Gyventojams – dideli nepatogumai
Vilniuje esančią Liepiškių gatvę su Juoduoju keliu jungia nedidelė gatvelė. Anksčiau naudodamiesi šia jungtimi Liepiškių gatvės gyventojai galėdavo patogiai ir greitai pasiekti savo namus. Tuomet jiems netekdavo važiuoti aplinkkeliu ir taip jie iš Juodojo kelio patekdavo į Liepiškių gatvę.
Tačiau, regis, tai nepatiko prie šios jungties namus turintiems gyventojams. Vis dėlto čia reikia konstatuoti faktą, kad namų prie jau minėtos jungties yra vos keli: individualus namas – Juodajame kelyje ir Liepiškių gatvėje esantys kotedžai. Taigi iš viso susidaro vos kelios šeimos.
O vienas aktyviausiai dėl užtvaro išlikimo kovojančių gyventojų, šaltinių teigimu, yra įtakingas verslininkas Vidas Petkevčius. Prie šio asmens dar prieisime.
Vis dėlto panašu, kad kelių namų gyventojai nutarė gatvę naudoti tik savo reikmėms. Ir, regis, tai pavyko. Iš pradžių kliūtis gatvėje buvo įrengta savavališkai, vėliau – su savivaldybės pagalba. 2014 m. jungtyje tarp Liepiškių gatvės ir Juodojo kelio atsirado nelegali tvora, kurią įrengė gatve nenorintys dalintis gyventojai.
Tada ir turėjo baigtis gyventojų vargai. Bet nesibaigė. Nugriovus tvorą pasiliko jos pamatas. O ant jo Vilniaus miesto savivaldybė, išpildydama neteisėtų gatvės tvėrėjų lūkestį, leido pastatyti šviesą atspindinčius stulpelius ir taip gatve apriboti eismą.
Kai paaiškėjo, kad savivaldybės išduotas leidimas stulpeliams įrengti gali būti ne visai teisėtas, ši pasirūpino naujais sprendimais. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 metų gruodžio 8 d. paskelbė savivaldybei nepalankią neskundžiamą nutartį ir ji turėjo savo sprendimą peržiūrėti.
Gyventojas kreipėsi į teismą
Byloje atsakovai buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija.
Kaip nurodyta gruodžio 8 d. teismo nutartyje, pareiškėjas, vietos gyventojas, 2019 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, prašydamas išmontuoti eismą ribojančius stulpelius Liepiškių g., kadangi jie pastatyti ne pagal Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotu leidimu patvirtintą schemą. Pareiškėjo vertinimu, išduodant leidimą įrengti eismą ribojančias priemones, buvo pažeista daugumos Liepiškių g. gyventojų teisė be apribojimo naudotis Liepiškių gatve.
Vis dėlto klausimą dėl stulpelių teisėtumo iškėlęs gyventojas sulaukė savivaldybės atsakymo, kad stulpelių neliks, o juos pakeis atitvarai: „Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodojo kel. 64 ir Liepiškių g. 13 (ties Liepiškių g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kel.“
Viešąjį interesą teisme gynęs gyventojas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju vietoje to, jog ginčo gatvė būtų tvarkoma ar būtų įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (šaligatviai, greitį ribojantys ženklai ir / ar įrenginiai), jau penktus metus įrengtas galbūt teisės aktų reikalavimų ir eismo saugumo reikalavimų neatitinkantis akligatvis, ribojantis aplinkinių gyventojų, įskaitant ir pareiškėjo, galimybę naudotis viešu keliu. „Ginčo teritorijoje suformuotas aklikelis ne tik nepagrįstai riboja aplinkinių gyventojų teises, bet ir neturi įrengtos transporto priemonių apsisukimo aikštelės“, - nutartyje pateikiama pareiškėjo pozicija.
Teismas priėmė savivaldybei nepalankų sprendimą
Tuo metu teismas pasigedo gatvę užtverti nutarusios savivaldybės argumentų.
„Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Eismo saugumo komisija ir savivaldybės administracija sprendimo motyvus teikė procesiniuose dokumentuose, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijimą sprendimą ir atsakovų šioje byloje nurodomus argumentus, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, konstatuoja, jog sprendimas turėjo būti panaikintas ir Eismo saugumo komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir priimti dėl šio klausimo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį“, - rašoma teismo nutartyje.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuotas sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, pažymėtina, kad Seimo kontrolierė išnagrinėjo pareiškėjo, kuris yra Liepiškių gatvės gyventojas, skundą (skundą pareiškėjas teikė ir kaip Liepiškių gatvės gyventojų atstovas) dėl savivaldybės administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje pripažino, kad skundas yra pagrįstas, ir pateikė rekomendacijas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einančiam Aivarui Vilkeliui, savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui. Pažymoje konstatuota, kad savivaldybės administracija nesiima visų įmanomų veiksmų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems Liepiškių gatvės gyventojams aktualaus klausimo operatyviam sprendimui.
Seimo kontrolierė taip pat yra nurodžiusi, kad galimybė naudotis gatve, jungiančia Juodąjį kelią ir Liepiškių gatvę, visiems suinteresuotiems Liepiškių gatvės gyventojams ir sodų bendrijų „Gintaras“ bei „Tėvynė“ nariams yra ypač svarbi dėl to, jog tai yra gatvė, kuri nors ir nesutvarkyta pagal tokiai gatvei keliamus techninius reikalavimus, tačiau turinti betono plokščių dangą, dėl ko tiek pėsčiųjų, tiek motorizuotų transporto priemonių eismas bet kokiu metų laiku ja besinaudojantiems asmenims yra patogiausias ir optimaliausias.
Taip pat teismas nustatė, kad aplinkybė, jog būtina išlaikyti esamą padėtį, t. y. drausti Liepiškių gatvės gyventojams naudotis viešuoju keliu ir dėl kurios jau seniai vyksta ginčas, iki bus įvykdytos detaliojo planavimo procedūros, kurių metu pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo pietine puse (kryptimi link Juodojo kelio), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija), nėra pagrįsta teisiniais argumentais. Siekiama išlaikyti padėtis atsirado 2016 metais, o apskritai ginčo gatvėje eismo priemonių ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 metų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad ši padėtis atsirado dėl to, kad buvo būtina užtikrinti eismo saugumą.
„Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai, kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų, konkrečios specialistų išvados, kad laikinai būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.
Nagrinėjamu atveju užtverta gatvė, paneigiant visuomenės narių (iš jų ir pareiškėjo) teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais, todėl Eismo saugumo komisija turėjo motyvuotai atsakyti, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių yra ribojama nuo 2016 metų pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui, jei būtent dėl šios priežasties priimtas sprendimas“, - nurodė teismas.
Ir galiausiai teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Drigoto, pranešėjos Dalios Višinskienės ir teisėjos Virginijos Volskienės priėmė neskundžiamą nutartį: „Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Kitą skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui žyminio mokesčio permoką – 2,25 Eur.“
Savivaldybė savo sprendimo nepakeitė
Taigi, kaip ir buvo nurodęs teismas, savivaldybė turėjo iš naujo įvertinti savo sprendimus ir informuoti į teismą besikreipusį vietos gyventoją.
2022 metų vasario mėnesį jis gavo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininko Jono Damidavičiaus atsakymą, kuriuo savivaldybė atsisako kaip nors keisti esamą situaciją. Taigi, gatvėje pravažiavimo ir toliau nebus.
„Informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija vykdydama 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Nr. eA-2553-520/2021 iš naujo išnagrinėjo klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis. Šiuo klausimu priimtas sprendimas: laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0075:2314) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“, - tokį atsakymą teismą laimėjusiam gyventojui pateikė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas J. Damidavičius.
Taip pat jis gyventojui prisegė Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolo nuorašą. J. Damidavičius pirmininkavo 2022 m. vasario 3 d. vykusiam posėdžiui.
Posėdžio protokole nurodyta, kad užtvaru yra suinteresuoti kelių namų, esančių Liepiškių gatvėje, gyventojai. „Priminta, kad ankstesni ESK sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Liepiškių g. gyventojų prašymą riboti tranzitinį eismą pravažiavimu tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13, atsirandantį dėl siekio aplenkti susidarančias eismo spūstis Juodajame kelyje ir taip bloginant eismo saugumo situaciją teritorijoje“, - nurodyta protokole.
Tačiau čia kyla klausimas, jei gatvė nėra tinkama automobilių eismui, kodėl paliekama privilegija ja naudotis Liepišių gatvės gyventojams? Kodėl užtvaras nepastatomas prie Juodojo kelio? Jei jis atsirastų prie Juodojo kelio, Liepiškių gatvės gyventojai netektų privilegijos vieni naudotis Liepiškių gatve ir savo namus kaip ir visi kiti kvartalo gyventojai turėtų pasiekti naudodamiesi aplinkkeliu.
Vis dėlto, kaip matyti posėdžio protokole, savivaldybė nesvarstė tokios galimybės ir neieškojo būdų, kaip panaikinti keliems gyventojams paliktą privilegiją.
Planuoja kreiptis į teismą
Delfi susisiekė su teismą laimėjusiu vietos gyventoju, gynusiu viešąjį interesą. Jis prašė neįvardyti jo tapatybės. Kvartalo gyventojų interesus ginantis vyras teigė esantis nusivylęs tokiu savivaldybės sprendimu, tačiau ketina rankų nenuleisti.
„Gautas atsakymas iš savivaldybės ir sprendimas, kuriuo faktiškai paskelbiama, kad teismo nutarties ji nevykdys. Kaip argumentų nebuvo, taip ir neatsirado. Taip pat neatsakė nei į vieną klausimą, kodėl kelias užtvertas, nors teisiškai tai negalima. Tiesiog pakartojo, kad laikinai bus užtverta. Gyventojų į posėdį nekvietė, tiek to skaidrumo.
Ruošiame naują kreipimąsi į teismą ir Seimo kontrolierę. Prašysime, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas bei kreiptasi į STT“, - savo tolimesnius planus įvardijo vietos gyventojas.
Delfi taip pat susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe. Situaciją pakomentavo Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vyr. specialistė Vaida Bončkienė.
„Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija (ESK), vykdydama teismo sprendimą, pakartotinai nagrinėjo ir priėmė sprendimą laikinai iki detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“, - nurodė V. Bončkienė.
Teismas savo nutartyje konstatavo, kad savivaldybė nenurodė aiškių savo sprendimo motyvų ir argumentų. Tačiau viešąjį interesą gynęs gyventojas nurodė kad savivaldybė, jam atsiuntusi atsakymą, ir vėl nepateikė išsamių ir aiškių argumentų. Taigi, paklausėme savivaldybės, ar ji su tuo sutinka. „ESK protokole nurodė teisinius pagrindus, kodėl priimtas toks sprendimas“, - dėstė V. Bončkienė.
Be to, savivaldybės klausėme, ar tiesa, kad vietos gyventojai nebuvo pakviesti į posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl užtvarų. Savivaldybės tarnautoja patvirtino, kad gyventojai nebuvo kviesti.
„Šiuo klausimu Liepiškių gatvės gyventojai, sodų bendrijų „Gintaras“ ir „Tėvynė“, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros ir savivaldybės atstovai dalyvavo 2019 m. vykusiame posėdyje, kur buvo aptartas teritorijų planavimo dokumento rengimas ir planuojami sprendiniai, taip pat gyventojai sutiko, kad pravažiavimas būtų užtvertas ir nebūtų tranzitinio eismo, nes šis keliukas jiems reikalingas, kad pėstieji galėtų saugiai pasiekti viešojo transporto stotelę Juodajame kelyje. Privažiavimo kelias yra apie 3,5 m pločio, o esant tranzitiniam eismui nebūtų užtikrinamas labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų, dviratininkų) saugumas. Nuo 2019 m. eismo situacija ir gatvių tinklas aplinkui nepakito, o rengiamas detalusis planas, kuriuo nustatoma, kad pravažiavimo nuo Juodojo kel. į Liepiškių g. nebus t.y. formuojamas aklakelis, buvo viešinamas ir apsvarstytas su gyventojais. Todėl pakartotinai gyventojai į ESK posėdį nebuvo kviečiami“, - nurodė V. Bončkienė.
Ji savo atsakyme nurodė, kad gyventojai sutiko su gatvės užtvėrimu. Tačiau Delfi turimi duomenys rodo ką kita. Užtvėrimu labiausiai suinteresuoti Liepiškių gatvės gyventojai, kuriems palikta privilegija vieniems naudotis gatve.
Įtakingas verslininkas
Delfi šaltinių teigimu, kone labiausiai užtvaro išlikimu yra suinteresuotas Liepiškių g. esančio sklypo ir kotedžo bendrasavininkas V. Petkevičius.
Pažvelgus į Registrų centro Juridinių asmenų registrą matyti, kad V. Petkevičius yra verslininkas. Jis šiuo metu vadovauja 13 įmonių, o vienos iš jų taip pat yra ir akcininkas.
Taigi, pateikiame įmonių sąrašą, kurioms vadovauja V. Petkevičius: UAB „Agrobitė“, UAB „IŽB 1“, UAB „Kvietnešys“, UAB „Lauksėja“, UAB „Pantėja“, UAB „Paralelių valda“, UAB „Šimtamargis“, UAB „Šnipiškių valda“, UAB „Žemėja“, UAB „Žemėpatis“, UAB „Žemvesta“, UAB „Žiemgula“. O štai UAB „Alti“ V. Petkevičius yra ne tik vadovas, bet ir akcininkas. Ši įmonė registruota Vilniuje, Liepiškių g. 13.
O dabar pažvelkime į V. Petkevičiaus įmonę UAB „Alti“, kuri registruota Liepiškių g. 13. Registrų centrui jos pateiktoje 2022 m. finansinėje ataskaitoje švilpauja vėjai. Jose nurodyta, kad 2021 m. įmonė turėjo 66 eurų nuostolį, 2020 m. skaičiavo 88 eurų nuostolį. Pardavimo pajamos nebuvo nurodytos.
Kaip matyti Registrų centro dokumentuose, V. Petkevičiaus vadovaujamos įmonės yra susijusios su AB „Invalda privatus kapitalas“. Tiesa, dažnai šio asmens vadovaujamos įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas“ ne tiesiogiai, bet per kitą juridinį asmenį, kurio akcininkas būna AB „Invalda privatus kapitalas“.
Delfi bandė susisiekti su V. Petkevičiumi, tačiau jis į klausimus neatsakė. Jei atsakymus pateiks vėliau, tekstą papildysime.