Apie išaugusį užklausų – skambučių ir pranešimų – kiekį daugiausia iš Pakistano ir Bangladešo Delfi papasakojo Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.
Pasak jo, buvo dienų kai užklausos skaičiuotos šimtais, buvo dienų – kai dešimtimis.
„Šiandien (ketvirtadienį – Delfi) prasidėjo naujas etapas, jie pradėjo mums rašyti į renginių kalendorių Užimtumo tarnybos svetainėje, kurioje žmonės registruojasi į renginius. Rašo žmogus iš Tanžabo, kad jis Žemaitės gatvėje jau registruojasi. Yra tokia „DDoS“ ataka, bet gyvais žmonėmis, o ne robotais vykdoma“, – komentavo L. Dapkus.
„Jie rašo keturiais kanalais: vienas kanalas yra per Užimtumo tarnybos mesendžerį, į kurį atsakinėja mūsų darbuotojai, kitas yra elektroninė užklausų forma interneto svetainėje, trečias kanalas ir pats pagrindinis yra elektroniniai laiškai, kuriuos gauna skambučių centras, ir ketvirtas yra per instagramą. Ir jie kai kurie rašo po kelis kartus, kitaip formuoja klausimus, sako, dirbsiu bet ką, galiu vairuotoju dirbti ir panašiai, dažnai nekvalifikuotus darbus. Ir buvo atvejų, kai siūlė pinigų, kad kaip nors padėtų patekti į tą svajonių Lietuvą“, – toliau pasakojo pašnekovas.
Užimtumo tarnyba tokių užklausų, anot jo, pradėjo gauti nuo spalio.
„Tai mes padarėme prielaidą, kad ten buvo kažkokia informacinė kampanija paleista“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovas, bet, anot jo, paaiškėjo, kad tokios kampanijos nebuvo.
L. Dapkus pasakojo kartu su kolegomis feisbuke aptikęs įvairių tarpininkų reklaminio pobūdžio pranešimus, skelbiančius apie galimybes Lietuvoje įsidarbinti, gauti studijų ar darbo vizą.
Tokius pranešimus ėmė platinti puslapiai feisbuke: „Pacific International Overseas“, „Wings Migration“, „Japa Without Tears“ ir kiti panašūs, o taip pat 2022 metais Lietuvoje registruota mažoji bendrija „Easy Inspire“, kuriai vadovauja pilietis iš Pakistano Irfanas Hussainas.
VRM: ypatingo migracijos srauto iš Bangladešo nefiksuojame
Savo ruožtu Migracijos departamentas nurodė nesusidūręs su tokia problema, kokią turi Užimtumo tarnyba.
„Migracijos departamentas šiuo metu nesulaukia didesnio srauto užklausų iš „saulėtų kraštų“. Didesnį srautą stebėjome birželio–liepos mėnesiais, tikėtina, dėl kelionių tinklaraštininko Haggagoviciaus, kurio feisbuko paskyra turi 3,5 mln. sekėjų, paskelbtos naujienos, kad Egipto piliečiai kviečiami emigruoti į Lietuvą, gauti vizą Užupio Respublikoje ir ten apsigyventi bei dirbti, o Lietuvą kamuoja gimstamumo problemos, todėl ypač laukiami vyrai.
Šiuo metu sulaukiame tik apie 20 paklausimų per savaitę. Birželio–liepos mėnesiais sulaukdavome daugiau nei po 20 paklausimų per dieną“, – Delfi atsakė departamentas.
Pasak jo, tokiems iš trečiųjų šalių besikreipiantiems užsieniečiams paaiškinama, kokiais pagrindais jie gali atvykti į Lietuvą, nurodoma prašymų pateikimo tvarka, dokumentų sąrašas bei bendra informacija apie užsieniečių gyvenimą Lietuvoje.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) nesiėmė vertinti feisbuke platinamų pranešimų galimo poveikio ar grėsmės, tik pažymėjo, kad bent jau iš Bangladešo ypatingo migracijos srauto į Lietuvą nėra.
„Situacija stabili. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu 272 Bangladešo piliečiai turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dažniausiai leidimai laikinai gyventi išduodami darbo pagrindu.
Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių čia atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai.
Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo 97 925 užsieniečiai“, – Delfi komentavo VRM Strateginės komunikacijos skyrius.
VRM taip pat pabrėžė, jog „tokių kampanijų, kuriomis į Lietuvą būti kviečiami atvykti piliečiai iš Azijos šalių, neorganizuoja ir negali organizuoti, nes tai nėra VRM politikos formavimo sritis“.
Ekspertas: valstybė neturi resursų, kad ką nors padarytų
Delfi kalbintas M. Pareščius teigė, jog Užimtumo tarnybos gaunamas užklausas reikėtų traktuoti kaip informacinę ataką.
„Tai yra informacinė ataka, kurią vykdo žmonės, bet klausimas, koks yra kontekstas. Man yra tekę matyti agentų, kurie Lietuvą siūlė kaip gerą vietą studijuoti ir tie agentai realiai turėjo kontaktus su Lietuvos mokymo institucijomis. Lietuvos mokymo institucijos išorėje turi agentus, kurie padeda prisivilioti studentus į mokamas studijavimo vietas Lietuvoje ir tai daro tiek universitetai, tiek kolegijos <...>. Kaune labai daug užsienio studentų, kurie tokiu būdu atsiranda Lietuvoje“, – pažymėjo ekspertas.
Jo vertinimu, feisbuke platinami pranešimai neturėtų būti suktybė.
„Tai gali būti reklaminė kampanija, tos agentūros uždirba kažkokius pinigus, nes dirbant tose šalyse tu turi prisistatyti oficialiai, tau neišeina tos paslaugos suteikti anonimiškai. O kai oficialiai prisistatai, turi kažkokį kioskelį, tai pas tave fiziškai ateis to žmogaus giminės, jeigu tu jį apgausi, net jeigu jis išvažiuos ir Lietuvoje nieko negaus <...>. Tai čia nelabai tai veiktų“, – svarstė pašnekovas.
Bet tuo pačiu jis kėlė klausimą, kodėl piliečiai nukreipinėjami į Užimtumo tarnybą.
„Dažniausiai tarpininkai darbuotojų ieško be Užimtumo tarnybos – per įvairias darbuotojų nuomos, darbuotojų darbo paieškos agentūras, ir tuos užsieniečius vežasi čia kaip pigesnę darbo jėgą. Dalis registruojami Lietuvoje, dalis – per kaimynines šalis, pavyzdžiui, Lenkiją“, – dėstė M. Pareščius.
Jo nuomone, valstybė nelabai ką gali padaryti dėl feisbuke platinamų pranešimų.
„Jeigu būtų krizinė situacija, Krizių valdymo centras galėtų prašyti feisbuko tokio tipo įrašus trinti, bet vėlgi kažkas turės sėdėti ir tokių įrašų ieškoti. Valstybė tam neturi technologinio resurso ir žmonių“, – tvirtino M. Pareščius.