Pareiškimą pasirašė parlamentų komitetų pirmininkai iš 19 NATO šalių, tarp kurių – ir galingiausios bloko valstybės: JAV (Atstovų Rūmų URK pirmininkas), Jungtinė Karalystė (jungtinio komiteto su Šiaurės Airija pirmininkas), Vokietija, Prancūzija, Lenkija. Pareiškimą taip pat pasirašo Albanijos, Belgijos, Bulgarijos, Kanados, Čekijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Islandijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Rumunijos, Norvegijos. Pranešimą pasirašo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas.

„(Pripažįstame), kad svarbu visiškai įgyvendinti Bukarešto sprendimus ir visam laikui panaikinti pilkąsias saugumo zonas Europoje, taip pat dabartinį netikrumą dėl Ukrainos narystės NATO, nes tai skatina tolesnę Rusijos agresiją, stabdo sėkmingą viso regiono demokratinę plėtrą, kelia pavojų taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai,

atkreipiame dėmesį, jog Ukrainai tapus NATO nare ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje įsitvirtintų tvari taika ir Rusija pamatytų, kad neturi galios vetuoti NATO plėtrą, kad Ukraina gali laisvai rinktis narystę bet kokiose saugumo ir gynybos organizacijose bei nepriklauso Rusijos įtakos zonai“, – rašoma pareiškime.

Komitetų pirmininkai taip pat akcentuoja, kad „demokratiniam pasauliui kyla vis didesnė grėsmė dėl taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos irimo, kad nebelieka galimybės kurti vieningą, laisvą Europą ir ginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką“.

„(Tikimės), kad Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikimas turės istorinę reikšmę pasiųsdamas aiškią žinią, kad autokratams nesiseka sugriauti demokratijos ir taikos pasaulyje, kad tik NATO pastangomis taika truko beveik 75 metus,

(pabrėžiame), kad Ukrainai nugalėjus agresiją pradėjusią Rusiją ir įstojus į NATO ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje bei visame pasaulyje įsitvirtintų tvari taika palaikant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką,

(akcentuojame), kad NATO valstybes nares vienijančias euroatlantines vertybes šiuo metu gina ir saugo pirmiausia didvyriškai agresoriui besipriešinantys Ukrainos žmonės, kad Ukraina dabar yra saugumo teikėja, tad Ukrainai tapus NATO nare Aljansas gerokai sustiprėtų“, – rašo URK pirmininkai.

Pareiškime taip pat akcentuojama, kad Ukrainos narystė NATO atneštų daug daugiau naudos ir kainuotų mažiau nei šiuo metu teikiama pagalba šalies gynybai.

„Todėl raginame NATO ir jos valstybių bei vyriausybių vadovus siekti, kad NATO Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainai būtų nutiestas aiškus kelias į NATO ir kad Ukrainai būtų suteiktos aiškios, tvirtos saugumo garantijos.

Esame tikri, kad Ukrainos narystė NATO labai prisidėtų prie Aljanso saugumo ir padėtų Rusijos visuomenei pagaliau atsikratyti imperinių svajonių, kuriomis Putinas naudojasi stiprindamas savo režimą.

Iki Ukrainos įstojimo į NATO taip pat turėtume vis labiau gerinti Ukrainos integraciją į NATO struktūras ir procesus“, – priduriama dokumente.

Pavilionis: tikimės, kad tautų balsai bus išgirsti

Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis pranešime spaudai pabrėžia, kad tai – didelis mūsų pasiekimas.

„Tai, kad dauguma NATO šalių parlamentų, ne tik Šiaurės, Baltijos, Vidurio Europos ar Balkanų – Rytų flango šalių, kurios gerai pažįsta Kremliaus grėsmę, bet ir labai įtakingų Beniliukso, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, JAV parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai iš esmės parėmė Lietuvos Seimo rezoliucijoje išsakytas nuostatas dėl Ukrainos narystės NATO, yra didelis mūsų pasiekimas.

Puikiai suprantame, kad galutinius sprendimus Vilniaus NATO viršūnių susitikime priims NATO valstybių vadovai. Kadangi NATO jau beveik 75 metus gina savo narių demokratijas, tikiuosi, kad jie išgirs savo tautų balsus, kurie per savo nacionalinius parlamentus aiškiai ragina Vilniuje Ukrainai atidaryti duris į NATO“, – sako URK pirmininkas Ž. Pavilionis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)