Autonominės salos 66 vyriausybės pareigūnai penktadienį dalyvaus derybose Slovakijoje, o vėliau aplankys Čekiją ir Lietuvą, tikėdamiesi sustiprinti prekybos ir investicijų ryšius.
Visos trys šalys yra paaukojusios Taivanui vakcinų nuo pandeminio koronaviruso. Taibėjus kaltina Pekiną mėginus žlugdyti Taivano pastangas užsitikrinti pakankamą kiekį šių preparatų.
Minimos trys ES šalys siuntė signalus, kad nori glaudesnių ryšių su sala, net jeigu Kinija dėl to pyksta.
Taivano ir Čekijos prekybos rūmų vadovo Pavelo Divišo pranešime sakoma, kad šis vizitas suteikia „unikalią galimybę mums pradėti bendradarbiavimą sektoriuose, kuriuose Taivanas yra pasaulinis lyderis“.
Tačiau dėl šio vizito tūžta Kinija, besistengianti išlaikyti sąlą izoliuotą tarptautinėje arenoje ir prieštaraujanti prieš bet kokį Taivano pavadinimo naudojimą oficialiu kontekstu, jeigu tai sudaro salos suvereniteto įspūdį.
„Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis, ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė yra vienintelė teisėta Kinijai atstovaujanti vyriausybė“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Pekina atstovas Wang Wenbinas.
JAV žada ginti Taivaną
JAV prezidentas Joe Bidenas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gintų Taivaną, jei Kinija užpultų salą. J. Bideno pareiškimas neatitinka ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Tarp taivaniečių delegacijos narių bus nacionalinio vystymosi tarybos ministras Kung Ming-hsinas, taip pat mokslo ir technologijų ministras Wu Tsung-tsongas.
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu taip pat planuoja spalio 27-ąją atvykti į Prahą.
Tik 15 šalių oficialiai pripažįsta Taibėjaus, o ne Pekino vyriausybę teisėta Kinijos valdytoja. Tuo metu Pekinas pabrėžia, kad demokratiškai valdoma sala yra Kinijos dalis, ir žalda kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Pekinas tvirtina, kad „vienos Kinijos“ principą pripažįstančios šalys taip pat negali suteikti Taivanui diplomatinio pripažinimo.
Wang Wenbinas pridūrė, kad Kinija „smerkė ir tvirtai priešinosi“ tokiems vizitams, taip pat sakė, kad Taivano delegaciją priimančioms šalims gresia „visuotinis pasmerkimas“.
„Taip pat norėtume perspėti Taivano valdžią, kad bet koks mėginimas prašytis užsienio paramos ir siekti politinių manipuliacijų yra pasmerktas žlugti“, – sakė Kinijos URM atstovas.
Praeitais metais Praha suerzino Kiniją, kai Taivanae penkių dienų vizitą surengė delegacija, sudaryta maždaug iš 90 Čekijos politikų, verslininkų, mokslininkų ir žurnalistų, vadovaujama Senato pirmininko Milošo Vystrčilo.
Tuo metu Lietuva anksčiau šiais metais užsitraukė Kinijos rūstybę dėl Vilniuje steigiamos Taivano atstovybės, kurios pavadinime vartojamas žodis „Taivano“, o ne „Taibėjaus“. Toks žingsnis laikomas reikšmingu atitolimu nuo įprastos diplomatinės praktikos.
Pekinas atšaukė iš Vilniaus savo ambasadorių ir pareikalavo, kad Vilnius taip pat atšauktų savo atstovę iš Pekino. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Slovakija irgi svarsto galimybę pasiųsti į Taivaną savo delegaciją. Šie planai turėtų būti aptarti per taivaniečių vizitą Bratislavoje.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas paragino ES užmegzti su Taivanu glaudesnius ryšius ir didinti investicijas šioje saloje, taip pat pasmerkė Kinijos elgesį su Taibėjumi.
„Didžiulė verslo delegacija“
Taivaniečių Užsienio reikalų ministerija jau praeitą mėnesį pranešė, kad į Lietuvą spalio pabaigoje atvyks Taivano pareigūnų ir verslininkų delegacija.
Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento vadovas Chen Li-kuo sakė, kad šie vizitai yra skirti skatinti prekybinius ryšius ir investicijas.
„Toliau stipriname savo santykius su Vidurio ir Rytų Europos šalimis... demonstruodami tarptautinių demokratinių partnerių solidarumą ir draugystę“, – virtualioje spaudos konferencijoje sakė politikas.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas BNS teigė, kad į šalį atvyksta „didžiulė verslo delegacija“.
„Bus kalbama apie investicijas, rinkų atvėrimą ir ekonominį bendradarbiavimą. Tai yra puiki žinia, nes tokio lygio delegacijų mes nesame turėję. Jei pažiūrėtume į Čekiją, kur jie sukūrė 24 tūkst. darbo vietų per paskutinius dešimtmečius, kažkas panašaus Lietuvoje būtų labai naudinga“, – kalbėjo viceministras.
Pasak M. Adomėno, tai „nėra politinė delegacija“.
Kiek vėliau feisbuke ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad spalio 26–29 dienomis Lietuvoje viešės 40 Taivano įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų atstovai.
Jie domėsis „galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį“.
„Delegaciją lydės kelių Taivano ministerijų vadovai. Iš Lietuvos pusės aktyvūs kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano verslo mezgami jau dabar. Rugsėjo 15 dieną nuotoliniu būdu įvyks Taivano ir Lietuvos verslo dienos. Jose ketina dalyvauti keliasdešimt Lietuvos įmonių, daugiausiai maisto ir kosmetikos gamintojai. Spalio mėnesį vyks turizmo įmonių susitikimas“, – įraše sakė ministrė.
Šiuo metu JAV viešinti A. Armonaitė taip pat teigė, kad Amerikoje vyksta susitikimai su šioje šalyje reziduojančia Taivano verslo bendruomene.