Kaip prieš posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, svarbiausias projektas bus valstybės biudžetas.
„Kaip pavyks, priklausys nuo geros valios, Seimo narių atsakomybės jausmo ir bendros Seimo kolektyvinės išminties“, – sakė politikė.
Paklausta apie valdančiosios koalicijos santykius prasidedant sesijai, Liberalų sąjūdžio lyderė sakė, kad jie yra darbiniai.
„Taip, yra nuomonių išsiskyrimai dėl kai kurių klausimų, bet jie yra visiškai normali darbo dalis koalicijoje. Nieko dramatiško“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad vienas svarbiausių jų teikiamų projektų – seksualinių nusikaltėlių registras su žemėlapiu.
„Labai tikimės, kviesime palaikyti šį mūsų projektą. Dar nekalbėjome, bet tikrai planuojam – kviesime, prašysimės į valdančiųjų frakcijų posėdžius, norėsime pristatyti. Tikrai bendrausime ir su valdančiasiais, ir su opozicija“, – kalbėdama apie minėtą projektą komentavo A. Norkienė.
Jos teigimu, opozicinė valstiečių frakcija laukia biudžeto projekto ir jo pristatymo.
„Kai jį matysime, matysime ir sudėliotus prioritetus. Jei tie prioritetai skirti šeimoms, senjorams, regionams, žinoma, pritarsime tokiam biudžetui, bet aš linkusi abejoti“, – pripažino LVŽS frakcijos seniūnė.
Visgi LVŽS, pasak jos, palaikys prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) vaikus auginančioms šeimoms.
„Mums labai svarbu, kad šeimos jaustų rūpestį iš mūsų“, – pridūrė parlamentarė.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tribūnoje taip pat kalbėjo apie rudens sesijos programą.
„Kaip visada – didžioji dalis Vyriausybės pateiktų projektų yra net neregistruoti. Akivaizdu, kad vėl pritrūko laiko, nepadaryti namų darbai“, – tvirtino parlamentarė.
Ji frakcijos vardu negailėjo kritikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintarui Jakštui dėl jo reakcijos į švietimo sektoriaus darbuotojų planuojamą streiką.
„Akivaizdu, kad naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras nebuvo pasirengęs šioms pareigoms, nes įnešė sumaištį, kurios seniai nebuvome matę. Tai ko tada tikėtis iš visos Vyriausybės Lietuvos žmonių atžvilgiu“, – kalbėjo O. Leiputė.
Politikė taip pat kritikavo valdančiųjų vykdomą ekonominę, sveikatos, socialinę politiką ir vardijo socialdemokratų siūlymus, tarp kurių – lengvatinio PVM tarifo taikymas būtiniausiems maisto produktams, maisto tarybos steigimas, išmokų vaikams didinimas ir kita.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius kalbėjo apie Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką.
„Mūsų frakcija yra numačiusi teikti 34 projektus, 15 jų jau yra įregistruoti“, – sakė politikas.
Paragino vengti populizmo
„Šiandien pradedame rudens Seimo sesiją. Ji vėl, kaip ir ankstesnės, vyks išorės ir vidaus iššūkių fone. Ukraina sunkiai, bet užtikrintai artėja prie pergalės, regiono geopolitinė situacija lieka įtempta, nemažai iššūkių su mūsų kaimyne Baltarusija. Prie išorės veiksnių turime pridėti ir sudėtingą padėtį pasaulio rinkose.
Nors Lietuvos ekonomikos situacija neblogėja, mes netgi demonstruojame geresnius rezultatus nei kitos Baltijos šalys, ir tai ekspertai vertina kaip mūsų stiprybę, būti dar gali visko. Todėl natūralu, kad greta išorės prisideda ir vidaus iššūkiai“, – pristatydama sesiją Seimo nariams sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentavo, kad vienas esminių prioritetų išlieka saugumas.
„Artėjant rinkimams neišvengiamai stiprės populistinė retorika, turime būti tam pasirengę. Nors populizmas tam tikra prasme yra natūrali demokratijos dalis, tačiau kuriant tvarią, visaapimančio saugumo principu grįstą gerovės visuomenę, jį reikėtų atpažinti ir jo vengti, pernelyg paprasti problemų sprendimai dažniausiai pasirodo esantys klaidingi ar sąmoningai klaidinantys“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Prieš esminį darbą – Landsbergio perspėjimas: Biudžetas rinkimuose nedalyvauja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad šioje sesijoje esminiai klausimai bus susiję ir su mokesčiais.
„Matosi, kad daug dėmesio yra dabar nukreipta į šį klausimą. Manau, kad valstybės gynimo klausimai taip pat nepabėgs iš darbotvarkės, nes toliau kalbėsime ir dėl visuotinio šaukimo“, – komentavo politikas.
Vis dėlto, anot jo, biudžetas bus svarbiausias klausimas.
„Taisyklės biudžetui sudaryti keičiasi, baigiasi kovido laikai, grįžtame atgal į tuos ikikovidinius deficito skaičiavimo laikus – reiškia, turime griežtai laikytis taisyklių.
Antras dalykas – pereiname į rinkiminį laikotarpį. Kaip ir jūs turbūt nujaučiate, yra, pasitaiko politinių jėgų ir atskirų politikų, kurie biudžetą mato kaip tam tikrą rinkiminės kampanijos įrankį. To leisti negalima. Biudžetas rinkimuose tikrai nedalyvaus: nei Prezidento, nei Europos Parlamento, nei Seimo rinkimuose“, – akcentavo G. Landsbergis.
Šimonytė pristatė Vyriausybės planus, ekonominę padėtį: sukritikavo prezidento siūlymus
Vyriausybės siūlymus pristatydama premjerė Ingrida Šimonytė taip pat akcentavo sunkią sesiją dėl priimamo biudžeto, dėl kurio, pasak jos, reikia suderinti „neribotus pageidavimus su ribotomis galimybėmis.“
„Šį kartą tai vyks dar ir artėjančių rinkimų kontekste, kai kažkam galbūt pasirodys, kad galima bandyti mokesčių mokėtojų pinigais finansuotis savo rinkiminę kampaniją“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, nepaisant ekonominių iššūkių, žmonėms situacija išlieka palanki.
„Situacija energetikos sektoriuje, ženkliai kritusios pasaulinės išteklių kainos leidžia tikėtis žymiai pigesnės šildymo sezono pradžios nei praėjusį rudenį“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad per šį laikotarpį svarbu prioritetą teikti turimų darbuotojų išsaugojimui.
„Darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais, nors kitąmet turėtų sulėtėti. Bet kokiu atveju, bet kas, kas nejaučia neapykantos ne tik skaičiams, bet ir grafikams, gali įvertinti, jog net ir sulėtėjusi Lietuvos pramonė išlieka gerokai aukščiau ilgametės augimo trajektorijos“, – sakė ministrė pirmininkė.
Kalbėdama apie populistinius siūlymus ir kitų metų valstybės biudžeto projektą, premjerė sukritikavo ir šalies vadovą.
„Biudžetas nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė: nei pozicijos, nei opozicijos, nei prezidento, nutarusio, kad 35 procentų mokesčių pajamų su BVP santykio pasiekimas, žadėtas 2019 metais, yra bergždžias reikalas ir todėl dabar gerovę reikia kurti mažinant mokesčius, didinant išlaidas, o sąskaitas pasiūlius apmokėti Vyriausybei. Tiksliau, rinkėjams ir, žinoma, didesne, nepigia skola“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Mitalas įvardijo pagrindinį uždavinį ir išreiškė viltį dėl Civilinės sąjungos
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kalboje pasidžiaugė Lietuvos ekonomikos atsparumu sunkumams, gyventojų ryžtu toliau remti Ukrainą.
„Tačiau makro žvilgsnis į dalykus nėra visiškai tapatus su tuo, ką žmonės jaučia. Didžioji dauguma Lietuvos žmonių nėra tikri dėl ateities, kuriančią ir auginančią vaikus viduriniąją klasę smaugia ir ypač smaugė kasdienių prekių bei paslaugų infliacija, ir drastiškai padidėjusios įmokos už būsto paskolas.
Tai lemia, kad jie keičia savo elgseną, atsisako atostogų planų, trumpina vaikų vasaros stovyklas ir kitus dalykus. Atotrūkį tarp faktų ir žmonių būsenos ir reikia įveikti šioje sesijoje, iki šios kadencijos pabaigos“, – akcentavo V. Mitalas.
Jo teigimu, Lietuvos žmonės „nori plano, kaip gyvensime toliau ir vilties, kad bus geriau.“
„Džiaugiuosi, kad šioje atmosferoje sutarėme į mokesčių reformą žiūrėti kaip į lėtą tango, o ne į greitą fokstrotą. Dėl to tikrai niekas neturi atsistatydinti, tai kaip tik yra brandžios visuomenės ir politinės bendruomenės ženklas, kad nenulėkta strimgalviais“, – tvirtino Laisvės partijos atstovas.
Visgi, anot V. Mitalo, su Civiline sąjunga lėtas tango kiek užsitęsė.“
„Atrodo visi kampai apsvarstyti, visi variantai aptarti. (...) Visiems noriu priminti, kad bet kokiems sprendimams, net darbotvarkę patvirtinti reikia Seimo daugumos. Labai tikiuosi, kad dauguma per šį rudenį jau pribrendo“, – pridūrė Seimo narys.
Prezidentas: rimto požiūrio į saugumą svarbu neiššvaistyti ir paskutiniais politinio ciklo metais
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina naują politinį sezoną pradedantį parlamentą išlaikyti rimtą požiūrį į šalies nacionalinio saugumo klausimus.
Sekmadienį prasidėjusio pirmojo Seimo rudens sesijos posėdžio metu šalies vadovo patarėjas Paulius Baltokas perskaitė G. Nausėdos kreipimąsi. Prezidentas džiaugėsi Lietuvos progresu, užtikrinant šalies saugumą. Tačiau pažymėjo, kad tokios krypties privalu laikytis ir toliau.
„Rimto požiūrio į šalies nacionalinį saugumą svarbu neiššvaistyti ir paskutiniais politinio ciklo metais. Todėl svarbu priimti sprendimus dėl Lietuvos gynybos pramonės, nusikaltimų valstybei, taip pat – ribojimų nedraugiškų valstybių piliečiams“, – teigiama prezidento kreipimesi.
Siūloma išbraukti Civilinę sąjungą iš sesijos programos
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymas iš rudens Seimo sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą nėra prasmingas. Politikė prognozuoja, kad tokių siūlymų šios kadencijos Seimas sulauks tol, kol bus priimtas pastarasis įstatymas.
„Reaguoju kaip į didelės prasmės neturintį (siūlymą – ELTA), nes mes žinome, kokia būna eiga. Tas scenarijus jau daug kartų išmėgintas“, – sekmadienį prieš prasidedant pirmajam Seimo rudens sesijos posėdžiui žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia numanyti, kad ir visose kitose sesijose, kol tas klausimas nebus išspręstas“, – prognozavo ji.
Pasak politikės, tokie siūlymai yra dar vienas argumentas parlamentarams greičiau apsispręsti dėl
„Čia dar viena priežastis kuo greičiau Civilinės sąjungos įstatymą priimti“, – teigė ji.
Visgi, ar šioje sesijoje parlamentui pavyks priimti daug diskusijų keliantį įstatymo projektą, Seimo pirmininkė neėmė prognozuoti.
„Matysime, kaip dėliosis balsai ir ar bus palaikymas. Nenoriu spėlioti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip pranešta anksčiau, Seimo Mišrios grupės seniūnė A. Širinskienė vėl siūlo iš parlamento sesijos darbų programos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir jį lydinčiuosius teisės aktus. Raginimas išbraukti įstatymo projektą argumentuojamas visuomenės apklausomis, kurios, pasak siūlymo iniciatorės, rodo, „kad bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę“.
Laukia per 400 projektų
Seimo rudens sesijos darbų programos projekte – 469 teisės aktų projektai (be lydimųjų teisės aktų), teikiami prezidento Gitano Nausėdos (10 teisės aktų projektų), Vyriausybės (82 teisės aktų projektai), Seimo komitetų, frakcijų ir parlamentarų.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2024 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas.
Stiprinant krašto apsaugą sesijos darbų programos projekte numatoma įtvirtini naują kariuomenės junginį – pėstininkų diviziją.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.