Laiške buvo priminta apie Agnės Širinskienės įregistruotą pasiūlymą uždrausti kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų rėmimo transliavimo pranešimus LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale. Šiais pranešimais yra siekiama propaguoti kultūrą, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.
LRT laiške vardinamos neigiamos pasekmės, kurias sukeltų kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmėjų skelbimo uždraudimas. „Be galimybės viešinti rėmėjų LRT programose būtų prarasta galimybė rasti rėmėjų ir tokiems visuomenei svarbiems kultūros renginiams kaip „Dainų dainelė“, Lietuvos dainų šventė, Lietuvos moksleivių dainų šventės ir tt“, – rašoma laiške.
Tarp laiške minimų neigiamų aspektų vardinama, kad bus paveikta kultūrinių ir kitų projektų ekosistema Lietuvoje, LRT bus atimta galimybė įsigyti sporto transliacijas, transliuoti kultūros renginius, LRT biudžetas bus sumažintas 5 proc., bus sumažintas LRT nepriklausomumas.
Laiške pabrėžiama, kad ne LRT reikalingi rėmimo pranešimai, o kultūros, sporto ir švietimo subjektams – teigiama, kad neturint galimybės viešinti rėmėjų LRT programose, bus prarasta galimybė rasti renginiams rėmėjų.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė teigė, kad šio laiško tikslas buvo informuoti kultūrininkus apie realią situaciją. „Tai yra klausymai ir jei tokiu klausimu pats Seimo komitetas neinformuoja suinteresuotų įstaigų, tai aš manau, gerai, kad kažkas kitas tai padaro. Į klausymus dėl tam tikrų įstatymo nuostatų gali ateiti ir pasisakyti visos suinteresuotos grupės. Aš manau, kad šiuo atveju, būtent dėl šio A. Širinskienės įregistruoto straipsnio, didžiausias interesas yra ir labiausiai nuo jo nukentės būtent kultūriniai ir sporto renginiai, o ne nacionalinis transliuotojas. Jie turi žinoti, ateiti ir galėti išsakyti savo poziciją“, – teigė ji.
M. Garbačiauskaitė Budrienė užtikrino, kad tai, kas dalyvavo ar ne šiuose klausymuose, neturės jokios įtakos atrenkant tai, kas pateks į LRT eterį. „Negali būti jokių tokių insinuacijų, kad kažkas nepateks į LRT. Atsižvelgiame į tai, kas aktualu mūsų auditorijai, visuomenei ir pagal tai renkamės savo partnerius“, – pabrėžė ji.
Trečiadienį LRT išplatino visuomenininkų kreipimąsi. „Draudimas rodyti rėmėjus reikštų, kad daugelis kultūrinių ir kitokių projektų nebegalėtų pritraukti finansinės paramos iš komercinių organizacijų. Valstybė šiandien nepajėgi kultūrinių projektų finansuoti pakankamai, todėl tai gali reikšti kultūros šviečiamosios misijos esminį suvaržymą ar net tokių, kultūrinę bei pilietinę vertę kuriančių bei turinio požiūriu kokybiškų projektų, pabaigą. Tai ypač aktualu projektams, skirtiems siauresnėms tikslinėms auditorijoms, kurių teisė ir galimybė stebėti kultūros laidų transliacijas taip pat bus stipriai apribotos“, – rašoma valdančiųjų lyderiui, Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui įteiktame visuomeninkų kreipimesi.
Kreipimąsi į Seimą pasirašė kelios dešimtys žinomų kultūros ir sporto atstovų, kultūros institucijų ir festivalių vadovų, tarp jų – kino režisierius Arūnas Matelis, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Valdovų rūmų vadovai Vydas Dolinskas ir Jolanta Karpavičienė, MO muziejaus Vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, „Bel Canto“ choro prodiuseris Audrius Valatkevičius, kino prodiuserė Ieva Norvilienė, Pažaislio festivalio vadovė Giedrė Mikaitienė, džiazo festivalių organizatorė Judita Bartoševičienė, ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas ir kiti.
Kaip rašė DELFI, pasiūlymą pataisoms siūlanti A. Širinskienė teigia, kad šiuo metu esamas reguliavimas sudaro sąlygas apeiti reklamos draudimą LRT eteryje. Ji įvardijo, kad tai atskleidė ir rinkimų situacija, kai buvo skleidžiama politinė reklama.