Naująją Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją Seimas svarstys antradienį. Iš to, kaip viskas vyko komitetuose, ir pareiškimų prieš projekto svarstymą, panašu, kad laukia karštos diskusijos.
Viena pagrindinį praktinį poveikį turinčių priemonių, kuri siūloma įstatymo projektu, tai yra įteisinti smurto artimoje aplinkoje orderį. Tas leistų smurtautoją, policijos sprendimu, vertinant pagal nustatytus kriterijus, 15 dienų iškraustyti iš namų.
Dabar tokia galimybė būtų įmanoma tik tokiu atveju, jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jeigu būtų pritarta pataisoms, tas nebūtų būtina.
„Praėjusiais metais buvo registruota 60 tūkst. skambučių į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš tų skambučių ikiteisminius tyrimus pradeda maždaug apie 15 procentų. Ne tik todėl (kad aukos atsiima pareiškimus), bet ikiteisminį tyrimą gali pradėti tada, kai yra baudžiamosios veikos sudėtis, pavyzdžiui, mėlyna akis, prakirsta lūpa.
Bet smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fizinis smurtas, ir fizinis smurtas dažniausiai būna jau pasekmė ilgo galios ir kontrolės santykio, kuris tarp partnerių vystosi. Buvo reikalinga Smurto artimoje aplinkoje nauja redakcija, kad ji įtvirtintų smurto artimoje aplinkoje orderį“, – teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas iš Laisvės frakcijos Vytautas Tomas Raskevičius.
Pasak parlamentaro, orderį būtų galima duoti tada, kai nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, bet akivaizdžiai matoma, kad yra smurto artimoje aplinkoje požymiai.
„Policininkas turės rizikos veiksnius, tai yra anketą. Ją supildys, ir, jeigu matys, kad yra rizika, duos 15 dienų orderį, (…) ir jis 15 dienų yra priverstas išsikraustyti iš namų. Orderis nėra skirtas kaip nors išgąsdinti, pamokyti, įspėti smurtautoją. Jis yra skirtas, kad auka turėtų „langą“, tai yra 15 dienų, gauti kompleksinę pagalbą, ir, gavusi tą pagalbą, priimti atitinkamus sprendimus, ką ji nori daryti – skirtis? Išeiti iš smurto rato? Parengti civilinį ieškinį, kad neleistų tam vyrui artintis prie jos?“, – vardijo V. T. Raskevičius.
Buvo stiprių diskusijų komitetuose
Pats siūlymas dėl smurto artimoje aplinkoje orderio keitėsi. Pirminis siūlymas iš Teisingumo ministerijos buvo toks, kad skirtą orderį per tris paras reikėtų patikrinti teisme.
„Tai būtų labai loga praktika, nes tada auka turėtų vėl papildomai tą rizikos vertinimą atlikti, papildomai traumuotis, ir apskritai – labai daug biurokratijos“, – sakė V. T. Raskevičius.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas su konservatorių frakcijos nare Irena Haase priešakyje padarė, kad būtų galima orderį penkiolikai parų skirti be poreikio tikrintis teisme, bet, jeigu smurtautojas nesutinka, ir mano, kad jis jam skirtas nepagrįstai, labai supaprastino apskundimo teismui tvarką.
Tai reiškia, kad tam žmogui, kuriam skirtas orderis, nereikės pačiam kreiptis į teismą, jam tik reikės pasakyti policijai, kad „aš nesutinku su orderiu“, ir tada policija suruoš visą bylos medžiagą, ir atiduos ją teismui. Ir teismas per 96 val. turės priimti sprendimą.
Jeigu tarkime teismas nuspręs, kad orderis buvo skirtas nepagrįstai, įstatyme numatytas įpareigojimas kompensuoti išlaidas šitam žmogui, kuris galbūt turėjo gyventi viešbutyje ar dar kažkur, dėl to, kad jam buvo skirtas orderis.
„Delfi“ žiniomis, tokiems siūlymams nuo pat pradžių prieštaravo konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, kuri piktinosi, kad tokiu būdu pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
Pačio pradinio siūlymo metu, kai ministerija siūlė, kad įstatymo projektą reikėtų teisme patvirtinti per 72 valandas, V. Aleknaitė Abramikienė ir Audronius Ažubalis siūlė, kad būtinai reikėtų tą padaryti per 48 valandas. Galiausiai buvo iš viso pasirinktas kitas modelis.
„Nebus taip, kad (visus iš eilės) kraustys, nes bus ministro įsakymu patvirtinti rizikos vertinimo kriterijai. Policininkas pažiūrės. Tuos orderius iš pradžių masiškai skųs teismams, ir teismai jau suformuluos tam tikrą praktiką. Jeigu teismai matys, kad jiems tarkime nepakanka įrodymų, tai jie labai aiškiai policijai pasakys, kokiems pagrindams ir požymiams esant tai bus vertinama“, – teigė V. T. Raskevičius.
Šitu klausimu yra bandymų rasti sutarimą
Konservatorė V. Aleknaitė Abramienė pripažino, kad orderis yra taikomas eilėje Europos šalių.
„Neslėpsiu, tai yra viena iš Stambulo konvencijos priemonių. Iš esmės yra suprantama, kad mūsų valstybei turbūt yra naudingiau įvesti tam tikrus kovos su smurtu elementus į nacionalinę teisę negu ratifikuoti visą konvenciją, kuri jau turėtų visai kitokias pasekmes valstybei“, – teigė politikė.
Iš ėsmės ji sakė nesanti prieš orderį.
„Tačiau sakyti, kad tai yra visiškai nekomplikuota priemonė, irgi nėra pagrindo. Kadangi matote, ne tik aš, bet ir Teisės departamentas kėlė tą klausimą, ar nebus taip, kad orderis bus tam tikra lengva išeitis policijai, kuri nenori pradėti ikiteisminio tyrimo? Nes ikiteisminis tyrimas reikalauja daug pastangų, ir gali baigtis nesekme.
Kyla daug klausimų, tarkime, jeigu iš tiesų yra panaudotas smurtas, ir yra to aiškūs įrodymai, mano nuomone, ir, kaip aš suprantu, Teisės departamento nuomone, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tai jau yra nusikaltimas. Net Baudžiamajame kodekse gi yra straipsniai už tai“, – sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Politikės nuomone, šiuo atveju daugiau kalbama apie atvejus, kai gali būti panaudotas smurtas.
„Įstatyme tai akivaizdžiai neapibrėžiama, ir yra labai sunku apibrėžti, visa tai paliekama jau įgyvendinantiems poįstatyminiams aktams. Tada vėl kyla klausimas: yra suvaržomos žmogaus teisės, ir jos bus suvaržomos pagal poįstatyminį teisės aktą, o ne pagal įstatymą. Todėl, visai tai suprasdamas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas skyrė dešimt valandų klausymams, ir ieškojo išeities“, – teigė V. Aleknaitė Abramikienė.
Ji priminė, kad siūlė, kad orderis būtų taikomas 48 val. su galimybe pratęsti. Tačiau tam nepritarė moteris ginančios organizacijos ir policija, nes pratęsinėjimas jiems reiškia papildomas biurokratines procedūras.
„Tada reikia įrodyti, kad yra pagrindo pratęsti. Tai jie pasisakė, kad būtų iš karto skiriama 15 dienų, ir viskas. Teisės komitetas pasekė pavyzdžiu valstybių, kurios leidžia apskųsti orderį nuo pat pirmos dienos. (…) Aš dar ginčijausi dėl skundimo procedūros, nes – ne tiesiogiai teismui, bet per tą pačią policiją, kuri ir pritaikė orderį, bet ten jau yra tam tikros garantijos, kad, jeigu policija netenkina skundo, tai tada ji privalo perduoti apylinkės teismui“, – komentavo V. Aleknaitė Abramikienė.
Ji vertina teigiamai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastangas pasiekti, kad orderio institutas būtų kuo labiau subalansuotas ir priimtinas didesnei Seimo daliai.
„Aš negaliu garantuoti, kad jis visiems bus priimtinas, bet tai yra labai aiški pastanga eiti į konsensusą“, – sakė V. Aleknaitė Abramikienė.
Pasipriešinimą sukėlė nauja sąvoka
Daug aštresnių nesutarimų kilo dėl iš esmės suvokimo apie smurtą-filosofinės diskusijos, susijusia su Žmogaus teisių komitete į projektą įrašyta smurto lyties pagrindu sąvoka.
Įstatyme smurtą lyties pagrindu siūloma apibrėžti kaip „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sako, kad, ją įvedus, iš esmės praktiniu požiūriu niekas nepasikeis.
„Tai pripažinimas įstatymo lygmeniu, kad šitas reiškinys turi lyties dimensiją. Įstatyme aiškiai pasakome, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris, tiek vaikus. Bet didžioji dalis to smurto vis dėl to yra lyties pagrindu. Įstatyme siūlome naudoti formuluotę smurtas artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu“, – teigė V. T. Raskevičius.
Pasak jo, įdėti šią sąvoką į įstatymą prašė nevyriausybinės organizacijos, tą siūlė padaryti Seimo Smurto ir savižudybių komisija.
„Abramikienė pasiūlyme sako, kad Raskevičius formuluoja lyčiai neutraliai, kad įteisintų 72 lytis. Bet – ne todėl, neutrali lyties požiūriu yra todėl, kad nuo smurto lyties pagrindu gali nukentėti ir vyras, jeigu prieš jį yra smurtaujama būtent dėl su lytimi susijusių stereotipų. Pavyzdžiui, jeigu yra labai stipri moteris, ir sako, kad „tu man kas savaitę turi nupirkti kailinius“, ir, jeigu jis nenuperka, ir ji jam kala į akį, tai irgi yra smurtas lyties pagrindu“, – pateikė pavyzdį parlamentarą.
Tačiau tuo pat pridūrė, kad tokie atvejai yra išskirtiniai.
„Pagrinde yra smurtas, nukreiptas prieš moterį, nes visuomenė iš moters tikisi tam tikrų dalykų. Ji jų nedaro, ir tai tampa pretekstu prieš ją smurtauti“, – sakė V. T. Raskevičius.
Įtaria slaptus kėslus
Lietuvos šeimų sąjūdžiui, išplatinusiam Seimo nariams laišką, tokia nauja sąvoka sukėlė įtarimų, kad tokiu būdu be Stambulo konvencijos pavadinimo bandoma įteisinti jos nuostatas.
„Šiuo įstatymu įvedama „smurto prieš lytį“ sąvoka leidžia smurtu dėl lyties įvardinti ir tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai ar individo įsivaizduotai „lytinei tapatybei“. Tėvų nesutikimas su paauglio įsivaizdavimu, kad jis yra kitos, neprigimtinės lyties, remiantis šiuo įstatymu būtų pripažįstamas „smurtu dėl lyties“ ir vaikas būtų „ginamas“ pasitelkiant vaiko teisių specialistus ir daugybės iš užsienio finansuojamų NVO draugovininkus“, – rašoma Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininko Raimundo Grinevičiaus laiške parlamentarams.
Šeimų sąjūdis nepritaria ir smurto orderiui.
Pasak V. T. Raskevičiaus, su Stambulo konvencija siūlymai neturi nieko bendra.
„Mes kalbame apie statistiką, kuri yra nuosekli, kad moterys žymiai dažniau patiria smurtą, ir norime, kad tai būtų aiškiai įvardinta įstatyme. Tas įstatymas kalba ne tik apie orderius, teismus ir pan., bet ir numato įvairioms institucijoms jų veiksmus smurto artimoje aplinkoje atveju. Pavyzdžiui, kad ministerija, policija, teismai turi organizuotis mokymus ne tik apie smurtą artimoje aplinkoje, bet ir tų mokymų metu aiškiai įvardinti, kad tai yra ir smurtas lyties pagrindu, nes dažniau nukenčia moterys“, – sakė jis.
Sako, kad išlindo ideologiniai dalykai
Vis dėl to tokia nuostata nepatinka ne tik Šeimų sąjūdžiui. Konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė irgi piktinosi, kad, jau praktiškai prieš pat įstatymo projektui patenkant į Seimo salę, jame atsiranda tokie ideologiniai dalykai.
„Šitas dalykas tikrai turi daug mažiau šansų būti akceptuotas, todėl, kad tai jau yra ideologija. Tai nebėra kažkas neutralaus, tiesiog tam tikri institutai, kurie skirti užkardyti smurtą artimoje aplinkoje.
Prisipažinsiu, kad, reaguodama į tai, kad Žmogaus teisių komitetas ištaisė kai kurias klaidas savo projekte, ir užregistravo trečią variantą, tai aš vakar, nuo ankstaus ryto, sėdėjau Seime ir taisiau savo siūlymus, kad jie atitiktų tą naująjį projektą“, – teigė parlamentarė.
Jos įsitikinimu, šitos sąvokos įvedimas yra blogai dėl to, kad preziumuojama, kad lytis yra priežastis smurtui.
„Taip nėra. Yra daugybė smurtą skatinančių priežasčių, ir su jomis reikia kovoti, ir tą daryti labai griežtai. Bet aš negaliu sutikti, kad smurtas lyties pagrindu yra kažkaip ideologiškai neutrali sąvoka“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Paaiškini, kodėl nesiseka „laisviečiams“
Iš esmės ir čia visa diskusija susiveda į sąvoką, kuri iš esmės Lietuvoje stabdo diskusijas dėl Stambulo konvencijos.
„Ji būtent veda mus į „gender“ ideologiją, ir, kas labiausiai nepriimtina, kad siūloma net mokyklose privaloma tvarka ir šitą aspektą naudoti. Žinote, man jau užtenka tos destrukcijos, kurią mes vakar matėme, išniekinusios visą aukų atminimą. Eidami tokiu radikaliu keliu, kaip siūlo ponas Raskevičius, ir kartais apskritai jo partiečiai, vietoj to, kad žingsnis po žingsniu įvestume kažkokius naujus institutus, dar kartą suerzinsime visuomenę, vėl kils sumaištis Seime. Jau iš anksto girdžiu, kas ką sakys“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Jos vertinimu, tai yra neracionalus kelias.
„Ir tai yra paaiškinimas, kodėl Laisvės partijai nesiseka įgyvendinti savo programos. Todėl, kad jie eina radikalizmo keliu. Ponui Raskevičiui yra tas būdinga. Jam būtinai reikia pasiekti savo politinio tikslo maksimumo. Bet tai yra nerealu. Jie tada turėtų turėti šimtą Seimo narių, ir tai sulauktų protestų po langais“, – kalbėjo politikė.
Ji aiškino kolegoms politikoje, kad Seime reikia ieškoti sutarimo.
„Norint pasiekti gerų tikslų, reikia, pirmiausia, siekti konsensuso. Po Teisės komiteto klausimų, nors jie toli gražu ne viskam pritarė, ką aš siūliau, bet man atrodė, kad jie eina konsensuso keliu, ir tai labai verta pagarbos. (…) Manau, kad čia yra tikras profesionalus politinis darbas, kuris turi būti dirbamas Seime“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Neigia sąsajas su Šeimų sąjūdžiu
Politikė neigė sąsajas su Šeimų sąjūdžiu.
„Aš atvirai pasakysiu, kad aš buvau tiek užimta, kad neturėjau laiko net perskaityti, ką rašo kokia nors organizacija. Be to aš nežinau, kas yra Šeimų sąjūdis. Ypač po vakar aš jau visiškai nežinau. Jau po vasaros įvykių aš nežinau, kas tai yra.
Aš, pavyzdžiui, žinau, kas yra kokia nors nauja besikurianti partija, bet aš nežinau, kas yra Šeimų sąjūdis. Ar tai yra tie žmonės, kurie pažemina Sausio 13-ąją? Ar kokie nors kiti žmonės? Aš nežinau“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Jos nuomone, tokie jautrūs įstatymai negali būti ideologizuoti.
„Kaip ir apskritai valstybės politika turėtų būti ideologiškai neutrali. Esame demokratija, visada turėsime požiūrius, vertybes, ir kiekvienas požiūris turi teisę egzistuoti. Bet, jeigu norime priimti bendrą sprendimą, tai turi konsensusas, ypač tokiu klausimu“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.