Prieš įtakingiausius šalies verslininkus valstybė bejėgė: situacija ežero pakrantėje tiesiog bado akis

Praėjus metams nuo tada, kai Aplinkos ministerija garsiai pasigyrė visuomenei atverianti garsųjį Gulbinų kvartalą, Delfi patikrino, ar jis iš tiesų tapo prieinamas visiems. Pasirodo, realybė visai kitokia. Gulbino ežero pakrantėje, miške, tvora ir toliau stovi kaip stovėjusi. O aplinkosaugininkai, užuot šalinę tvorą iš miško, rado netikėtą pretekstą to nedaryti.

Miškas privalo būti atviras visiems

Gulbinų kvartalu susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokurorams valstybinės institucijos buvo įpareigotos imtis veiksmų, kad miškas būtų atvertas visuomenei, o išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalis grąžinta valstybei.

Įdomu tai, kad išskirtinės Vilniaus vietos, vilniečių pamėgtos Verkių regioninio parko Gulbino ežero pakrantės dokumentuose mįslingai „dingo“ miškas. Į tai dėmesį atkreipusi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir viešąjį interesą ėmusi ginti Generalinė prokuratūra ragino kuo greičiau jį sugrąžinti.

Tačiau ilgus metus viešojo intereso negynusios valstybinės institucijos, regis, ir vėl demonstruoja palankumą Lietuvos verslo elitui.

Kaip jau yra rašęs Delfi, prabangiausias Lietuvoje Gulbinų kvartalas įsikūrė Verkių regioniniame parke, Gulbino ežero pakrantėje. Oficialiai statybos leidimai buvo išduoti viešo naudojimo poilsio paskirties statiniams, bet iš tiesų tai tapo uždaru turtuolių kvartalu, į kurį draudžiama patekti.

Tačiau situacija turėjo pasikeisti į sklypo dokumentus sugrąžinus mįslingomis aplinkybėmis dingusį mišką. Pagal Miškų įstatymą miške tvorų būti negali, todėl tvoros turėjo nebelikti.

Kad Miškų kadastrą nutarta papildyti nauju miško plotu, esančiu Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų g. 25, Delfi 2022 m. gegužę informavo Aplinkos ministerija. Tąkart ji nurodė, kad įtraukus šį mišką į Miškų kadastrą jis turės būti atviras visuomenei.

„Aplinkos ministerija informuoja, kad 3,4 ha medžiais apaugusios žemės, kurios atitinka Miškų įstatyme miško žemei nustatytus reikalavimus, greta gyvenamojo Gulbinų kvartalo įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre“, – nurodė ministerija.

„Tai reiškia, kad visiems atvykusiems pailsėti į šį gamtos kampelį turės būti sudarytos sąlygos laisvai patekti į mišką ežero pakrantėje“, – teigė ministerijos atstovai.

Tačiau uždaro rezidencijų kvartalo tvora niekur nedingo net ir po to, kai miškas į dokumentus buvo sugrąžintas. Į vietą nuvykę Delfi žurnalistai pastebėjo, kad viskas taip, kaip buvę.

Milžiniškas 14,5 ha valstybinės žemės sklypas Vilniuje prie Gulbino ežero 99 metams yra išnuomotas UAB „Gulbinų turizmas“. Ir šis sklypas yra apjuostas metaline aukšta tvora.

Sprendimą dėl miško apskundė

Kodėl tvora iki šiol nėra pašalinta, Delfi paklausė paties sklypo valdytojo UAB „Gulbinų turizmo“, tačiau į elektroniniu paštu pateiktus klausimus atsakymo negavome.

Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka Delfi teigė, kad tarnybos sprendimas dėl 3,4 ha sklypo įtraukimo į Miškų kadastrą įsigaliojo nuo jo priėmimo, t.y. 2022 m. gegužės 16 d. Tačiau, jo teigimu, VMT sprendimas apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Sprendimas dar nėra priimtas.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas Žydrūnas Plytnikas informavo, kad Komisija 2022-06-20 gavo skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti. „Skunde prašoma panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą pateikti Komisijai visą su priimtu sprendimu susijusią medžiagą. Komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl skundo“, – teigė G. Plytnikas.

Tvoros pašalinti neįpareigojo

Delfi su klausimais kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir pasidomėjo, galbūt sklypo valdytojai jau yra įpareigoti pašalinti tvorą iš miško. Taip pat paklausta, ar sklypo savininkams dėl tvoros miške buvo skirta baudų? Jei taip, kada ir kokio dydžio?

Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai savo atsakyme nurodė, kad įpareigojimo pašalinti tvorą iš miško jie nėra surašę.

„Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamentas 2022 m. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar tvora sklype yra teisėta. VTPSI atsakyme nurodo, kad ši tvora yra I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinis statinys ir įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre nuo 1972 m.

Tvoros rekonstrukcijos darbai atlikti 2012–2014 m., ji įregistruota Registrų centre 2013-06-06 Statybos užbaigimo akto ir 2012-02-13 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., VTPSI informavo, kad nurodyta tvora įregistruota Registrų centre, todėl laikoma, kad tvoros įregistravimas yra teisingas.

Pažymime, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai atliko patikrinimą 2022 m. rugsėjo 13 d. Nustatyta, kad sklypas aptvertas tvora (miško ir ne miško žemėje), o tarp tvoros segmentų įrengti varteliai. Atsižvelgiant į VTPSI pateiktą išvadą bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Pareigūnai pripažino, kad miškas turi būti atviras visiems, tačiau jie nenusiteikę sklypo valdytojo įpareigoti šalinti tvorą. Esą užtenka to, kad varteliai būtų atrakinti. Ir tada visi norintys neva gali patekti į mišką.

„Miškų įstatymo 8 str. 1 d. nurodo, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Vadovaujantis minėtu teisės aktu, sklypo naudotojas informuotas, kad varteliai miško žemėje turi būti atrakinti, sudarant sąlygas asmenims laisvai patekti į sklype esantį mišką. 2023 m. gegužės 18 d. atlikta pakartotinė apžiūra ir nustatyta, kad varteliai miško žemėje yra atrakinti“, – nurodė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Kam pranešti miško lankytojui, jeigu bandant įeiti į mišką per vartelius jie būna užrakinti arba jeigu iš miško išprašo kvartalo apsauga? Kokia atsakomybė sklypo valdytojui už tokius veiksmus gresia?

Aplinkosaugininkai į šiuos klausimus pateikė štai tokį atsakymą: „Apie galimus pažeidimus miško žemėje galima pranešti ir Jūsų paklausime minimu atveju  telefonu 112 arba [e-mail].

Lankymosi miške taisyklių 5 p. taip pat numato, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose lankymąsi riboja kiti teisės aktai.

Šių taisyklių 15.7. p. numato, kad fiziniams asmenims draudžiama trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį.

Pažymime, kad lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.“

Aplinkos ministerija problemų nemato

Aplinkos ministerijos paklausėme, ar visuomenės lūkestis tikrai toks, kad Verkių regioniniame parke, rekreacinėje teritorijoje, žmonių lankymą miške ribotų tvora? Galbūt ir kiti miškų savininkai gali tverti tvoras miške, tiesiog įrengdami vartelius? Galbūt Aplinkos ministerija pritaria tokiai praktikai ir netgi ją skatina?

Atsakydama į šiuos klausimus aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Aistė Žilinskienė Delfi taip pat teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas patikrinimų metu yra nustatęs, jog tvoroje įrengti varteliai yra nerakinami ir sudaro galimybes asmenų lankymuisi: „AAD pareigūnai į įvykio vietą yra vykę dešimtį kartų ir visą laiką varteliai buvę nerakinami, spyna nekabėjo.“

Todėl ministerija dėl problemų miške nemato.

„Užfiksavus situaciją, kad varteliai užrakinti, Aplinkos ministerija siūlo realiu laiku kviesti AAD pareigūnus atvykti į įvykio vietą, telefonu 112 informavus apie galimą pažeidimą“, - teigė A. Žilinskienė.

Nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį

Šioje istorijoje yra dar viena svarbi detalė. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai, atlikę tyrimą, konstatavo, kad įmonei UAB „Gulbinų turizmas“ be aukciono išnuomotas galbūt per didelis valstybinės žemės sklypas rekreacinėje teritorijoje. Todėl jie siūlė dalį sklypo grąžinti valstybei.

Reaguodama į tai Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą naikinti žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau ir čia kilo keblumų. Sklypo nuomininkas UAB „Gulbinų turizmas“ dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

„Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gulbinų turizmas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą nuo 2022-07-08 nutraukti žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos 2002-03-13 sutartį Nr. 65, šiuo metu šis klausimas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme“, - teigė NŽT atstovas Audrius Gelžinis.

Papildomai jis informavo, kad sutarties nutraukimo procedūra buvo pradėta 2022-07-08. „Pateiktas tik įspėjimas dėl žemės nuomos nutraukimo. Pirmas teismo posėdis dėl NŽT sprendimo nutraukti nuomos sutartį numatytas 2023-07-18“, - nurodė A. Gelžinis.

Delfi primena, kad taip pat teisėsaugai buvo kilę įtarimų dėl to, jog statiniai uždaroje teritorijoje galbūt naudojami ne pagal paskirtį.

Statinių savininkai

Kam priklauso Gulbinų kvartalo pastatai? 2022 m. Registrų centrui pateiktame UAB „Gulbinų turizmas“ (sklypo nuomininkas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad įmonė iš viso turi 13 akcininkų. Visi jie valdo po 7,7 proc. akcijų. Beveik visų jų korespondencijos adresas nurodytas Didžiųjų Gulbinų gatvės skirtinguose namuose. Registrų centro duomenimis, šios įmonės direktorius yra Sigitas Kubilius.

Susipažinkime su šios įmonės akcininkais, kurie yra turtingi Lietuvos verslininkai. Dalis jų patenka į Delfi sudarytą turtingiausių verslininkų sąrašą.

Pirmasis akcininkas – UAB „Neries investicijos“, atstovaujamas Nerijaus Dagilio. Registrų centro duomenimis, UAB „Neries investicijos“ nuo 2010 m. vadovauja N. Dagilis. Delfi anksčiau yra rašęs, kad jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be to, N. Dagilis yra „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur.

Toliau akcininkų sąraše rikiuojasi Kęstutis Martinkėnas – UAB „Modus grupė" stebėtojų tarybos narys, „BLF holding" akcininkas. Turtingiausių žmonių sąraše jis užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur.

Trečia sąraše – Ina Railienė. Ji yra buvusi UAB „Andrejara" vadovė. I. Railienės sutuoktinis – Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Mindaugas Raila. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima antrą vietą ir valdo 907 mln. eurų.

„Verslininko M. Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų“, - yra rašęs Delfi.

Kitas UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Santiex“, „Sun Invest“, „NI plėtra“. Pavyzdžiui, jis yra UAB „Sun Invest" generalinis direktorius ir akcininkas.

Penktas akcininkų sąraše – Alvydas Banys. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 79 vietą. Su „Invalda INVL“ grupe, „LJB Investments“ susijęs verslininkas valdo 42 mln. eurų.

Kita įmonės akcininkė – Ivona Liachovič. Apie ją viešojoje erdvėje informacijos nėra pateikta. Registrų centro Juridinių asmenų registre duomenų apie šią moterį rasti taip pat nepavyko. Tačiau šaltinių duomenimis, ji yra verslininko Edvardo Liachovičiaus sutuoktinė. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Girteka Holding“, UAB „Girteka cargo“, UAB „Girteka fleet“, UAB „Girteka logistics“ vadovas. Taip pat UAB „Me investicija“ valdybos narys ir UAB „AmberCap“ akcininkas.

O štai akcininkė Živilė Garbaravičienė yra buvusi UAB „SC Baltic Media“ ir UAB „Baltic brothers group“ valdybos narė. Kaip rašė žiniasklaida, ji priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų.

Kitas įmonės akcininkas yra Tomas Kučinskas. Jis yra Lietuvos plaukimo federacijos vadovas, UAB „Parket Trade“ valdybos narys, UAB „Provestum“ vadovas ir akcininkas, UAB „Biseris“ valdybos narys.

Toliau sąraše – Vilius Kavaliauskas. Jis yra UAB „Charter Jets“ valdybos narys, UAB „Enercom Capital" vadovas, „Lewben Holdings“ vadovas, UAB „Strategy Labs“ valdybos narys.

Tatjana Novikova yra dar viena įmonės akcininkė. Registrų centro duomenimis, ji yra T. Novikovos personalinės įmonės „Akvanautas“ savininkė.

Dar vienas akcininkas – Gedeminas Giniotis. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis su savo valdomais 50 mln. eurų užima 64 vietą. Šiame sąraše jis siejamas su „GG Investment“ ir „Concretus grupė“.

Kitas akcininkas – Igoris Matsanyukas. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „IM Baltics“ vadovas ir akcininkas. Dokumentuose nurodyti tokie įmonės tikslai: investicinė, startuolių, konsultacinė ir vystymo veikla. Įdomu tai, kad vadovo gyvenamoji vieta nurodyta būtent Gulbinų kvartale, viename iš jame stovinčių namų.

Paskutinė įmonės akcininkė – Vilma Janulevičienė. Registrų centro duomenimis, ji yra VšĮ „Mažieji svajotojai" vadovė. Jos gyvenamoji vieta taip pat nurodyta viename iš Gulbinų kvartale stovinčių namų.

Registrų centro Nekilnojamojo turto registre radome tokius šiame sklype esančių pastatų savininkus: UAB „Neries investicijos“, Vilma Janulevičienė, Tomas Kučinskas ir Lina Buterlevičiūtė-Kučinskienė. Šios pavardės nėra aukščiau minėtame įmonės akcininkų sąraše.

Registrų centro duomenimis, ši moteris yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos narė.

Kiti pastatų savininkai yra Živilė Garbaravičienė, Igoris Matsanyukas, Vilius Kavaliauskas, Daiva Banienė (Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše ji užima 260 vietą, siejama įmonėmis „Invalda INVL“, „LJB Investments“) ir Alvydas Banys, Saulius Butkus, Ivona Liachovič, Valerija Giniotienė ir Gedeminas Giniotis, Kęstutis Martinkėnas ir Jolanta Martinkėnienė (UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narė), Ina Railienė ir Tatjana Novikova.

Registrų centre nurodyta, kad 2022 m. gegužės 3 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl statinio, kurį valdė Ž. Garbaravičienė.