatės?
– Prastai jaučiamės. Nes naktys šaltos. O mūsų šalyje buvo karšta. Čia – kitaip, čia labai šalta.
– Ką veikėte Irake? Jūs puikiai kalbate angliškai.
– Baigiau teisės magistrantūrą.
– Ar jaučiatės čia pavojuje?
– Na, nežinau. Pastarąjį kartą man sakė – tu kalbi angliškai, tau negalima grįžti į Baltarusiją. Tikiuosi, viskas bus gerai.
– Kai grįšite į Iraką, ar paskleisite žinią, kad ne taip lengva patekti į Europos Sąjunga, kaip žadama?
– Taip, žinoma. Dabar žmonės jau žino.
(…)
Kaimų gyventojai nebijo
Dieveniškių kilpoje pastarosiomis dienomis yra padidėjęs nelegalų aktyvumas. Prieš tai kurį laiką ten buvo ramu. Šeštadienį, tuo metu, kai ten lankėsi „Delfi“, pasieniečiai intensyviai ieškojo naktį sieną nelegaliai kirtusių septynių (taip sprendžiama iš žymių pėdsakų juostoje) migrantų.
Dirbo kinologas. Buvo sprendžiama, ar nereikia pakelti sraigtasparnio. Pasieniečiams jų darbe padeda kariškiai. Jie jų pagalbą vertina.
Pasieniečiai pastebi įdomią tendenciją, kad daugiau kaip pusė migrantų, kuriuos jie sutinka, net nenori į Lietuvą. Jie ant sienos ir lieka. Kartais pasitaiko tokių situacijų, kad Baltarusijos režimo pareigūnų spaudžiami jie kerta sieną į Lietuvą, bet, kiek paėję į šoną palei sieną, vėl patys grįžta į Baltarusiją.
Vietos kaimų gyventojai teigia jų nebijantys, nors specialiai irgi kontakto su jais neieško. Vienas jaunas vyras iš Stakų kaimo pasakojo, kad dabar „vėl eina migrantai, eina ir vyrai, ir šeimos“. Jis pats sakė kartą naktį matęs kaip keli jų tiesiog autobusų stotelėje sėdėjo, „paskui septintą ryto juos susėmė“.
Apie migrantus kaimuose sklinda visokių legendų, kad kažkokie kaime kažkam žąsį pavogė (nors nežinia, ar miškų apsuptoje vietovėje ją ne lapė išsinešė), pas kažką esą tiesiog į namus užėjo ir verandoj atsisėdo. Vieni pasakojo, kad žmonės jų vienam kaime matė, kiti – kad kitame.
Paklausti, ar bijo, žmonės purto galvą. „O ko čia bijoti?“, – sakė viename iš pasienio kaimų sutikta moteris. Ji irgi pasakojo girdėjusi, kad buvo pas kažką užėjęs migrantas, „davė pavalgyti, ir jis užmigo pavėsinėje, paskui atvažiavo pasieniečiai ir jį pasiėmė“.
Garbaus amžiaus senolis iš Dainavėlės kaimo, kur žmonės pasakojo užklystant migrantų, papasakojus, kad darome reportažą, greitai pasivedėjo per kiemą, už daržo ir parodė miško link, kad jie palei mišką eina. Parodė į apleistą namą pamiškėje, esą ten jie galbūt ir nakvoja. „Bet aš ten neinu“, – sakė senolis.
Beje, Lietuvos pasieniečiai „Delfi“ pasakojo, kad santykiai su kolegomis iš Baltarusijos visiškai pasikeitę. Prieš porą metų pasienyje susitikę lietuvių ir baltarusių pareigūnai pasisveikindavo, kartais persimesdavo vienu kitu žodžiu, o dabar viskas kitaip. „Jei su jais ir pasisveikini, iš penkių atsako vienas arba išvis niekas“, – sakė pasieniečiai.
Sienos kontrolė vykdoma sustiprintu režimu
Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 54 migrantams. Ketvirtadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90, sekmadienį – 126, šeštadienį – 114, skelbia Valstybė sienos apsaugos tarnyba.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleisti 2 užsieniečiai. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7200 (vidurnakčio iš penktadienio į šeštadienį duomenys). Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu. Vykdydami neteisėtos migracijos stebėseną ir kontrolę penktadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai dviejose sostinės vietose sulaikė 7 asmenis.
Jie turėjo Ispanijos asmens tapatybės korteles ir prisistatė šios šalies piliečiais. VSAT pareigūnai iškart nustatė, kad tapatybės kortelės – visiškos klastotės. Paaiškėjo, kad visi 7 asmenys turi ir Irako piliečių pasus. Dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Užsieniečiai uždaryti į areštinę ir į VSAT padalinių sulaikymo patalpas. Vykdant tolesnius tyrimo veiksmus ir pasitelkus Utenos apskrities policijos pareigūnus Ignalinos rajone penktadienį buvo sulaikyti 2 Lietuvos piliečiai. Jie automobiliu „VW Caddy“ gabeno 14 asmenų, pirminiais duomenimis, prisistačiusių Irako piliečiais.
Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT pareigūnai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą. Ir Lietuvos piliečiai, ir užsieniečiai uždaryti į areštines bei į VSAT padalinių sulaikymo patalpas.