1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Bronius Liesis-Naktis, Juozas Šibaila-Merainis.
Įvairių Lietuvos partizanų dalinių dokumentus rado ir 2019 m. pabaigoje Archyvui perdavė privatus fizinis asmuo. Iš viso perduota apie 4000 dokumentų lapų. Spėjama, kad šie dokumentai 1967–1970 m. buvo pasisavinti iš Lietuvos SSR Mokslų Akademijos Istorijos instituto archyviniams dokumentams skelbti redakcijos surinktų dokumentų kolekcijos. Lietuvos partizanų dokumentus Redakcijai perduodavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB). Dokumentai į KGB rankas patekdavo sulaikant partizanus, jų rėmėjus ar ryšininkus arba būdavo paimami vykdytų čekistinių-karinių operacijų metu. KGB perduoti Lietuvos partizanų dokumentai buvo naudojami rengiant įvairius propagandinius leidinius, klastojančius Lietuvos Laisvės kovų istoriją.
Rastas Deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo Deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas. Parašai originalūs, taigi akivaizdu, kad buvo atspausdintas ir pasirašytas ne vienas egzempliorius. Vienintelis iki šiol buvęs žinomas originalus Deklaracijos egzempliorius yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos finansuotą projektą, Lietuvos ypatingasis archyvas Deklaracijos tekstą išvertė į anglų, vokiečių ir rusų kalbas, taip pat parengė Deklaraciją pristatantį leidinį bei filmuką (prieiga internetu Lietuvos partizanų elektroninio archyvo interneto svetainėje).
Kreipiamės į visus tautiečius, kurie patys ar kurių artimieji yra išsaugoję Lietuvos partizanų dokumentų ir nuotraukų, su prašymu perduoti šiuos dokumentus arba jų kopijas į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Atiduokime deramą pagarbą kovojusiems už mūsų Laisvę, bendromis pastangomis išsaugodami ateities kartoms reikšmingiausią mūsų valstybės dokumentinį paveldą, liudijantį Lietuvos laisvės kovų istoriją.
Nuotraukas galima peržiūrėti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle.