„Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Wagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus.
Tai susiję ne tik su „Wagner“, bet susiję ir su kibernetiniu saugumu arba kišimųsi į rinkimų sistemas, todėl manome, kad Lietuva vienaip ar kitaip turėtų rodyti iniciatyvą, jog toks asmuo atsirastų ir ES sankcijų sąraše“, – trečiadienį po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Kitas komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kitą savaitę NSGK svarstys siūlymą „įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją poną Prigožiną įtraukti į ES sankcijas“.
Kaip po posėdžio Delfi informavo NSGK narys L. Kasčiūnas, buvo patvirtinta, kad orlaivis į Vilnių atskrido dėl techninio jo aptarnavimo.
„Kai kurios su skrydžiais dirbančios tarnybos patvirtino, kad kelionės tikslas buvo nurodytas šito lėktuvo – techninis aptarnavimas“, – apie orlaivio skrydžio tikslą Delfi sakė konservatorius.
Jis teigė, kad posėdyje dalyvavusių tarnybų atstovai patvirtino, kad orlaivis skrido pas vieną iš įmonių, kuri labai greitai nuo šios situacijos atsiribojo.
„Ar remontas buvo, ar nebuvo atliktas, niekas konkrečiai negali pasakyti, atrodo, kad ne. Bet toks buvo pirminis tikslas“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas priminė, kad prieš porą metų su kolegomis registravo įstatymo projektą, kuriame buvo nurodytas ir sankcijų instrumento taikymą į Magnickio sąrašą įtrauktų asmenų turtui. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė.
„Natūralu, kad reikia kūrybiškiau žiūrėti į nacionalinių sankcijų įstatymo mechanizmo sukūrimą – jei mes dėl europinio reguliavimo taikyti sankcijų jo turtui, ar nuosavybei, gal galime taikyti toms įmonėms, kurios dirba su jais?“ – klausimą kėlė parlamentaras.
„Mes negalime leisti, kad taptumėme „Wagner“ grupės įkūrėjo technikos remonto dirbtuvėmis“,– Delfi sakė L. Kasčiūnas.
Trečiadienį parlamentinis komitetas aiškinosi, kokiu tikslu sausio pabaigoje į Vilnių buvo atskridęs su J. Prigožinu siejamas lėktuvas.
Pasak D. Gaižausko, nustatyta, kad orlaivis buvo atvykęs remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos verslo grupei „Avia Solutions Group“.
„Žinome, kad atvyko būtent remonto darbams, bet remontas, kiek žinome, nebuvo daromas, paaiškėjus tam tikrai informacijai, kad vis dėlto šitam orlaiviui taikomos JAV iždo departamento sankcijos“, – teigė NSGK pirmininkas.
Linkevičius: siūlymas atrodo keistai
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prieš Seimo NSGK posėdį teigė, kad ekonominių sankcijų tokių asmenų turtui Lietuva pritaikyti negali.
„Keistai atrodo, tačiau mes turime elgtis juridiniame lauke ir, deja, ekonominės sankcijos, ką labai aiškiai esame išgirdę iš Europos Komisijos, yra ne nacionalinė kompetencija. Todėl norintiems įvesti kokias nors nacionalines ekonomines sankcijas vargu ar galime kažką teigiamo pasakyti. Tačiau turime daryti maksimaliai, kas įmanoma, ką mes ir darome, noriu pastebėti. Ko mums nepavyksta įtikinti kolegų ES, darome nacionaliniu lygmeniu“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Linkevičius.
L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva vadovaujasi ES teisinėmis normomis.
„Mes esame ES teisiniame lauke ir vadovaujamės jos teisinėmis reguliacijomis. Nacionaline prasme mes neturėtume galimybės įvesti kažką kitokio negu Europos Sąjunga. Yra Europos Sąjungos rinka ir ji reguliuojasi centralizuotai“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar neturės įtakos Lietuvos ir JAV santykiams tai, kad Lietuvoje nusileido asmens, kuris JAV yra sankcijų sąraše, lėktuvas, L. Linkevičius teigė taip tikrai nemanantis.
„Mūsų santykiai su JAV yra puikūs ir supratimas yra, mes nuolat keičiamės informacija, mūsų sąjungininkai puikiai žino teisinę bazę, žino, kas vyksta. Taip kad aš manau, kad čia gali (sankcijų taikymą – ELTA) nulemti ir tam tikri ekonominiai svertai ateityje – įmonės, kurios įsivels į kažkokius ginčytinus ar abejotinus sandorius, gali turėti pasekmes. Įmonės turi mąstyti. Jeigu atsiranda netiesioginiai svertai ar galimybės netiesiogiai suvaržyti tų įmonių ekonominę veiklą, tai įmonės, prieš imdamos bendradarbiauti, turėtų labai stipriai pamatuoti. Čia administraciniais patarimais vargu ar kažkam įspūdį padarysi“, – komentavo L. Linkevičius.
Sankcijas taiko tik JAV
Trečiadienį NSGK posėdyje dalyvavęs valstybės įmonės „Oro navigacija" generalinis direktorius Mindaugas Gustys tvirtino, orlaivis į Lietuvą pateko, nes jam netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, o JAV sankcijos Lietuvoje negalioja.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Vidas Mačaitis savo ruožtu sakė, kad Lietuvos pasieniečiai oro uoste tikrina tik įgulos narius ir keleivius.
„Lėktuvas atskrido iš Sočio, jame buvo du įgulos nariai, jie buvo patikrinti nustatyta tvarka ir tą pačią dieną jie išvyko iš Lietuvos. Lėktuvas liko oro uoste. Jis išvyko vasario 13 dieną su įgulos nariais, kurie tą pačią dieną atvyko ir po poros valandų lėktuvu išskrido“, – pasakojo pareigūnas.
Naujienų portalas 15 min.lt pranešė, kad J. Prigožinui priklausantis privatus lėktuvas „Hawker 800“ į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido sausio 28-ąją. Čia jis išbuvo porą savaičių.
JAV Iždo departamento sankcijų sąraše yra ir pats J. Prigožinas, ir lėktuvas „Hawker 800“. Sankcijos jiems taikomos dėl Rusijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, dėl kibernetinių grėsmių JAV ir dėl kišimosi į rinkimų rezultatus.