Tiesa, per šiuos metus nuteistojo elgesys turės būti nepriekaištingas – jeigu vyras Pravieniškių pataisos namuose, kur kali jau beveik keturiolika metų, nusižengs taisyklėms, įkalinimo įstaiga turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti peržiūrėti bausmę.
V. Šidagis šiemet yra pirmasis, kuriam teismas anksčiau skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į terminuotą laisvės atėmimą. Per pastaruosius dvejus metus tokios išskirtinės malonės nusiteikė dar keletas nuteistųjų.
Anksčiau V. Šidagio prašymą ir įkalinimo įstaigos teikimą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nesutiko jam pakeisti įkalinimo iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą. Nors įstatyme yra numatyta, kad nuteistajam gali būti skiriama terminuota bausmė nuo 5 iki 10 metų, teismas nutarė, kad panevėžietis į laisvę galės išeiti po 7 metų.
Išeidamas į laisvę V. Šidagis iš viso už grotų bus praleidęs 31 metus. Anksčiau jis ne kartą kreipėsi į šalies vadovus ir prašė malonės, tačiau jo prašymai buvo atmesti.
Už grotų su Panevėžio kriminaliniu pasauliu siejamas V. Šidagis pateko dar 1996 m. gruodžio 3 d., apie jo įvykdytą nusikaltimą tuo metu buvo plačiai rašoma žiniasklaidoje. Tuo metu dar 22 metų vyras su savo trimis draugais atvyko į Palangą, kur išsinuomavo butą ir linksminosi.
Vėliau V. Šidagis ir jo draugas susipažino su dviem merginomis, kurios taip pat laiką leido kurorto baruose.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vaikinai merginas pasikvietė į namus, linksminosi, tada važiavo pasivažinėti. Kai jie sustojo miškelyje, prieš merginas panaudojo prievartą, o paskui vienas jų vienai merginai užmetė diržą ant kaklo ir pradėjo smaugti, ją puolė gelbėti šalia buvusi draugė, bet tuomet kitas vaikinas jai taip pat ant kaklo užmetė diržą ir jos abi buvo pasmaugtos.
Už pasikėsinimą išžaginti ir dvigubą žmogžudystę V. Šidagiui buvo skirta griežčiausia – mirties bausmė, bet tuo pačiu nuosprendžiu ji buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.
Už grotų nuteistojo elgesys nebuvo priekaištingas – bausmės atlikimo laikotarpiu jis 15 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, 8 kartus baustas nuobaudomis. Tiesa, paskutinį kartą jam nuobauda buvo skirta beveik prieš 7 metus.
V. Šidagio asmens byloje teigiama, kad jis kartą į įkalinimo įstaigą bandė įsinešti mobiliojo ryšio telefoną, kurį šiam per trumpalaikį pasimatymą perdavė broils, pas jį buvo rastas savadarbis peilis ir žirklės, kameroje laikė pjūklo juostą, taip pat ne kartą prieš pareigūnus vartojo necenzūrinius žodžius ir jiems nepakluso, o vieną pareigūną net nustūmė, kai šis pamatė, jog kalinis bando perimti draudžiamus daiktus. Be to, jis buvo atsisakęs dirbti pataisos namų administracijos pasiūlytus darbus.
Tačiau, kaip pažymėjo Pravieniškių pataisos namų administracija, V. Šidagis net 28 kartus skatintas už gerą bei nepriekaištingą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje.
Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nutarė, kad V. Šidagiui gali būti pakeista griežčiausia bausmė – jis jau apie metus bausmę atlieka lengvoje grupėje, o tai rodo, kad jo elgesys kinta tik pozityvia linkme. Be to, atlikdamas bausmę jis yra atlyginęs visa priteistą žalą nukentėjusiesiems, o 2011 m. įkalinimo įstaigoje atšventė vestuves.
„Nuteistasis V. Šidagis šiuo metu savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, savo vaidmens nemažina ir neteisina, suvokia pasekmes aukai, taip pat nuteistasis nuo 2016 m. pažangiai ir motyvuotai vykdo sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dėl to yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals“, – teisėjų kolegijos teigimu, pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, atpažįsta socialinius veiksmus bei vengia situacijų, kurios gali skatinti nusikalstamą elgesį.
„V. Šidagio teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su nuteistaisiais, teigiamas požiūris į išsilavinimą, jo aktyvus užimtumas, glaudūs šeiminiai santykiai su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, pažangus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningas laisvalaikis, narkotinių, psichotropinių ar alkoholio nevartojimas, žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, pozityvios pastangos keisti savo elgesį ir požiūris į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, akivaizdžiai, leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos V. Šidagiui paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme“, – nurodė teismas.
„Nuteistasis, turėdamas galimybę dirbti, taip pat įgytų darbinių įgūdžių, kurie ateityje padėtų jam tiek teigiamai koreguoti savo elgesį, tiek lengviau adaptuotis visuomenėje“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas.
Žudikui palankų sprendimą teisėjai priėmė išnagrinėję V. Šidagiui atstovaujančio advokato skundą.
„V. Šidagiui nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir žema, tačiau vis dar sudaro prielaidas pataisos proceso tęstinumui ir paties nuteistojo pastangų elgesio korekcijai, – teisėjų kolegija konstatavo, jog nuteistajam turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui. – Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.“
Tuo metu Kauno apygardos teismas, kurio nutartį apeliacinės instancijos teismas panaikino, buvo pažymėjęs, kad labai yra svarbi aplinkybė, jog pirmą kartą nuteistas V. Šidagis „bausmę atlieka už keletą nusikaltimų, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, už tai, kad kartu su kitu nuteistuoju, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, tyčia nužudė du žmones (nuteistasis nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrai, kaip pats teigia buvo vienas iš iniciatorių nusikalstamos veikos)“.
„Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bet sprendžiant klausimą dėl jos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė, taip pat negali būti sumenkinama“, – pažymėjo Kauno teisėjai.
Nutartyje, kuri buvo panaikinta, pirmosios instancijos teismo teisėjai taip pat buvo nurodę, kad V. Šidagio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
„Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos“, – pabrėžė Kauno apygardos teismo teisėjai.