2016 metų gruodžio 21 dienos vakarą prie savo namų Kauno Šilainių rajone nuo samdomo žudikų paleistų kulkų krito prieštaringai vertintas bušido kovotojas, su kriminaliniu pasauliu, „Agurkinių“ gauja sietas Remigijus Morkevičius.
Tyrimo metu nustatyta, jog šaudė profesionalas: į R. Morkevičiaus galvą ir krūtinę iš automato „Kalašnikov“ paleisti 7 šūviai, tad kaunietis neturėjo jokių šansų išgyventi.
Ilgą laiką R. Morkevičiaus nužudymo tyrimas buvo įstrigęs, o viskas ėmė aiškėti tiriant kitą nusikaltimą: 2015 metais Kaune įvykdytos „Agurkinių“ gaujos atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymo. Jis buvo tapęs kriminalistų sutriuškintos grupuotės vadeiva, pakeitė ilgam įkalintą Saulių Velečką – Agurką bei pretendavo tapti viso Kauno šešėlinio pasaulio lyderiu.
Dėl šio nusikaltimo kaltais buvo pripažinti ir kalėti nuteisti estai Arle Grabbi, Hansas Erikas Ehvertas ir jiems talkinęs kaunietis Ričardas Baika.
Penktadienį Kauno apygardos teisme vykstančiame teismo posėdyje prokuroras pagarsins kaltinamąjį aktą, parodymus žada duoti kaltinamasis Imre Arakas.
Nuotoliu bus apklaustas svarbus liudininkas Gija Zabachidzė. Šis Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas po pasikėsinimo į gyvybę išgyveno, tikriausiai supratęs, kad kito šanso pasamdyti žudikai nesuteiks, ėmė bendradarbiauti su teisėsauga.
Bylos duomenimis, į G. Zabachidzę šūvius paleido ir jį sunkiai sužeidė kaltinamasis I. Arakas, kuriam taip pat inkriminuojamas ir R. Morkevičiaus nužudymas.
Pasikėsimą išgyvenusio kauniečio G. Zabachidzės parodymai buvo reikšmingi nagrinėjant kitą susijusią bylą, Kauno šešėlinio pasaulio lyderio pretendavusio tapti Deimanto Bugavičiaus nužudymą. Svarbiam liudininkui buvo skirta valstybės apsauga, panašu, kad jis saugomas ir šiuo metu, nes teisme dalyvauja nuotoliniu būdu.
Gyvybės kaina: 25 ir 50 tūkst. eurų
Pasak valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Zdislavo Tuliševskio, šių nusikaltimų užsakovai – Ispanijoje narkotikų prekybos kartelį įkūrę Lietuvos šešėlinio pasaulio atstovai Renaldas Kanys ir Sergejus Bėglikas.
Už G. Zabachidzės nužudymą per šiuo metu jau mirusį tarpininką I. Arakas’ui buvo pasiūlyta sumokėti 25 tūkst. eurų. Bylos duomenimis, žudikas iš Ispanijos, kur gyveno, į Kauną vyko du kartus. Pirmąkart nurodytu adresu nerado G. Zabachidzės, antrąkart pavyko jį susekti, paleido šūvius, sužeidė G. Zabachidzę, o šiam pavyko išgyventi.
R. Morkevičiaus gyvybė įvertinta dvigubai brangiau – 50 tūkst. eurų, šio užsakymo ėmėsi Ispanijoje gyvenęs estas I. Arakas.
Bylos duomenimis, pirmąkart žudikas bandė nušauti R. Morkevičių pistoletu, bet ginklas užsikirto. Grįžęs į Ispaniją samdomas žudikas įgijo kur kas galingesnį ir patikimesnį ginklą – „Kalašnikovo“ automatą.
Į R. Morkevičių buvo paleista ne mažiau 10 šūvių, po egzekucijos žudikas užkasė automatą, suskubo grįžti į Ispaniją.
I. Arakas teisme teigė pripažįstantis savo kaltę ir sutiko duoti parodymus.
Užsakymą žudyti perdavė jau miręs nusikalstamo pasaulio šulas
Teisme samdomas žudikas pasakojo užsakymus nužudyti kauniečius gavęs iš savo tautiečio, Estijos kriminalinio pasaulio šulo Tomo Helino, kuris šiuo metu yra miręs.
Apklausiant samdomą žudiką teismui teko daryti pertrauką, netikėtai iš televizorių dingus nuotoliu prisijungusiam nukentėjusiam G. Zabachidzei.
„Gerbiamas teisme, dingus elektrai išsijungė bevielis ryšys, o mobilusis ryšys – labai lėtas. Sutinku, kad kaltinamojo apklausa vyktų man nedalyvaujant“, – susisiekus telefonu sakė slaptoje vietoje gyvenantis G. Zabachidzė.
I. Arakas pasakojo, su tautiečiu gyvenę Ispanijoje, skirtinguose regionuose, nuolatos palaikę ryšius. Bendrauta ne įprastiniu telefono ryšiu, o naudojant šifruotą „Blackberry“ telefono ryšį.
Samdomas žudikas pasakojo 2018 metais patyręs insultą, tai paveikė jo elgseną bei mąstymą, todėl negalintis tiksliai prisiminti kai kurių aplinkybių. Estas teisme kalbėjo sklandžia anglų kalba, ją tikriausiai išmoko gyvendamas Ispanijoje bei ilgus metus kalėdamas Airijoje, kai buvo nuteistas už pasikėsinimą nužudyti nusikalstamos gaujos vadeivą.
„Jis vienas didžiausių narkotikų dilerių“, – teismo paklaustas, ar žino, kuo gyvenime užsiėmė T. Helinas sakė teisiamasis.
2016 metais T. Helinas parūpino „Blackberry“ telefoną, kuris buvo skirtas tik bendravimui tarpusavyje.
I. Arakas teisme minėjo sutikęs už pinigus nužudyti žmones dėl tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties.
Auką susekti pavyko ne iš karto
T. Helinas pasirūpino, kad į Kauną atvykęs žudikas turėtų kur apsistoti: buvo nurodytas buto adresas Kauno Šilainių rajone, duotas raktas, taip pat ir automobilis su ispaniškais numeriais. Teisiamasis negalėjo atsakyti, kam priklausė automobilis.
„Tomas daugybę metų užsiiminėjo vogtais automobiliais, jų numeriais. Pirmasis vizitas buvo surinkti informaciją, pažiūrėti, kokios galimybės.
Gavęs adresą (G. Zabachidzės gyvenamos vietos – red.) jį žiūrėjau per „Google Maps“, bet nebuvo aišku, kada jis išvyksta, kur laiko automobilį. Su G. Zabachidze nebuvo jokios skubos“, – pasakojo I. Arakas.
Pirmą kartą nuvykus nurodytu adresu, G. Zabachidzės rasti nepavyko. Grįžęs į Ispaniją po kurio laiko pasiėmė pistoletą „Glock“ su garso slopintuvu bei šoviniais.
„Tai buvo specialūs šoviniais, nes įprastiniai naudojant duslintuvą užstringa. Pistoletą į mano automobilį įdėjo Tomas. Jam pasakiau, kad kitais asmenimis nepasitikiu, todėl paliksiu atrakintas automobilio duris, ginklą radau padėtą. Važiuojant į Lietuvą pistoletą su šoviniais buvau paslėpęs užpakalinio rato arkoje“, – pasakojo samdomas žudikas.
Antrąkart atvykęs į Kauną jis apsistojo svečių namuose, minėjo, kad registruojantis nereikėjo pateikti jokio dokumento.
Neradęs G. Zabachidzės nurodytu adresu Savanorių prospekte, I. Arakas susisiekė su nužudymo užsakovu T. Helinu, po kurio laiko šis persiuntė kažkieno rašytą žinutę su naujais duomenimis: G. Zabachidzės adresu T. Ivanausko gatvėje ir jo „BMW“ valstybiniu numeriu.
„Tai buvo privačių namų kvartalas, ten nuvykau dviračiu, jį pirkau čia, Kaune. Tai buvo sudedamas dviratis.
Nuvykau į tą rajoną ir man pasisekė, aš jį pamačiau. Jis vairavo automobilį, o numerius žinojau. Jis pravažiavo pro mane, apsisukau ir nusekiau paskui, pamačiau kur įsuko. Tą pačią, o gal kitą dieną išmečiau dviratį, paskui grįžau prie namo, apėjau iš kitos pusės ir jį pamačiau per didelį langą“, – kalbėjo žudikas.
Jis minėjo tąkart atlikęs tik žvalgybą. Nustačius, kur gyvena G. Zabachidzė, miške užkasė pistoletą „Glock“ bei šovinius ir kelioms dienoms išvykęs į Estiją.
Žudyti aukos name buvusios moters nenorėjo
I. Arakas į Kauną grįžo jau pasiruošęs nužudyti G. Zabachidzę: pirko batus ir rūbus, kuriuos po nusikaltimo išmetė.
Žudikas pasirūpino konspiracija: pirko didesnius batus, tam, kad aptikus pėdsakus ekspertams būtų sunkiau identifikuoti savininką. Taip pat pasirūpinta ir žirklėmis vielai kirpti, jomis iškirpus skylę kaimyninio namo tvoroje, patekta į G. Zabachidzės namo vidinį kiemą.
„Jis gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, langas buvo atvertas iš viršaus. Nenorėjau šauti per stiklą, nes jis pakeičia šūvio trajektoriją. Pasilypėjau ant suoliuko, kad būtų aukščiau, bet negalėjau gerai nusitaikyti, šoviau du kartus.
Pasigirdo kažkokie judesiai, garsai, moters balsas. Daugiau nešaudžiau ir atsitraukiau. Aš nežinojau, ar pataikiau, man atrodė, kad pataikiau.
Taip, galėjau ir toliau šaudyti per lango stiklą, greičiausiai būčiau nužudęs juos abu. Turėjau kuo šaudyti, pas mane dar buvo likę 12 – 14 šovinių. Nenorėjau nužudyti moters“, – pasakojo samdomas žudikas.
Jis teisme minėjo į upę išmetęs pistoletą ir žirkles vielai karpyti, atsikratęs drabužiais ir batais, grįžo prie automobilio, kuriame praleido naktį.
Į svečių namus jis negrįžo, nenorėjo prikelti darbuotojų ir taip atkreipti į save dėmesį. Ankstų rytą jis grįžo į nakvynės vietą, susirinko daiktus ir automobiliu grįžo į Ispaniją.
Ispanijoje žudikas susitiko su T, Helinu. I. Arakas pripažino numanęs, kad jo pažįstamas nėra tikrasis žmogžudystės užsakovas.
„Tomas bendravo su lietuviais, aš manau, kad tai (užsakovai – red.) buvo lietuviai. Kai Tomas man siuntė žinutes, mačiau, kad jos ateina iš Ispanijos laiko juostos. Tačiau kai persiuntė žinutės, jos buvo iš tos pačios laiko juostos, kur ir aš, nes kalbame apie Kauną“, – samprotavo samdomas žudikas.
Nors už G. Zabachidzės nužudymą buvo pažadėta 25 tūkst., šie pinigai sumokėti nebuvo. T. Helinas tik kompensavo kai kurias kelionės išlaidas.
Ėmė aiškėti tikrieji motyvai
2015 metų lapkričio pradžioje Kaune, Šilainių rajone nuaidėjusi samdomo žudiko paleistų šūvių papliūpa į nebūtį pasiuntė su „Agurkinių“ nusikalstama grupuote siejamą Deimantą Bugavičių. Prie „Mercedes“ vairo sėdėjęs, kulkų suvarpytas kaunietis mirė vietoje. Šalia miegojusi jo mylimoji, buvusi merginų grupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė liko gyva, kulkos jos nekliudė. Vėliau paaiškėjo, jog kraupios egzekucijos liudytoja tapusi moteris laukėsi vaiko nuo D. Bugavičiaus.
Šio nusikaltimo tyrimui buvo mestos gausios policijos pajėgos, jo ėmėsi elitinio padalinio – Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Po ilgokai trukusios tylos galiausiai pareikšta, jog nustatyti įtariamieji, Estijos piliečiai – Hansas Erikas Ehvertas ir Arle Grabbi bei kaunietis Ričardas Baika. Du estai veikė kaip samdomi žudikai, o lietuvis R. Baika padėjęs jiems sekti auką, aprūpinęs ginklais, teikęs kitą paramą.
Šią bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui ėmė aiškėti, jog D. Bugavičiaus nužudymo gijos veda į Ispaniją, o nusikaltimo užsakovas – šioje šalyje itin pelningą narkotikų kontrabandos veiklą pradėjęs buvęs Klaipėdos šešėlinio pasaulio atstovas Sergejus Beglikas. Taip pat byloje figūravo ir kito Ispanijoje gyvenusio, o šiuo metu nežinia kur besislapstančio veikėjo – buvusio kauniečio šešėlinio pasaulio atstovo Renaldo Kanio pavardė.
Panašu, kad šis asmuo galėjo būti kertine ašimi tarptautinį mastą įgavusiuose lietuvių gangsterių karuose. O konfliktas tarp Ispanijoje įsikūrusių nusikaltėlių ir kauniečių kilo dėl šių noro gauti pelno dalį iš kadaise perduotų kontaktų, kurių dėka buvo sukurtas milžinišką pelną generuojantis narkotikų kartelis.
Daug informacijos apie D. Bugavičiaus nužudymo priežastis atskleidė teismo procese liudijęs artimas velionio draugas, Kauno šešėlinio pasaulio atstovas Gija Zabachidzė.
Po D. Bugavičiaus nužudymo – pasikėsinimas į jo artimą draugą
Jo tapatybę teisėsaugininkai ilgai slėpė, o apklausa vyko uždarame teismo posėdyje, kuriame negalėjo dalyvauti žurnalistai, nors pats procesas buvo viešas.
Panašu, jog esminė šio slaptumo priežastis yra tai, kad šis kaunietis yra saugomas valstybės ir duoda parodymus apie tarptautiniu mastu veikiančius, globalų narkotikų kontrabandos „verslą“ išplėtojusius lietuvius.
O bendradarbiauti su pareigūnais ir liudyti prieš buvusius bendrininkus, jis galėjo ryžtis po to, kai tik laimingo atsitiktinumo dėka liko gyvas po surengto pasikėsinimo.
Jis įvykdytas praėjus pusmečiui po D. Bugavičiaus žūties – 2015 metų liepos 23-osios naktį. Į kotedže, lovoje gulėjusį G. Zabachidzę žudikas per terasos langą paleido šūvių seriją. Viena kulka perskrodė vyro kaklą, tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka, skubiai nuvežus į Kauno klinikas ir ten suteikus pagalbą jis išgyveno.
Panašu, jog nujausdamas, kad sulaukus antrojo pasikėsinimo išgyventi nepavyks, G. Zabachidzė sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Gali būti, kad būtent jo parodymai padėjo teisėsaugininkams ne tik išnarplioti D. Bugavičiaus nužudymą, bet ir demaskuoti Ispanijoje lietuvių gangsterių suburtą narkotikų kartelį, kurio atstovai – S. Beglikas ir šiuo metu besislapstantis R. Kanys įvardinami, kaip galimi kruvino susidorojimo užsakovai.
„Delfi“ žinioms, remiantis G. Zabachidzės parodymais, pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų, kuriuose iš viso sulaikyta ir šiuo metu kalinama virš dešimties žmonių
Perdavus kvaišalų verslo kontaktus susipyko dėl milijoninio pelno
Šiuo metu valstybės saugomas svarbus liudytojas, apie šešėlinio pasaulio intrigas teisėsaugininkams pasakojantis G. Zabachidzė pats gali pasigirti solidžia ir spalvinga kriminaline praeitimi. Jis praeityje teistas už prekybą narkotikais, turintis platų tarptautinių narkotikų prekeivių kontaktų ratą, kalėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir Maroke bei Ispanijoje. Laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose jis atliko kartu su D. Bugavičiumi, o išėję į laisvę toliau dalyvavo šešėlinėje veikloje.
Itin svarbi aplinkybė – G. Zabachidzė yra nuo teisėsaugos besislapstančio R. Kanio pusbrolis, o jie mirtinais priešais tapo susipykę dėl narkotikų verslo generuojama pasakiško pelno.
G. Zabachidzė minėjo už kelis šimtus tūkstančių eurų savo pusbroliui R. Kaniui perdavęs tarptautiniu mastu veikiančių kvaišalų prekeivių kontaktus.
O konfliktas esą kilo po to, kai Ispanijoje apsistoję R. Kanys su S. Begliku šiais kontaktais sugebėjo itin apsukriai pasinaudoti, sukūrę savo narkotikų kartelį tapo milijonieriais, kai tuo tarpu G. Zabachidzė liko kvailio vietoje.
Tuo metu į pusbrolių konfliktą įsitraukė G. Zabachidzės draugas D. Bugavičius, kuris išėjęs į laisvę pretendavo mobilizuoti policijos sutriuškintos „Agurkinių“ gaujos likučius ir tapti šešėlinio pasaulio lyderiu.
Pasak G. Zabachidzės, D. Bugavičius jį gynė nuo mirtinu priešu tapusio pusbrolio R. Kanio. Panašu, jog ne tik gynė, bet ir aktyviai bandė perimti itin pelningą kvaišalų kontrabandos verslą. Byloje esama duomenų, kaip abu kauniečiai bandė atimti, o gal ir atėmė tiek stambias narkotikų siuntas, tiek ir siunčiamus pinigus.
Apie užsakymą nužudyti išgirdo iš „Mindės garliavinio“
Šaltinių teigimu, uždarame teismo posėdyje G. Zabachidzė apie šešėlinio pasaulio veikėjų ryšius ir tarpusavio konfliktus, kuriuose pats dalyvavęs, kalbėjo gana atvirai bei sklandžiai, minėjo pikantiškas detales iš gangsterių gyvenimo, tačiau jo pasakojimui esą trūkę konkretumo.
Būtent dėl to susidaręs įspūdis, kad su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs šešėlinio pasaulio atstovas ne viską pasako iki galo, kai ką, kas galbūt jam nenaudinga, linkęs nutylėti.
Apie D. Bugavičiaus nužudymu kaltinamų H. E. Ehverto ir A. Grabbi bei jiems talkinusio R. Baikos vaidmenį šis liudytojas nieko konkretaus neminėjo.
G. Zabachidzė sakė žinojęs, kad jo draugo D. Bugavičiaus nužudymą užsakęs pusbrolis R. Kanys su narkotikų kontrabandos „verslo“ partneriais. Esą šiam tikslui buvo pasamdyti žudikai iš Estijos, po D. Bugavičiaus nužudymo ir po pusmečio įvykusio pasikėsinimo, kurio metu peršautas kaklas, su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs saugomas liudytojas užsiminė ėmęs baimintis ir dėl savo gyvybės.
Apie pasamdytus žudikus jis minėjo sužinojęs pramogų ir prekybos centre „Mega“ įsikūrusiame sporto klube, kur jam visa tai papasakojęs pažįstamas, kurį liudytojas įvardino „Minde garliaviniu“. Iš kur šis sužinojo kritiškai svarbią informaciją, liudytojas atsakyti negalėjo.
Šaltinių duomenimis, liudytojas, kurio buvimo vieta įslaptinta, minėjo nemažai detalių, kurios jau aprašytos spaudoje. Pavyzdžiui tai, jog Ispanijoje gyvenęs ir iš narkotikų prekybos pralobęs R. Kanys su partneriais nusprendė pašalinti jam trukdžiusį D. Bugavičių bei kreipėsi į Estijos nusikalstamo pasaulio veikėją Imre Araką, kuris vykdyti užduoties pasiuntė du savo sėbrus.
Esą jiems talkinti buvo pasiųstas R. Kanio pažįstamas, su Kauno šešėlinio pasaulio atstovais glaudžiai bendravęs R. Baika. Bylos duomenimis, jis estus aprūpinęs ginklais, slapta sekęs D. Bugavičių, jo automobilyje sumontavęs sekimo prietaisą. Ant šio įrenginio vėliau buvo aptiktas R. Baikos piršto antspaudas esą bene vienintelis žinomas konkretus įkaltis.