Švedijos narystė NATO
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas inicijavo dvišalį Turkijos ir Švedijos dialogą. Vis dėlto, daugelis sutaria, kad esminis žaidėjas šioje arenoje yra JAV – būtent jų dialogas su Turkija yra svarbiausias. Dabar, anot Ž. Pavilionio, Švedijos galimybės prisijungti prie aljanso auga, nes suintensyvėjo aukščiausio lygio debatai.
„Mes negalime dabar žinoti visų detalių, bet aš visada maniau, kad Erdoganas nėra iš tų, kurie Vilniaus viršūnių susitikime nori stoti į gretą šalia Putino. NATO yra vienintelė Turkijos bambagyslė su Vakarais ir aš tikrai nemanau, kad tokiu dramatišku karo metu Erdoganas, po viso to, ką jis matė prieš gerą savaitę, su visais žygiais į Maskvą, norėtų stoti į to chaoso pusę“, – teigė URK pirmininkas.
Anot jo, NATO yra Erdogano stabilumas, todėl tikrai galima tikėti tuo, kad jis priims teisingą sprendimą. Ž. Pavilionis atskleidė, kada tų sprendimų galima tikėtis.
„Ne visi NATO summit‘ai būna tikri summit‘ai. Dažnai tai būna tiesiog paruoštas spektaklis, nukerpamos juostelės, bet keli summit‘ai, tokie kaip Bukarešto, gal toks ir Vilnius taps, yra tie, kuriuose sprendimai priimami būtent viršūnių susitikimo metu, kai tarp tų didžiųjų titanų susidūrimų gimsta tie istoriniai posūkiai“, – dalijosi pašnekovas.
Kaip aiškino politikas, net jeigu tam tikri parlamentai iki NATO viršūnių susitikimo nespėtų ratifikuoti Švedijos narystės NATO, užtektų to, kad Turkijos prezidentas pasakytų, jog jis yra pasiruošęs šiems pokyčiams.
„Ratifikavimas tebūtų tam tikros procedūros“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis nesėpė, kad to paties tikisi ir Ukrainos klausimu.
„Aš tikiuosi, kad prezidentas Bidenas, kurį mes pažįstame kaip senatorių Bideną, pas kurį net namuose lankydavomės ir jis kaip liūtas kovojo už mūsų narystę NATO, įrodys savo Trumeno momentą, atsikratys kaltinimų, kad demokratai Obamos metu pataikavo Rusijai ir tas pataikavimas privedė prie okupacijų, karų, ir jis bus tas šalto karo vilkas, kuris pastatys tokį paminklą, kurio visas regionas neužmirš. Būtent dėl to, kad jis atvers tuos kelius į NATO Vilniuje, nepaisant kai kurių patarėjų kitokių patarimų“, – dalijosi pašnekovas.
Gynybos planai
NSGK pirmininkas pabrėžė, kad, be kitų garsiai aptariamų klausimų, ypač svarbi viršūnių susitikimo deklaracijos turinio dalis yra ta, kurioje apibrėžiami aljanso gynybos planai.
„Jeigu pasižiūrėti į turinį, ypač į to flango apginamumo turinį, aš tikiu, kad turėsime labai gerų žinių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot jo, būtų galima išskirti tris svarbiausius dalykus.
„Pirma – oro gynybos rotacinis modelis. Tai trijų Baltijos šalių bendras pasiūlymas, suformuotas dar metų pradžioje, apie tai, kad NATO šalys galėtų Baltijos šalyse pamainomis kontributuoti tam tikras oro gynybos sistemas, kurios čia nuolat suktųsi rotaciniu pagrindu. Dėl to yra sutarta, tam yra pritarta“, – pabrėžė pašnekovas.
Politiko teigimu, modeliui bus pritarta ir tai bus teorinis konstruktas, o tada reikės daryti viską, kad jis būtų praktiškai įgyvendinamas.
„Noriu priminti, kad, norint įsigyti savas sistemas, reikia turėti labai daug pinigų. Vienos sistemos, kuri šiandien saugo Lietuvą, kaina yra nuo 1,5 milijardo eurų, kai mūsų gynybos biudžetas yra nepilni 2 milijardai eurų. Tai, be jokios abejonės, mes tikimės, viso aljanso įsitraukimo“, – aiškino jis.
NSGK pirmininkas paaiškino ir situaciją su gynybos planais, kurie, pasak L. Kasčiūno, dar nėra patvirtinti, tačiau jau yra parengti.
„Kariniame lygmenyje yra dėl jų sutarta, yra tik politiniai niuansai, bet, neabejoju, kad per viršūnių susitikimą jiems bus pritarta. Tai yra naujos kartos gynybos planai. Pora dalykų, kurie yra be galo svarbūs mums, tai, kad NATO, pagal gynybos planus, reaguotų į tai, kad formuojasi krizė ne tada, kai prasideda agresija, kai yra penkto straipsnio niuansai, bet, kai, pavyzdžiui, kokioje nors Baltarusijoje ar toje pačioje Rusijoje formuotųsi intencijos ir pajėgumai judėti link NATO“, – pasakojo jis.
Jis akcentavo ir priešakinių pajėgų svarbą.
„Kaip ten atsiras toje deklaracijoje, kas ten atsiras, ar mes sveikinsime vokiečius, ar mes transformuosime tas bataliono grupes į brigadas? Tai yra atviras klausimas, bet faktas yra tai, kad mes turime gerų žinių iš Vokietijos ir, manau, kad greitai gerų žinių iš kanadiečių išgirs latviai, ir mes turėsime tokias dvi geras rytų flango žinias“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas pripažino pastebėjęs, kad galvodami apie NATO viršūnių susitikimo galimus rezultatus, šiek tiek pamirštame būsimas geras žinias ir daugiau koncentruojamės į tai, kas pavyks arba nepavyks.
„Čia yra rytų flangui, mūsų fundamentaliems, gyvybiniams interesams be galo svarbūs dalykai ir jie, atrodo, jau realizuojasi arba esame labai arti to, kad realizuotųsi. Manau, kad tuo reiškia džiaugtis, didžiuotis ir tai yra mūsų pasiekimas“, – teigė Seimo NSGK pirmininkas.
Vokiečių brigados įsipareigojimai
Dar prieš vokiečiams paskelbiant sprendimą, kad jie yra pasirengę į Lietuvą dislokuoti savo brigadą, buvo sakyta, jog šią formuluotę reikėtų įrašyti į NATO viršūnių susitikimo deklaraciją. Dabar Lietuva tikisi šį susitarimą apibrėžti ir įtvirtinti susitikimo dokumentuose arba pasirašyti konkretų dvišalį įsipareigojimą. L. Kasčiūnas pakomentavo, kuris kelias, jo manymu, yra realesnis.
„Dirba derybininkai dėl to pirmojo kelio, kad atsirastų deklaracijoje pasveikinimas vokiečiams, bet tada atsiranda niuansai, susiję su mūsų kaimynais ir su kaimynus globojančiomis NATO šalimis: pavyzdžiui, britais, gal ir tais pačiais kanadiečiais – ar jie nori tokio labai stipraus pasveikinimo, nes, jeigu pasveikinsime vokiečius, tai reiškia bus kažkoks paskatinimas ir kanadiečiams bei britams veikti. Yra daug niuansų, todėl, manau, kad tas dvišalis yra realesnis“, – teigė jis.
Visgi esmės tai, anot pašnekovo, nekeičia.
„Vokiečiai įsipareigojo, aišku, mes irgi įsipareigojome padaryti visus namų darbus, kas nuo mūsų priklauso – visa infrastruktūra. Tai, mano požiūriu, yra svarbiausia ir mes judėsime į priekį. Manau, kad tas pavyzdys, kuris čia formuojasi mūsų valstybėje su Vokietija, tikrai bus tas didžiulis, pozityvus stūmoklis ir kaimyninėse šalyse daryti tą patį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Spaudimas amerikiečiams auga: Maskva daro savo
Niekam nėra paslaptis, kad būtent JAV yra tas svertas, kuris tam tikromis akimirkomis spaudžia stabdžio signalą arba duoda žalią šviesą. Šiuo metu, kaip pastebima, nuolat auga spaudimas amerikiečiams, priimant sprendimus Ukrainos narystės NATO klausimais.
„Iš tikrųjų, dabar netgi pavalandžiui vyksta žūtbūtiniai mūšiai, vakar ir dalinausi viešai, kad Vokietijos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas buvo politiškai užpultas Vokietijoje už jo tvirtą stuburą, dėl Ukrainos narystės NATO.
Mes esame subūrę 26 parlamentus, kurie panašiai pasisakė. Visi tie žmonės, kurie padėjo parašus ties tokiais teiginiais, šiandien yra užpulti. Aš tiesiai pasakiau ir parašiau tam pačiam Michaeliui Rothui, kad, aš manau, jog tai yra Maskva. Maskva šiuo metu bando iš vidaus užpulti visus žmones, kurie taip drąsiai tą tiesą pasakė“, – dalijosi Ž. Pavilionis.
Anot jo, toks pat politinis puolimas vyksta ir Vašingtone.
„Vašingtone šiuo metu vyksta, galima sakyti, blogų ir gerų jėgų susidūrimas. Vieną minutę skaitau straipsnį vienos stovyklos, kita stovykla man siunčia kitą straipsnį, bet tai, kad Vašingtonas pradėjo kovoti pats su savimi yra didžiulis pasiekimas. Anksčiau iškelti tą Ukrainos NATO vėliavą buvo uždrausta tema. Mums visi meluodavo į akis arba statydavo mus į kampą ir sakydavo nusiraminkite, lietuviai“, – teigė pašnekovas.
Ž. Pavilionis atviravo, jog jis tikisi, kad prezidentas J. Bidenas užsidarys nuo savo tūkstančių patarėjų ir susitiks su mūsų šalies lyderiais, kurie yra vedini tokiomis pačiomis gražiomis idėjomis.
„Vilniuje turi būti paskelbta ir įtvirtinta, kad Vašingtonas priims galutinius sprendimus. Vilnius bus vieta, kur Suomija ir Švedija, manau, bus inauguruotos, bet lygiai tokia pati inauguracija turi įvykti Vašingtone Ukrainai, bet tam, kad tai įvyktų, turi būti pasiruošta. Vilniuje turi būti sulaužyti 15-os metų stereotipai“, – teigė jis.
Ką gaus Ukraina?
„Manau, kad pavyks išsivaduoti iš 2008 metų Bukarešto gniaužtų, padaryti žingsnį žodyne į priekį, gauti algoritmą ir suformuluoti, kas turi vykti, kas turi atsitikti ir ką Ukraina turi padaryti, kad kvietimas taptų realus ir tada, po metų, Vašingtone gauti lūžį. Šioje vietoje mes ir dirbame“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot jo, patys ukrainiečiai, žinodami visą Vakarietišką realizmą, puikiai supranta, kas yra įmanoma ir ko tikėtis nereikėtų, nors ir emocijos yra ganėtinai užkaitintos.
„Aš manau, kad šioje vietoje vis tiek bus galima kalbėti apie tam tikrą lūžį, tam tikrą pokytį, išsivadavimą iš Bukarešto gniaužtų ir apie tam tikrą sėkmę. Jeigu mes čia įsivaizduojame, kad Vilniuje Ukraina gaus kvietimą, tai sutikime, kad tai yra labai sudėtinga, kai NATO viduje yra labai gili stovykla apie tai, kad kariaujanti šalis negali būti pakviesta“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Ž. Pavilinio teigimu, pastaruosius pusę metų buvo ardoma Bukarešte pastatyta betoninė siena Ukrainai.
„Mes dabar tą betoną ardėme. Jau vien tai, kad nebėra kalbų apie jokį naują veiksmų kalbų, iš esmės rodo tai, kad po Švedijos kita NATO narė bus Ukraina. Mes Vilniuje turime surasti tokį žodyną, kuris pasakytų – kita narė yra Ukraina, nereikės dar 10 ar 5 metų veiksmų plano. Jo nebus. Ukraina eina Švedijos keliu ir ji bus kita narė, 33 narė, gražus Kristaus skaičius“, – dalijosi jis.
Anot Ž. Pavilionio, Vilniuje vyksiančio susitikimo metu turi nuskambėti pakvietimas Ukrainai. Jis teigė tikintis prezidentu Bidenu ir jo sprendimais.
„Tikrai manau, kad jis čia atvažiuos kaip į savo pažadėtąją žemę, kurioje užbrėš ribas, kad jos daugiau iš rytų neliestų. Tada jis bus mūsų herojus ir tada jis laimės 2024 metų rinkimus“, – teigė pašnekovas.