Eksperto teigimu, vertinant formaliai, NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo pagrindų reglamentavimas atskiru įstatymu yra pagrįstas, nes siekiama nustatyti kitokias taisykles nei dabar galiojančiuose įstatymuose.
Visgi, pasak P. Ragausko, pasirinktas kelias nėra geriausia išeitis.
„Pasirinktas kelias yra fragmentiškas ir tolina mūsų teisėkūrą nuo visiems vienodai veikiančio įstatymo, kaip bendras normas reglamentuojančio teisės akto, idealo. Išeina taip: jei kažkas nori konkrečiu atveju pakeisti žaidimo taisykles, jos paprasčiausiai ir pakeičiamos.
Pasvarstykime, ar teisinga būtų prieš „Eurolygos“ finalo rungtynes, jau žinant kokios komandos jose dalyvaus, padaryti joms skirtą išimtį – nuo tritaškio linijos pelnyti taškai skaičiuojasi dvigubai?“, – komentare Delfi rašė teisininkas.
Tad, jo vertinimu, reikia siekti sukurti tokias bendras taisykles, kad jos būtų tinkamos visiems tipiniams atvejams.
„Tai nereiškia, kad negali būti išimčių, bet reiškia, kad išimtys turi būti ne konkrečios („NATO viršūnių susitikimas“ ar panašiai), o abstrakčios („itin aukštus saugumo standartus tenkinančio renginio organizavimas“ ar panašiai)“, – pateikė pavyzdį P. Ragauskas.
Visgi advokatas atkreipė dėmesį į laiką, kada įstatymas yra registruojamas, ir į projekte numatytą viešųjų pirkimų vykdymo būdą – neskelbiamas derybas.
„Vertinant iki renginio likusį laiką, galima abejoti ir konkrečių įstatymo projekte numatomų išimčių pagrįstumu (jų turiniu). Sunku suprasti, kodėl atsisakoma galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių ir iš anksto nurodoma, kad viešieji pirkimai galės būti atliekami taikant patį neskaidriausią iš šiuo metu įstatyme numatytų būdų – neskelbiamas derybas“, – pastebėjo teisininkas.
Užregistruotas įstatymas: prašo svarstyti skubos tvarka
Kaip Delfi jau rašė, kitais metais Vilniuje vyksiantis aljanso viršūnių susitikimas – unikalus ir išskirtinės svarbos renginys, kurio šalies istorijoje dar nebuvo. Šia proga Lietuvoje turėtų lankytis ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
Įstatymo projekte, kurį gegužės 24 dieną užregistravo URM, įvardijama, kad „Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių vadovų susitikimas Lietuvoje 2023 metais vaidins svarbų vaidmenį, siekiant Baltijos regiono saugumo ir gynybos iššūkių visiško suvokimo ir deramo dėmesio šiose šalyse bei jų visuomenių paramos investicijoms į gynybą“.
Įstatyme numatyta, kad NATO vadovų susitikimas vyks kitais metais Vilniuje ir akcentuojama, kad projektas nustato „bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas sklandžiai ir operatyviai organizuoti NATO šalių vadovų susitikimą, siekiant užtikrinti šio įstatymo preambulėje nurodytų tikslų įgyvendinimą“.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad patalpų ir išorės erdvių pritaikymą organizuoja bei vykdo Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
Dokumente taip pat rašoma, kad URM, bendradarbiaudama su „Litexpo“, koordinuoja, organizuoja ir vykdo renginį pagal visus privalomus NATO standartus bei reikalavimus.
„Litexpo“ viešuosius pirkimus, skirtus šio straipsnio 2 dalyje nustatytai užduočiai įgyvendinti, atlieka ir sutartis sudaro neskelbiamų derybų būdu, jas vykdant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo arba, kai būtina užtikrinti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, pagal Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo numatytas neskelbiamų derybų procedūras“, – rašoma įstatyme.
Aiškinamajame teisės akto rašte rašoma, kad „šiuo metu NATO šalių vadovų susitikimui organizuoti nėra specialaus įstatymo lygmens teisinio reguliavimo, jam taikomas bendras viešųjų pirkimų ir kitų sričių teisinis reguliavimas, kuris nėra pakankamas, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų NATO šalių vadovų susitikimo organizavimą nustatytais terminais“.
Be to, pažymima, kad pasirengimo NATO šalių vadovų susitikimui organizacinius, finansinius, teisinius ir kitus susijusius klausimus koordinuoja ministrės pirmininkės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.
Aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys ir į karo Ukrainoje kontekstą. Įstatymo projektą prašoma svarstyti skubos tvarka.
„Dėl karo Ukrainoje rinkoje stringa prekių pristatymas, taigi ir darbų atlikimas bei paslaugų suteikimo grandinė, todėl būtina skubiai organizuoti NATO šalių vadovų susitikimui reikalingų darbų, prekių, paslaugų pirkimą“, – rašoma dokumente.
URM pateikė paaiškinimą
Delfi gavo URM paaiškinimą, kodėl NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje organizuoti reikia įstatymo.
„NATO vadovų susitikimuose priimami strateginiai Aljanso sprendimai, kad NATO ir toliau išliktų stipriausiu gynybiniu Aljansu pasaulyje ir garantuotų savo narių saugumą ir gynybą. Tokiuose NATO susitikimuose sprendžiama dėl atsako į grėsmes bei iššūkius, dėl politikos palaikant santykius su partneriais ir priešininkais, sutariama dėl investicijų į gynybos pajėgas gairių ir masto.
NATO vadovų susitikimai, juose priimami sprendimai ir šalys, kuriose vyksta šie susitikimai, pritraukia didelį pasaulio žiniasklaidos dėmesį, kartu prisideda prie geresnio NATO šalių narių visuomenių suvokimo apie saugumo iššūkius bei investicijų į gynybą svarbą“, – rašoma ministerijos komentare.
Jame taip pat patvirtinami kai kurių politikų spėjimai, kad įstatymas reikalingas norint užtikrinti specifines saugumo priemones.
„Ypatingo svorio NATO vadovų susitikimams prideda JAV Prezidento dalyvavimas. Artėjantis NATO vadovų susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus Lietuvai dėl sudėtingos Baltijos regiono saugumo situacijos ir Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Tokio masto renginio Lietuva dar niekada nėra organizavusi, todėl siekiama ypatingų sprendimų, kurie užtikrintų, kad renginys įvyks laiku ir atitiks NATO vadovų susitikimams keliamus reikalavimus“, – teigiama URM atsakyme.
Neslepia abejonių
Visgi toks ministerijos sprendimas gerokai nustebino Seimo frakcijų atstovus. Kritikos naujai ruošiamam įstatymui nepagailėjo ir prezidentūra.
„Prezidentas pabrėžia, kad NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje yra vienas svarbiausių renginių Lietuvos istorijoje. Visų valstybės institucijų pareiga – maksimaliai gerai ir skaidriai jam pasirengti.
Prezidento nuomone, atskiro įstatymo kūrimas vienam renginiui teisine prasme yra ydinga praktika. Proginis įstatymo kūrimas kelia pagrįstų abejonių ir klausimų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo“, – rašoma komentare.
Jame taip pat akcentuojama, kad sprendimas 2023 metais NATO viršūnių susitikimą organizuoti Vilniuje buvo paskelbtas pernai.
„Laiko kokybiškai pasirengti ir pirkimams įgyvendinti turėta daugiau nei pakankamai. Net ir šiandien ne per vėlu pradėti reikiamas procedūras“, – teigiama prezidentūros komentare.
Plačiau apie tai, kaip naujo įstatymo iniciatyvą vertina kiti politikai skaitykite čia.