Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad sostinės savivaldybės administracija sužalojimų patyrusiai moteriai privalės sumokėti 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat padengti daugiau kaip 600 Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas. Tai – gerokai mažesnė suma, nei prašė nukentėjusioji – patirtus išgyvenimus ji buvo įvertinusi 5 tūkst. Eur.
Nelaimė sostinės Žaliųjų ežerų paplūdimyje esančioje vaikų žaidimų aikštelėje nutiko dar prieš trejus metus, kai jauna motina čia apsilankė su mažamečiu vaiku. Kol šis žaidė, motina nutarė atsisėsti ant aikštelėje įrengtų sūpynių.
„Aš net nespėjau ant jų tinkamai atsisėsti, kai šios nutrūko ir aš nukritau ant žemės“, – teismui nurodė vilnietė.
Ji teigė, kad patyrė sunkią kojos traumą – į ligoninę moterį pristatę medikai diagnozavo kairės čiurnos abiejų kulkšnių kaulų lūžius ir raiščių bei sausgyslių plyšimus. Ligoninėje pacientei buvo atlikta operacija ir lūžusios vietos sutvirtintos metaline plokštele, sraigtais. Kurį laiką jai teko sunkiau judėti, buvo reikalingi ramentai, vėliau jai buvo taikoma reabilitacija.
Ieškinį teismui pateikusi ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakovu patraukusi moteris nurodė, kad dėl patirtos traumos ilgą laiką negalėjo tvarkytis buityje, turėjo mokytis iš naujo savarankiškai vaikščioti, be to, jai buvo apribota aktyvaus laisvalaikio galimybė.
„Man planuojama dar viena operacija ir po jos laukianti pakartotinė reabilitacija, ant kojos liko ilgalaikiai randai“, – ieškovė teismui nurodė, kad traumos padarinius jaus visą likusį gyvenimą.
Jos teigimu, prie žaidimų aikštelės nebuvo įspėjamųjų ženklų, taip pat nebuvo nurodyta, kad žaidimo aikštele yra nesaugu naudotis, nenurodyta jokių naudojimosi instrukcijų – pavyzdžiui, iki kokio svorio asmenims galima naudotis sūpynėmis.
„Žaidimų aikštelė yra įrengta Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje, todėl ji yra atsakinga už šios žaidimų aikštelės priežiūrą“, – ieškovė pabrėžė, kad savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė žaidimų aikštelės nepriežiūra, be to, savivaldybės tarnautojai privalėjo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi žaidimų aikštelėje esantys įrenginiai būtų saugūs ir tinkami naudoti.
Pasak nukentėjusiosios, savivaldybei nusprendus įrengti žmonių poilsiui organizuoti atitinkamą infrastruktūrą, jai taip pat kyla pareiga organizuoti įrengtos infrastruktūros priežiūrą.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su moters pareikštomis pretenzijomis ir pažymėjo, kad dar 2011 m. su bendrove „Grinda“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria šiai bendrovei pavedė teikti maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugas.
„Maudymosi sezonas Vilniaus miesto paplūdimiuose prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d., šiuo laikotarpiu paplūdimiuose esančios vaikų žaidimo aikštelės prižiūrimos ir tvarkomos nuolat“, – savivaldybės teisininkai pabrėžė, kad Žaliųjų ežerų paplūdimys ir jame esanti žaidimų aikštelė buvo prižiūrimi, tačiau sezonui pasibaigus dėl žaidimo aikštelės įrenginių galimų gedimų jokios informacijos savivaldybėje nei iš „Grindos“, nei iš gyventojų nebuvo gauta.
„Tariamai patirta žala atsirado dėl pačios ieškovės neatsargių veiksmų – bet kuriam vidutiniškai rūpestingam ir protingam žmogui ir be atskiro informacinio užrašo turi būti suprantama, kad vaikų žaidimo aikštelė yra skirta pramogauti ir naudotis vaikams, o ne suaugusiems“, – atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė savivaldybės atstovai.
Jie taip pat pabrėžė, kad nukentėjusioji, prašydama atlyginti patirtą neturtinę žalą, jokiais įrodymais nepagrindė teiginių apie patirtus dvasinius išgyvenimus ir sudėtingą emocinę būseną: „Vien tik subjektyvaus pobūdžio formalūs pareiškimai apie tai, kad asmuo išgyveno neigiamas emocijas, negali būti laikomi pakankamais priteisti asmeniui neturtinę žalą“.
„Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovės koja čiurnos dalyje buvo imobilizuota nuimamame įtvare-langetėje, kuris po šešių savaičių jau buvo rekomenduojamas tik miegant, ieškovė taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jos būklė po kojos operacijos buvo tokia sunki, kad jai buvo reikalinga priežiūra ar slauga“, – savivaldybės teisininkų teigimu, moteris neįrodė būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žalos.
Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė „Grinda“ taip pat nesutiko su reiškiamomis pretenzijomis ir pabrėžė, kad su savivaldybe pasirašytoje sutartyje vaikų žaidimo kompleksas prie Žaliųjų ežerų neįtrauktas į bendrovės prižiūrimus objektus.
„Bendrovė nebuvo gavusi iš savivaldybės pavedimų, užsakymų remontuoti ar kitaip tvarkyti vaikų žaidimo aikštelę prie Žaliųjų ežerų“, – pabrėžė „Grindos“ atstovai.
Jie taip pat akcentavo, kad nelaimė vaikų žaidimų aikštelėje įvyko jau pasibaigus maudymosi sezonui.
„Ieškovė privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi – tinkamai įvertinti visas aplinkybes, ar nekils grėsmės jos sveikatai, kai planavo pasisupti ant sūpynių, kurios yra skirtos vaikams“, – teisininkų teigimu, moteris netinkamai įvertino visas aplinkybes ir prisiėmė riziką pasinaudodama sūpynėmis, todėl yra iš dalies kalta dėl kilusios žalos.
Anot teisėjų, vaikų žaidimų aikštelė priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o bendrovė „Grinda“ buvo įsipareigojusi teikti maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugas, taip pat ir vaikų žaidimų aikštelių parengimo maudymosi sezonui ir jų priežiūros paslaugas. Tačiau, teismas pažymėjo, vaikų žaidimo komplekso Žaliųjų ežerų paplūdimyje priežiūra bendrovei perduota nebuvo.
Anot teisėjų, pagal įstatymus žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), todėl, teisėjų teigimu, statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.
„Sūpynės, kurių grandinė nutrūko, buvusios vaikų žaidimo aikštelėje prie Žaliųjų ežerų, priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, šios vaikų žaidimo aikštelės priežiūra nebuvo perduota trečiajam asmeniui, trūkus sūpynių grandinei, ieškovė nukrito nuo sūpynių ir susižalojo“, – sprendime konstatavo teismas.
Nors savivaldybės ir „Grindos“ atstovai teigė, kad vaikų žaidimo aikštelės yra skirtos naudotis vaikams, o ne suaugusiems žmonėms, todėl nukentėjusioji, naudodamasi vaikams skirtomis sūpynėmis, esą prisiėmė savo elgesio riziką ir galimas neigiamas savo elgesio pasekmes, tačiau, teisėjų įsitikinimu, vien ta aplinkybė, jog jauna moteris pasinaudojo sūpynėmis, savaime nereiškia jos didelio neatsargumo.
„Savivaldybė nepateikė sūpynių nuotraukos, iš kurios matytųsi, kad sūpynės akivaizdžiai skirtos naudotis tik vaikams, kad ant sūpynių buvo įspėjamieji užrašai, nurodantys, jog sūpynės yra skirtos naudotis tik vaikams ar nurodantys maksimalų leistiną asmens, besinaudojančio sūpynėmis, svorį, kuris buvo žymiai mažesnis, nei ieškovės nurodytas jos svoris (apie 50 kg)“, – pabrėžė teisėjos Rūtos Burdulienės pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Teismo teigimu, dėl lūžusių kairės čiurnos kulkšnių, operacijos, pooperacinio periodo, reabilitacinio gydymo nukentėjusioji daugiau kaip 3 mėnesius jautė skausmą, taip pat nepatogumus dėl apribotos galimybės vaikščioti.
„Praėjus 3 mėnesiams po sužalojimo, ieškovei dar buvo reikalinga ambulatorinė reabilitacija dėl ribotų ir skausmingų kairės čiurnos judesių, kairės kojos blauzdos raumenų hipotrofijos, apsunkinto vaikščiojimo ir lipimo laiptais, netaisyklingos eisenos, šlubavimo“, – sprendime akcentavo teismas.
Bylos nustatytas aplinkybes išanalizavusi teisėjų kolegija pripažino, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, jog sužalojimo pasekmes ji jaus ir ateityje, taip pat nebuvo gauta duomenų apie realius neigiamus sužalojimo padarinius jos profesinėje, asmeninėje ar visuomeninėje sferose.
„Ieškovės patirta neturtinė žala dėl sužalojimo vertinama 800 Eur“, – iš karto po paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime nurodė teismas.