Trečiadienį feisbuke A. Medalinskas iškėlė klausimą, ar NATO ir Ukrainos taryba yra gražių pasikalbėjimų ar rimtų sprendimų priėmimo vieta.
„Šiandien įvyks pirmasis po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje ten įkurtos NATO-Ukraina tarybos posėdis. Nežinau, ar NATO šalių vadovai tikėjosi, kad Ukraina parodys iniciatyvą šią tarybą, kaip kompensaciją, kad nieko aiškaus nepasakyta apie Ukrainos perspektyvas NATO, taip greitai sušaukti, neduodant išeiti net vasaros atostogų. Bet Ukraina pabandė pažiūrėti, kiek veiksminga yra ši institucija ir nepraėjus nė kelioms savaitėms po jos įkūrimo, pasiūlė susirinkti“, – dėstė politologas.
Jis pažymėjo, kad susitikimas vyks NATO valstybių ir Ukrainos ambasadorių lygmenyje, taigi, „valstybės vadovai nebus dabar varginami“.
Besirenkanti taryba turėtų aptarti krizę, kilusią dėl Rusijos pasitraukimo iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad tarybai reikėtų nuspręsti dėl galimų žingsnių „atblokuoti ir užtikrinti stabilų grūdų koridoriaus veikimą“.
„Priežastis sušaukti tarybą rimta: pastarąją savaitę kiekvieną parą Rusijos raketų atakos Ukrainos Juodosios jūros uostų atžvilgiu, infrastruktūros, logistikos, kuria plukdoma, vežama, saugoma žemės ūkio produkcija. Paskelbta ir faktiškai Juodosios jūros blokada, kai bet kuris laivas, plaukiantis į Ukrainos uostus Kremliaus yra laikomas kariniu taikiniu.
Krovininiams laivams Rusija norėtų užkirsti kelią judėti net palei NATO šalių Rumunijos ir Bulgarijos teritorinius vandenis, o, kad NATO šalims iššūkių nebūtų per maža, Rusija dar smogė ir Ukrainos uostams prie Dunojaus, kurį, kaip pavyzdžiui, Reni uostą nuo NATO šalies Rumunijos skiria tik Dunojaus upė“, – komentavo A. Medalinskas.
Be to, pasak jo, plataus masto Rusijos raketų atakų metu paaiškėjo, kad visos kalbos, jog Vakarai patiekė visą reikiamą priešraketinės gynybos sistemą Odesos regionui, kaip svarbiam, strategiškam Ukrainai regionui, toli gražu neatitinka realybės.
„Arba įvyko kokie pokyčiai, – pridūrė jis. – Kai kurių Rusijos raketų: X22 ar Onyx negali numušti Ukrainos priešraketinė gynyba, dronų numušimo procentas irgi sumažėjo. Žūsta arba sužeidžiami ir toliau taikūs žmonės, nukenčia viso regiono infrastruktūra, naikinamas net istorinis UNESCO paveldas Odesoje. Atsižvelgiant į tai, Ukrainoje imami svarstyti siūlymai NATO šalims uždaryti oro erdvę virš Odesos regiono ir bendrai virš regionų ties šiaurine dalimi Juodosios jūros.“
Kol kas NATO šalių reakcija į šiuos naujus Kremliaus iššūkius, politologo vertinimu, buvo vangi.
„Turkija, nors ir NATO šalis, atsisakė ( bent jau kol kas) užtikrinti toliau saugų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos išvežimą iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. Ankara žvalgosi į Maskvą ir tikisi rasti sutarimą, pratęsiant grūdų išvežimą. O Rusija per tą laiką naikina Ukrainos potencialą žemės ūkio produkcijai saugoti, išvežti. Taigi, naikina didžiausią savo konkurentą pasaulinėje grūdų prekyboje“, – konstatavo A. Medalinskas.
Jis iškėlė klausimą dėl to, kokią poziciją dabar pasirinks Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas: gins Ukrainos, kaip partnerės, interesus, ypač, jeigu būtų tuo klausimu tvirta NATO pozicija, ar bus Rusijos lobistu pramušdamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudingas sąlygas šioje grūdų prekyboje, kad atnaujintų ją, kai Ukrainos infrastruktūra bus sunaikinta.
„Kitų Vakarų šalių pozicija taip pat labai silpna. Girdėti daugiau susirūpinimo, nei realių veiksmų. Ir miglotų pagrasinimų Rusijai, kurie neaišku, ar gali būti bent kiek įgyvendinti“, – teigė A. Medalinskas.
„JAV Valstybės departamento atstovas vakar į klausimą, kas būtų, jeigu Rusija nuspręstų atakuoti krovininius laivus Juodoje jūroje, kurie įplaukė čia dar, kai grūdų susitarimas veikė, atsakė: lengvai nesureaguos. Ir, aišku, nė žodžio apie tai, kad, jeigu ne Turkija, tai ta pati JAV ar kitos NATO šalys galėtų pasiųsti savo karinius laivus kaip palydą krovininių laivų į Juodąją jūrą, kaip tai darė, pavyzdžiui, JAV ne kartą Persų įlankoje prieš Irano grasinimus.
Ukrainos tokia vangi NATO šalių reakcija netenkina. Bet turėtume kalbėti ne tik apie Ukrainą. Vargu, ar nuolatinis Vakarų šalių pozicijos silpnumo rodymas yra naudingas ir Vakarų šalims, įskaitant JAV. Ir ne tik, žvelgiant į situaciją Juodosios jūros regione, bet ir Taivano, pavyzdžiui, klausimu. Pekinas stebi“, – tęsė politologas.
„Pasirodo jau informacija, kad matydama tokį JAV ir kitų Vakarų šalių pasimetimą, taip pat suvokdama, kad net ir pačios įtakingiausios NATO šalys nebuvo pasirengusios galimam ilgalaikiui kariniui konfliktui su kokia nors galinga valstybe, stokoja reikiamos amunicijos ir karinės technikos, Kinija gali pradėti Taivano operaciją netrukus, o ne kažkada vėliau, pavyzdžiui, per JAV prezidento rinkimų kampaniją, kai JAV būtų ne iki karo.
Kai man sakė, kad po smūgių Ukrainos jūros uostų grūdų terminalams ir infrastruktūrai, Rusija to nesiryš padaryti, upės uoste Reni vakarinėje Odesos regiono dalyje prie sienos su Rumunija atsakiau: klystate. Ir neapsirikau.
Rusija tai ir padarė prieš porą dienų. Tikslas, matyt, dvejopas. Iš vienos pusės, įnešti chaosą ir sąstingį grūdų prekybai Dunojaus upe, kuris liko vienintelis, kaip arterija tokiai prekybai, nors, aišku, mastai upių prekybos yra daug mažesni, nei per Juodąją jūrą.
Bet galimas ir kitas tikslas. Tie, kas sakė, kad Rusija nesiryš atakuoti Reni uosto, pabrėžė jo artumą prie Rumunijos sienos ir tvirtino, kad Rusija to vengs, nes gali pataikyti į NATO šalį.
Mano matymas kitas. Rusija gali atseit netyčia pataikyti į NATO šalies teritoriją, kad pažiūrėti, kokia bus NATO reakcija. Ne į kokį nors miestą ar gyvenvietę, bet tiesiog raketą numesti į kur nors į laukus, kurie ten yra kitoje pusėje Dunojaus nuo Ukrainos teritorijos.
Jeigu NATO reakcija būtų ryžtinga, Rusija galėtų tiesiog pasakyti, kad įvyko klaida. O, jeigu būtų ir vėl pasyvi ar dviprasmiška, taip Rusija testuotų toliau NATO stiprumą.
Bet yra dar viena priežastis, kodėl manau gali ir vėl pasikartoti Rusijos smūgiai Odesos regionui tiek Reni ir Izmailo uostams Odesos regiono pietuose, tiek Odesos, Černomorsko, Juzhnyj uostams. Kadangi feisbukas yra viešoji erdvė, to nerašysiu. Bet kuriuo atveju, tai nėra susiję su grūdų prekyba, bet gyvybiškai svarbu regionui. Ir be patikimos modernios Vakarų oro gynybos sistemos regione neatsilaikyti“, – rašė A. Medalinskas.
Taigi, visa tai turėdama omenyje, Ukraina, pasak jo, ir parodė iniciatyvą sušaukti NATO ir Ukrainos tarybą.
„Kokį kelia pasirinks NATO šalys, ar bus imtasi vienų ar kitų ryžtingų žingsnių, ar baigsis viskas pasikalbėjimu? Tai bus dar vienas ženklas, kiek stiprus yra NATO blokas ir ar nori, kad su Vakarų šalimis būtų skaitomasi pasaulyje, ar toliau bus plaukiama dažnai tik pasroviui?“ – įrašo pabaigoje klausė politologas.
NATO-Ukrainos taryba buvo įsteigta per aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje. Šis formatas yra paramos ir garantijų paketo, priartinančio Ukrainą prie NATO, dalis.