Po to, kai lietuviai masiškai suaukojo daugiau nei 5 mln. eurų siekiant iš Turkijos įsigyti bepilotį orlaivį „Bayraktar“ TB-2, o ši istorija sulaukė tarptautinio dėmesio bei panašių akcijų kitose šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje, džiūgavo ne visi. Karas Ukrainoje vyksta ne tik šioje šalyje, bet ir informaciniame lauke.
Be Kremliaus ir jo vietinių ruporų įsiūčio, patyčių, pačioje Lietuvoje pasipylė sąmokslo teorijos, kurias įplieskė pats faktas, jog „Bayraktar“ bepiločius gaminanti bendrovė „Baykar“ dovanojo TB-2 Lietuvai, kad ši perduotų jį ukrainiečiams – tereikėjo įsigyti jam ginkluotę.
Abejonės dėl to, kur „dingo“ didžioji suaukotų pinigų suma iki šiol klaidžioja sąmokslo teorijų mėgėjų kanaluose. Tačiau tai niekai, palyginus su skandalais, kuriuos sukėlė vienu metu pasirodę du tyrimai.
Iš pradžių buvo paviešinta „Amnesty International“ ataskaita, kurioje Ukraina kaltinama karo nusikaltimais. O tada skandalą sukėlė JAV televizijos kanalo CBS parengta dokumentinė vaizdo medžiaga. Vien iš filmo anonso gali susidaryti įspūdis, jog esą tik 30 proc. karinės paramos Ukrainai pasiekia frontą. Ir cituojamas ne bet kas, o Lietuvos pilietis – garsusis „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas bei, kaip aiškėja, viena skandalingosios „Amnesty International“ autorių.
Kilus triukšmui dėl abejonių sukėlusių teiginių CBS greitai patikslino šią informaciją, pašalino originalųjį įrašą, bet žala buvo padaryta, o patys ukrainiečiai jau atvirai klausia – ar virtinė neigiamų atspalvių jų šaliai pastaruoju metu tėra tik atsitiktinumas, ar kai kas daugiau.
Skandalas po skandalo
„Amnesty international“ vis dar bando suvaldyti kaistančią krizę dėl jų paviešintos ataskaitos. Kaltinimai šališkumu, informacijos iškraipymu bei, kaip teigia ukrainiečiai, spaudimu liudininkams kelia vis daugiau neatsakytų neatsakytų klausimų.
Tačiau nesibaigus šiam skandalui, „Amnesty International“ sugebėjo beveik tuo pat metu įsipainioti į dar vieną. JAV televizijos kanalo dokumentinis filmas, išdidžiai pavadintas „Apginkluojant Ukrainą“ buvo anonsuojamas dar praėjusią savaitę.
Anonse abejonės kurstomos labai atvirai: paklausta, kur nukeliauja JAV karinė parama, „Amnesty International“ vyriausioji konfliktų patarėja Donatella Rovera dramatišku balsu aiškina, kad esą nėra visiškai jokios informacijos, kur keliauja amerikiečių ginklai.
O tada – netikėtas vizualus perėjimas suplakant viską į pagrindinę mintį, kad „milijardai dolerių JAV karinės paramos nepasiekia fronto linijų“ ir citata, jog „vos 30 proc. pasiekia galutinį tašką“. Šios citatos autorius – lietuviams gerai pažįstamas J. Ohmanas, kuris yra vienas filmo herojų, nufilmuotas automobilyje.
Ir pateikiama analogija, kad trūkstant skaidrumo viskas esą gali baigtis kaip Irake 2014-siais, kai amerikietiškus ginklus iš sprukusios Irako kariuomenės perėmė „Islamo valstybė“. Arba dar blogiau – korumpuoti ukrainiečiai ginklus esą parduos. Vien tokie įtarimai sukėlė prognozuojamą skandalą.
Bet praėjus dienai po pasirodymo netikėtai dingo ir pats anonsas, ir pats filmas, CBS viešai pripažinus, kad skambus anonsas esą neatspindi dabartinės situacijos.
Esą pacituotas J. Ohmanas patikslino, jog filmuota dar balandį, o nuo to laiko situacija pagerėjo, tad atsiradus „naujai informacijai“ dokumentinis filmas esą tikslinamas ir pasirodys vėliau. Tarsi jokio skandalingo anonso ir nebuvo – jis pašalintas iš CBS sistemos.
Vis dėlto CBS atvirai nepripažino savo klaidos. Be to, taisyklė, jog tai, kas atsiranda internete, lieka ten visam laikui, pasitvirtino ir šį kartą. Dokumentinio filmo anonsą iki šiol galima nesunkiai peržiūrėti, o ir visą dokumentinį filmą jau yra mačiusiųjų. Įspūdis situacijos nepataisė, priešingai.
D. Rovera dar bandė aiškinti, kad ji esą ne prie ko – Ukrainoje ji lankėsi nuo balandžio iki liepos ir atliko savo tyrimą, kurio metu gegužę ją ir apklausė CBS televizija. „Amnesty International“ specialistė esą tesiekė skaidrumo perduodant ginklus ir atsekant, kur jie naudojami kare.
Patiems ukrainiečiams kilo abejonių dėl D. Roveros tyrimo, ar ji tikrai lankėsi minėtose vietose.
Tačiau, kaip pažymėjo su D. Rovera kartu dirbęs žurnalistas iš Naujosios Zelandijos Tomas Mutchas, ji išties buvo Ukrainoje, buvo įspėta dėl savo būsimosios ataskaitos vienašališkumo ir netgi patyrė rusų artilerijos apšaudymą. Bet jos reakcija buvo šokiruojanti.
„Buvome savo viešbučio virtuvėje Kramatorske ir galėjome girdėti artilerijos gaudesį už mūsų langų kas valandą. Tačiau vietoje šoko dėl rusų vykdomo bombardavimo, „Amnesty“ nariai atrodė labiau susirūpinę tuo, kad ukrainiečių dalinys glaudėsi kolegijos pastato rūsyje“, – stebėjosi T. Mutchas.
Jis neslėpė, jog D. Roveros noras gauti visą informaciją apie ukrainiečių dalinių buvimo vietą, ginkluotės perdavimą pasirodė keistas – jokia kariaujanti šalis neperdavinės visos informacijos nevyriausybinei organizacijai ar jos nariams, kurie netgi neprisileido Ukrainos „Amnesty International“ biuro narių. Bet D. Roveros elgesys nebuvo nei keistas, nei neįprastas, tik dėsningas.
Nuo pat karo pradžios ji neslėpė savo antiukrainietiškų nuotaikų ir piktinosi, kodėl būtent Ukraina sulaukia daugiau Vakarų, Jungtinių Tautų ir šiaip pasaulio dėmesio paramos, pabėgėlių klausimais, nei, pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos šalys. Vis dėlto CBS filmuoti pasirinko būtent ją – neturinčią nieko bendro su ginkluotės tiekimu „Amnesty International“ darbuotoją, o Ukrainos ir JAV pareigūnams, kurie galėtų pakomentuoti situaciją apie ginklų tiekimą neuždavė nė vieno klausimo.
Manipuliacijai pasitelkė ne tik „Blue/Yellow“
Pats J. Ohmanas ir „Blue Yellow“ pateikė aiškų situacijos vertinimą. „J. Ohmanas teigia, kad po CBS filmavimo, tiekimas ženkliai pagerėjo. JAV atsiuntė pareigūną – brigados generolą Garricką M. Harmoną į Kyjivą stebėti karinės paramos panaudojimą“, – teigė CBS.
Tačiau anonso montaže panaudota manipuliacija, esą J. Ohmanas kalba apie ginkluotę, karinę pagalbą, o ne bendrai pagalbą taip ir nebuvo paneigta ar patikslinta. O juk būtent J. Ohmano „Blue/Yellow“ neužsiima ir niekada neužsiėmė karinės pagalbos perdavimu ukrainiečiams – kaip Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija ji net negalėtų daryti.
Visa „Blue/Yellow“ parama Ukrainai gali ir yra naudojama Ukrainos karių, tačiau tai tėra pagalbinės priemonės – automobiliai, naktinio matymo prietaisai, medicininė, kita specializuota technika, įranga ar priemonės, kurios padeda ukrainiečiams kare, gelbėja gyvybes. Bet tai nėra ginklai. Apie jų tiekimo oficialius kanalus „Blue/Yellow“ negali žinoti konkrečių detalių.
Dar daugiau, CBS dokumentikoje kalbėdamas apie „30 proc. fronto nepasiekiančios pagalbos“ J. Ohmanas pabrėžė, jog šie žodžiai buvo iškraipyti, ištraukti iš konteksto, mat jis kalbėjo ne apie tariamą Ukrainos pareigūnų korupciją, o tokius „menkus trikdžius“, kaip Rusijos antskrydžius, artilerijos apšaudymus, sunaikintus tiltus, kelius.
„Jokiu būdu nėra leidžiama suprasti, kad pagalba yra „parduodama juodojoje rinkoje“ arba „pavagiama“.
Tam tikrų grupių ir asmenų naudojamas informacijos iškraipymas antiukrainietiškame kontekste tuo metu, kai Rusija teroristinės valstybės būdais vykdo genocidinį karą Ukrainoje yra blogo linkėjimas ir ištepa visų tų, kurie taip daro rankas krauju“, – pabrėžiama „Blue/Yellow“ pranešime.
Tačiau paskleista žinia apie neva ištaškytus milijardus, neaišku kur nukeliavusius ginklus ne šiaip plačiai pasklido, bet ir buvo išnaudota. Rusijos propagandinė žiniasklaida pasitelkė netgi JAV politikus, kurie dažnai netgi neslepia palankumo Kremliui.
Pacituota respublikonė Lauren Boebert JAV karinę paramą Rusijos naujienų agentūrai TASS pavadino afera. O beprotiškiausiomis sąmokslo teorijomis išgarsėjusi Atstovų rūmų narė Marjorie Taylor Greene remdamasi vien CBS anonsu argumentavo, kodėl balsavo prieš karinę paramą Ukrainai.
Gal tai ir tebūtų kelių liūdnai ar prieštaringai pagarsėjusių politikių, buvusio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų ir JAV užsienio politikos kritikių nuomonės. Tačiau į bendrą chorą tų, kurie abejoja JAV karinės pagalbos Ukrainai skaidrumu įsitraukė netgi arši Ukrainos rėmėja – šioje šalyje gimusi ir dabar Kongreso narė Victoria Spartz.
Nuo karo pradžios net šešis sykius Ukrainoje apsilankiusi JAV politikė sulaukė nepasitenkinimo abiejose Atlanto pusėse – JAV vien dėl savo grubaus elgesio ir kišimosi ne į savo reikalus, lindimo į Kongreso narių delegacijas, o Ukrainoje – dėl kritikos Volodymyro Zelenskio aplinkai.
Paradoksalu, jog už ginklų tiekimą savo gimtajai Ukrainai emocingai pasisakiusi politikė liepos mėnesį jau abejojo tokių tiekimų skaidrumu ir viešai kamantinėjo JAV karinę vadovybę, reikalaudama griežtesnės kontrolės. Tokie procesai savaime nėra blogi, mat skaidrumas tiekiant amerikietiškus ginklus ar kitą paramą pastaraisiais dešimtmečiais ne visada buvo stipriausia JAV pusė.
Tačiau šiuo metu, kai ginklų tiekimą griežtai kontroliuoja Pentagonas ir, pavyzdžiui, salvinės ugnies sistemos HIMARS perduodamos mažomis partijomis – po kelis vienetus, bet kokie papildomi tyrimai, tikėtina, apsunkintų ir užvilkintų ukrainiečiams taip reikalingos ginkluotės perdavimą.
Keisti sutapimai ar Rusijos veiksmai?
Tai, jog beveik tuo pat metu pasirodė ir „Amnesty International“ skandalingoji ataskaita, ir minėto CBS filmo anonsas, o abejonės ginklų tiekimu Ukrainai sutapo su augančiu skepticizmu Vašingtono konservatyvesniuose politiniuose sluoksniuose dėl tolesnės paramos gali pasirodyti tik keistas sutapimas. Tačiau Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba jau išreiškė abejonių dėl tokio „sutapimo“.
„Dalindamiesi nepatvirtintais teiginiais jūs klaidinote daug žmonių ir padarėte pasitikėjimo žalą svarbios karinės paramos tiekimui valstybei, kuri priešinasi agresijai ir genocidui. Turėtų būti vidinis tyrimas, kas leido tam įvykti ir kodėl“, – piktinosi D. Kuleba.
Jis taip pat pabrėžė, jog CBS žingsniai „patikslinti“ informaciją nėra pakankami, o „Amnesty International“ ir CBS tyrimo sinchronizacija tuo metu, kai Rusija visais įmanomais būdais – karine jėga, diplomatiniu, politiniu, psichologiniu spaudimu bando sustabdyti vakarietiškų ginklų tiekimą Ukrainai atrodo išties įtartinai.
„Nežinau, ar manipuliatyvi „Amnesty“ ataskaita, ar melavimas CBS filme, kurie pasirodė beveik vienu metu ką nors turi bendro su Rusijos vyriausybe. Bet tikrai žinau, kad šių „šedevrų“ autoriai iš abiejų organizacijų įvykdė nesąžiningą ir neišprovokuotą informacinę ataką prieš Ukrainą tobulai sinchronizuojant su Rusijos propaganda“, – rašė D. Kuleba.
Jis taip pat pažymėjo, jog Ukrainos sąjungininkai puikiai žino ko, kiek ir už kiek perdavė Ukrainai ir kam tai yra naudojama. Tačiau į viešumą garsiai paleidus abejones, netgi visai nepagrįstas, neargumentuotas, tik klausimo forma, neįsigilinusieji į esmę galės eilinį sykį kalbėti apie tariamas aferas, pinigų plovimą ir ginklų verslą, kuris esą naudingas kažkam Ukrainoje, JAV ar kitur. O tuo metu Rusija ramiai sieks savo tikslo – vakarietiškų ginklų kranelio, t.y. vienintelių priemonių, kuriomis efektyviai stabdomas Rusijos puolimas, užsukimo. Ir galiausiai tai gali pavykti padaryti.