Išgriovę koncertiną prieš keletą dienų migrantai bandė patekti į Lenkiją. Panašus atvejis pirmą kartą fiksuotas ir Lietuvoje – migrantai su metalo žirklėmis perkirpo koncertiną. Tačiau, kol vieni ieško naujų būdų, kaip patekti į Lietuvą, valdžia svarsto, ką daryti su jau patekusiais.
„Mes turime labai aiškų planą“, – LNK komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
40-čiai migrantų prieglobstis nesuteiktas net teismui išnagrinėjus skundus.
„Pavyzdžiui, Indija, Šri Lanka, Egiptas – tokius žmones mes tikrai lengvai grąžinsime. Su Iraku gali būti sudėtingiau“, – pripažino L. Kasčiūnas.
Tarp šių migrantų dauguma – būtent irakiečiai. Grįžti namo jie nenori net su 300 eurų išmoka bei lėktuvo bilietu. O tų, kurie nenori grįžti – nenori ir Irakas.
„Matyt, yra tam tikros vidinės politinės priežastys. Daugeliui vyriausybių tas protestas žmonių, kurie galbūt nepatenkinti socialiniu, ekonominiu gyvenimu, tai jei jie išvyksta, jiems gal yra geriau“, – komentavo L. Kasčiūnas.
I. Šimonytė nesutinka, kad susidūrus su tokia Irako politika, migrantų grąžinimas namo užstrigs.
„Tai nereiškia, kad čia yra kažkokia istorijos pabaiga, todėl kad galbūt įtikinsime sugrįžti, galbūt su vyriausybe kažkaip susitarsime. Tas procesas yra ilgas ir aš nesakyčiau, kad ši žinia yra kažkoks taškas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo premjerė.
Nemažai finansinės pagalbos Irakas gauna būtent iš ES valstybių. Jo lyderiai turi sąskaitas bendrijos bankuose, verslo ryšių, todėl A. Bilotaitė žada, kad veiks per ES.
„Akivaizdu, kad čia jau būtinas pats aukščiausias įsitraukimas ir mūsų europinės institucijos dirba tuo klausimu, kad Irakas priimtų asmenis, kurie ne tik savanoriškai sutinka grįžti, bet ir tuos, kurie yra priverstinai grąžinami“, – sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Pastaruoju metu norinčiųjų grįžti namo migrantų skaičius gerokai sumažėjo. Savanoriškai grįžo per 200, priverstinai – virš 50.
„Koks planas – šiek tiek padidinti pinigų kiekį ir tai net gali Lietuvai visiškai nekainuoti, nes čia yra ir europinė parama – jie remia šią iniciatyvą. Taip pat ES svarsto stiprinti tų žmonių, jau grįžusių ten, reintegraciją kilmės šalyse. Pavyzdžiui, išduoti paskolas, kad jie ten kurtų ateitį“, – komentavo Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
O kol kas migrantų grąžinimas stoja. Teisininkas Petras Ragauskas sako, kad šiuo atveju Lietuva įsprausta į kampą.
„Kam, čia kyšiams dabar tie pinigai bus skirti, kad papirktų Irako pareigūnus, jog juos įsileistų? Jeigu iš tikrųjų Irakas nenori, tai reikia kalbėti su Irako institucijomis. Jei ne tiesiogiai, tai yra kiti tarpininkai, kurie gali tą padaryti – yra Europos Komisija, yra JAV valstybės institucijos, kurios gali turėti didesnę įtaką“, – LNK komentavo teisininkas.
A. Bilotaitės manymu, tai, kad Europai pavyko įtikinti Iraką stabdyti skrydžius į Minską, rodo, jog santykiai gerėja ir problema bus išspręsta.
„Šie procesai tikriausiai nevyksta labai paprastai, žingsnis po žingsnio. Aišku, reikia pripažinti, kad buvo tam tikrų ir gerų dalykų“, – sakė ministrė.
Vis dėlto, kai kuriuos žmones Irakas susigrąžinti nori. Jau anksčiau Lietuvos tarnybos išaiškino ne vieną asmenį, susijusį su teroristinėmis organizacijomis. Tarp jų pasitaikė ir irakiečių.
„Jeigu tas asmuo susijęs su kokia nors organizacija, kuri yra prieš vyriausybę, tai, matyt, vyriausybė suinteresuota tuos žmones, kurie yra prieš juos, nusiteikę prieš juos radikaliai, kontroliuoti ir nagrinėti, ką jie veikia ir kokie ten tinklai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu A. Lukašenka šantažuoja Europą už migrantų grąžinimą susimokėti. Esą, gavusi eurų, Baltarusija noriai juos išgabentų.
„Tegul europiečiai ir susimoka, irgi niekšai jie – skyrėme jums pinigų: milijonus, tūkstančius. Negavome nė kapeikos. „Raudonasis Kryžius“ ir visi kiti – kol kas mes maitiname ir girdome šiuos žmones ne jų sąskaita. Tai mums labai svarbu“, – dėstė A. Lukašenka.
Ministerijos duomenimis, migrantų grąžinimas, priklausomai, ar jie turi asmens dokumentus, gali trukti nuo kelių dienų iki keliolikos mėnesių.