Seimo mažumos norą inicijuoti parlamentinį tyrimą, sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir aiškintis aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą Seimo teisininkai įvertino ir išvadą registravo trečiadienį.
Seimo teisininkai iškėlė abejones, ar laikinoji tyrimo komisija „neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.
Pasak teisininkų, „negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų“, be to, anot jų, svarstytina, ar tai derėtų su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina.
Siekis, kad laikinojoje tyrimo komisijoje dirbtų tik tie parlamentarai, kurie turi leidimą susipažinti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“, teisininkų vertinimu, neatitinka nei Seimo statuto, nei Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo.
„Taigi, Seimas, savo nutarime numatydamas reikalavimą į sudaromą komisiją skiriamiems Seimo nariams turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, viršytų Seimo statute, pagal Konstituciją turinčiame įstatymo galią, ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme jam nustatytus įgaliojimus“, – rašoma išvadoje.
Ragina įvertinti, ar nebus įtakos ikiteisminiam tyrimui
Seimo teisininkų nuomone, taip pat reikėtų įvertinti, ar „Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamas parlamentinis tyrimas tuo aspektu, kiek jis sietinas su ikiteisminio tyrimo eiga, surinktais įrodymais, ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais ar dalyvavusiais pareigūnais bei visų šių aspektų politinis vertinimas, ką turėtų sąlygoti parlamentinio tyrimo iniciatyva, negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui, jame dalyvaujantiems pareigūnams“.
Teisininkai be kita ko pabrėžė, kad visų su ikiteisminiu tyrimu susijusių duomenų sklaida turi būti itin apribota:
„Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog, nors prokurorų ar pareigūnų, atliekančių ikiteisminio tyrimo veiksmus, vardai ir pavardės nesudaro ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau šioje situacijoje svarbu įvertini, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimų Kristijono Bartoševičiaus nusikalstamų veiksmų jau atliekamas, byloje nukentėjusieji galimai yra nepilnamečiai ir (ar) mažamečiai asmenys, todėl, siekiant apsaugoti jų interesus bei nepadaryti neigiamos įtakos nukentėjusiųjų asmenų psichologinei gerovei, visų su ikiteisminiu tyrimu susijusių duomenų sklaida turi būti itin apribota.“
Išvadą su šiomis pastabomis pasirašė Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis.
Su visa išvada galite susipažinti čia.
Viešai skelbiama, kad Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriuje dirba K. Bartoševičiaus teta Ona Buišienė. Laikinai departamento vadovo pareigas einantis D. Zebleckis patikino, kad ji prie išvadų rengimo neprisidėjo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją atitiktį Konstitucijai ir teisininkų išvadą ketina svarstyti ketvirtadienį prieš pat neeilinį posėdį – 11.45 val.
Sabatauskas: valdantieji siekia nužudyti klausimą
Seimo teisininkų parengta išvada, išsakytos abejonės, atstovo iš opozicijos, Seimo socialdemokrato Juliaus Sabatausko vertinimu, yra naudingos valdantiesiems.
„Matyt, jiems labai nesmagu – kukliai sakant, nes aš cituoju vieną kolegą iš daugumos, kad labai nesmagi situacija – balsuoti prieš komisijos sudarymą, todėl jie nori nužudyti tą klausimą kitais būdais“, – svarstė parlamentaras.
Pažymėjus, kad išvadą parengė teisininkai, o ne valdantieji, ir paklausus, ar teisininkai, jo manymu, dirba valdantiesiems, J. Sabatauskas plačiau šios temos neplėtojo.
Delfi kalbintas politikas pažymėjo, kad generalinė prokuratūra bent jau kol kas nepradėjo tyrimo dėl to, ar K. Bartoševičiui informacija buvo nutekinta. Dėl to esą visa tai tenka aiškintis Seimui.
„Daugmaž viskas išsakyta iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, tačiau reikia turėti mintyje, kad Seimas, sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją, negali kaip Konstitucinis Teismas įsiterpti į kitos institucijos kompetencijos klausimus, ypač jeigu ta institucija atlieka tuo pačiu klausimu tyrimą.
Kadangi generalinė prokurorė dar vakar paminėjo susitikime su Darbo partijos frakcija, kad ikiteisminis tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo informacijos [nutekėjimo] ir bylos, dėl kurios iš Seimo nario K. Bartoševičiaus reikėjo paprašyti atimti neliečiamybę, nepradėtas. Nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo. Vadinasi, Seimas, jeigu pradės tirti būtent šituo aspektu, tikrai niekaip neįsiterps į kitos institucijos tyrimo eigą, jokiu būdu netrukdys kitam tyrimui“, – dėstė J. Sabatauskas.
Stebisi komiteto sprendimu svarstyti išvadą
Sureaguodamas į pastabą dėl to, kad reikalavimas sudaryti komisiją tik iš tų parlamentarų, kurie gali dirbti su žyma „Slaptai“ pažymėta medžiaga, neatitinka įstatymų, J. Sabatauskas pažymėjo, kad toks reikalavimas taikomas kai kurių komitetų nariams.
„Manau, kad nuo to bus tik saugesnė ta informacija, su kuria gali būti supažindinti komisijos nariai. Visgi, į šį aspektą pagrindinis komitetas galės atsižvelgti, nes čia nėra prieštaravimo Konstitucijai, tik atkreipiamas dėmesys“, – kalbėjo opozicionierius.
Be to, jis nusistebėjo tuo, kad išvadą ketina svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nors joje nėra aiškiai minima, kad iniciatyva prieštarauja Konstitucijai.
„Man kyla abejonės, kodėl komitetas rengiasi nagrinėti šią išvadą, kadangi mes nagrinėdavom tik tada, kai Teisės departamentas ryškiai pasakydavo apie galimą prieštaravimą ir netgi tai paryškindavo. O dabar „kyla abejonės“.
Nėra čia aiškiai pasakyta, kad gali būti prieštaravimas [Konstitucijai], tokiais atvejais komitetas net nesvarstydavo tokių išvadų“, – pasakojo socialdemokratas.
Skvernelis: nėra tyrimo dėl galimo nutekinimo, nėra į ką kištis
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis taip pat atmetė Seimo teisininkų išsakytas abejones. Jis pabrėžė, kad sudarant laikinąją tyrimo komisiją būtų siekiama išaiškinti už galimą nutekinimą atsakingus politikus, ne pareigūnus.
„Tai, kas ten parašyta, nelabai turi realaus pagrindo kelti abejones. Tai yra detalės, tikrai nieko bendro nėra su tuo, kad kažkas bando kištis į kitų institucijų veiklą, nes tyrimo jokio tuo klausimu nėra, tai nėra į ką kišis.
Ir mūsų tikslas – ne kažkokia pareigūnų teisinė atsakomybė, bet tiesos nustatymas ir politinės atsakomybės klausimas, ką komisija privalo išsiaiškinti <...>. Mes neieškome, kas iš institucijų nutekino, dėl ko nutekino. Mums svarbiausia, kokie politikai, kokių veiksmų ėmėsi, kad ta informacija buvo atskleista, dėl ko melavo“, – komentavo S. Skvernelis.
Atsakydamas į Seimo teisininkų pastabą, kad reikalavimas, susijęs su žyma „Slaptai“, neatitinka įstatymų, opozicionierius teigė, kad tai – tik formalus dalykas.
Pasak jo, svarbu, kad komisijoje dirbantys parlamentarai galėtų susipažinti su įslaptinta informacija, nes taip būtų užtikrintas kokybiškas komisijos darbas.
„Bet čia yra visiškas formalumas ir nemanau, kad dėl tokio formalumo galėtų būti nesvarstomas projektas. Čia smulkmena, kuri neesminė ir diskutuotina“, – dėstė politikas.
Ši teisininkų parengta išvada, S. Skverneliu vertinimu, yra naudinga valdantiesiems:
„Metamas gelbėjimosi ratas ir šitoje vietoje to nereikia daryti. Jau tiek visko padaryta, dabar tik reikia atsakyti į klausimus pakankamai padoriai, sąžiningai, nustoti meluoti ir bus viskas.“
Gapšys: komisijos nenorima
Delfi kalbintas Seimo „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad teisininkų išvada jam kelia abejonių.
Pasak politiko, pagal Seimo statutą, Teisės departamentas išvadas turėtų teikti tik dėl įstatymo projektų, o ne dėl nutarimo projektų. Tačiau, peržiūrėjus istorinius duomenis, matyti, kad Teisės departamentas ir anksčiau teikdavo savo matymą dėl laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo.
Vertindamas bendrai, V. Gapšys svarstė, kad turėti tyrimo komisijos Seime nenorima.
„Vyksta dalykai tie, kurie vyksta įprastai, kai žmonės bando kažką nuslėpti, nutylėti ir neatskleisti. Nesutampa detalės, pradeda vienas vienaip kalbėti, kitas – kitaip. Turim jausmą, kad tyrimo komisijos nenorima, nes ten paaiškės dalykai, kurie politinės garbės nedarys“, – komentavo opozicionierius.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: opozicija bando rinktis politinius taškus
Trečiadienį oponentų iniciatyvą steigti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo įvertino Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tokia iniciatyva, pasak jos, yra opozicijos bandymas rinktis politinius taškus.
„Aš manau, kad šitas tyrimas yra grynas politinių taškų rinkimasis opozicijos iniciatyva. Aš manau, kad svarbiausias klausimas yra, kad žmogus yra teisingumo rankose, teisėsaugos rankose, kad bus įvykdytas teisingumas, apsaugotos aukos ir visi kiti dalykai. Mano nuomone, tai yra svarbiausia, tai, ko visuomenė tikisi“, – Seime žurnalistams komentavo konservatorė.
Atsakinės į klausimus
Ketvirtadienį Seime neeilinio posėdžio metu į politikų klausimus apie galimą informacijos nutekėjimą turėtų atsakinėti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, generalinė prokurorė Nida Grunskienė, taip pat planuojama spręsti dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Komija siektų išsiaiškinti aplinkybes, „susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą ir kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą“.
Kad komisija būtų sudaryta, už tai turi pasisakyti daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.