„Šį vakarą švenčiame pačią gražiausią visų metų liturgiją, kupiną reikšmingų simbolių, kurie padeda geriau suvokti ir giliau išgyventi Tikėjimo slėpinius. Bundanti pavasario gamta mums byloja apie naują gyvenimą. Liturgijoje naudojamas ugnies simbolis akivaizdžiai parodo, kaip šviesa nugali tamsą, o maldos žodžiai patvirtina, kas yra tikroji pasaulio šviesa – Kristus, kuris mums šviečia“, - pamoksle sakė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Velyknakčio Mišioms vadovavęs arkivyskupas.
Ganytojas kalbėjo apie Senojo Testamento skaitinius, kurie primena jau nueitą Dievo Tautos kelią iš nuodėmės į atpirkimą, iš vergijos į laisvę, iš mirties į naują gyvenimą.
„Jėzaus Prisikėlimas kviečia mus ne į vienadienę šventę, bet skatina keisti savo gyvenimą, kviečia pasilikti Kristaus šviesoje, gyventi jo džiaugsmu ir ramybe“, - sakė arkivyskupas.
Gerai žinome vidinę savo gyvenimo tamsą, visi esame nusidėjėliai, vargstame supančioti savo nuodėmių. Tačiau, arkivyskupo žodžiais, Kristus mus pašaukė dar tada, kai buvome nusidėjėliai, ir rodo mums savo gailestingumą kiekvieną kartą, kai mus, apimtus silpnumo, bando pavergti nuodėmė.
„Jis mus myli tokius, kokie esame. Prieš šventes dauguma mūsų įsileidome Kristaus šviesą per išpažintį – Susitaikinimo sakramentą, apvalėme savo sielą, atgavome vidinę ramybę. Bet to neužtenka, nes tam, kad gyventume mums pažadėtą naują gyvenimą, turime nuolatos gyventi Kristaus šviesoje“, - sakė arkivyskupas G. Grušas, pabrėždamas, jog ryšys su Prisikėlusiuoju, kaip ir bendrystė su bet kuriuo kitu asmeniu, reikalauja nuoširdaus ir reguliaraus bendravimo, o tai – kasdienė malda.
Kas atsitinka, kai vyras su žmona nebesikalba
„Mes žinome, jei vyras su žmona nesikalba, jie atitolsta vienas nuo kito, jų meilė gęsta. Todėl turime dažnai ir nuoširdžiai kalbėtis su Viešpačiu – dalintis su juo visais savo gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais“, - patarė ganytojas.
Taip pat arkivyskupas akcentavo, jog Šeimos metais dera skirti daugiau laiko ne tik asmeninei maldai, bet ir bendrai šeimos maldai. Tėvų pareiga yra ne tik pakrikštyti ir privesti vaikus prie Pirmosios Komunijos bei Sutvirtinimo sakramento. Tėvai turi savo namuose kurti aplinką, kuri padėtų vaikams augti tikėjimu ir kurioje jie įgytų tikinčiųjų bendruomenės patirtį.
„Kai kurios parapijose per šeimas keliauja šventas paveikslas ar ikona, prie kurios šeima susiburia maldai. Šiais metais kviečiu kiekvieną šeimą atnaujinti arba įvesti maldos tradiciją: įprasti melstis prieš valgį ir po jo, laiminti vaikus pažymint jų kaktas kryžiaus ženklu, kai jie kas rytą išeina į mokyklą (panašiai kaip tėvai ir krikštatėviai darė per Krikšto apeigas), kiekvieną kelionę pradėti kryžiaus ženklu ir bendra šeimos malda. Taip pat šeimose gali būti naudojamos sakramentalijos, pavyzdžiui, švęstas vanduo, kuriuo pasišlakstome persižegnodami, kai išeiname arba grįžtame į namus. Tai būtų priminimas, kad kiekviena krikščioniška šeima yra namų Bažnyčia“, - siūlė dvasininkas.
Sutuoktiniams vyskupas patarė skirti laiko maldai dviese ir su visa šeima. Ypač ragino kartu švęsti sekmadienį.
„Net ir tie sutuoktiniai, kurie nėra sudarę sakramentinės santuokos, gali ir turi stiprinti šeimyninį gyvenimą ir ryšį su Kristumi kartu melsdamiesi. Kristus, kuris ieško kiekvieno žmogaus, neapleidžia nė vieno ir visus kviečia į maldos bendrystę“, - pabrėžė arkivyskupas.
Velyknakčio pamoksle ganytojas sakė, kad apšviesta Kristaus, kiekviena krikščioniška šeima tampa šviesos nešėja ir šią Kristaus šviesą turime atspindėti visiems, su kuriais susitinkame: savo kaimynams ir giminaičiams, mokyklose, universitetuose, darbovietėse ir viešajame gyvenime.
Kas dera ir kas nedera krikščioniui
„Šventojo Tėvo Pranciškaus raginimas Bažnyčiai neužsidaryti savyje, išeiti iš zakristijos, tinka ir mūsų namų Bažnyčioms – mūsų šeimoms. Praėjusiame šimtmetyje patirdami priespaudą žmonės slapstėsi, religines šventes šventė užsidarę šeimose, o viešajame gyvenime nesidalino asmeniniais įsitikinimais. Šiandien tiek šeima kaip vienetas, tiek kiekvienas jos narys pašauktas nešti Kristaus šviesą į viešąją erdvę, išlaikyti asmeninio tikėjimo vientisumą visuomeniniame gyvenime. Krikščioniui nedera šios šviesos paslėpti savyje. Prisikėlęs Kristus įpareigojo apaštalus, o per Krikšto sakramentą ir mus: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.“, - sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.
Ganytojo žodžiais, šią naktį Prisikėlęs Kristus apšviečia mūsų gyvenimą, kad per mus jo šviesa sklistų visiems. „Kristaus šviesa telydi mus, mūsų šeimas ir tėvynę į pažadėtą palaimą ir ramybę gailestingojo Dievo glėbyje“, - linkėjimu pamokslą baigė arkivyskupas G. Grušas.
Velyknaktis – kas tai?
Dabar daugeliui žmonių iškilmingos Didžiosios nakties pamaldos – pačios gražiausios metuose. Nuo pašventintos ugnies kunigai uždega Velykų žvakes, tikintieji įžiebia savo žvakeles ir visi drauge nušviečia tamsias šventoves. Didžiosios savaitės tylą perskrodžia varpų skambėjimas ir Velykų šlovinimo himnai.
Velyknaktis paveldėtas iš VII a. Romos apeigynų, tačiau Velykų tridienyje centrinę vietą atgavo tik 1970 metais, išleidus Romos Mišiolą.
Kaip DELFI pasakojo kunigas Vytautas Sadauskas, Velyknaktis savo esme yra naktinis šventimas, kurį galima pradėti sutemus ir baigti prieš patekant saulei. Dauguma krikščionių bendruomenių Velyknaktį švenčia nakties pradžioje, tačiau kai kuriuose regionuose, kur žmonės įpratę anksti keltis, pamaldos prasideda paryčiui.
„Krikščionių bendruomenė švenčia Velykų slėpinį budėdama, klausydama skaitinių ir švęsdama įkrikščioninimo sakramentus“, - pasakojo jėzuitas.
Žiburių liturgija
Velyknakčio Žiburių liturgijai tikinčiųjų bendruomenė susirenka ne bažnyčioje, o prie šalia sukurto laužo. Pasveikinęs žmones kunigas palaimina ugnį ir prašo Dievą uždegti mus „galingu dangaus troškimu“.
Į Velykų žvakę įbrėžiami simboliai – kryžius, virš jo graikų abėcėlės raidė „alfa“, po juo „omega“, o kryžmos kampuose – keturi šių metų skaitmenys.
„Po to kunigas įsmaigsto į žvakę penkis smilkalų spurgus, simbolizuojančius Kristaus žaizdas ir uždega Velykų žvakę”, - pasakojo V. Sadauskas.
Tikinčiųjų procesija, sekanti paskui Velykų žvakę, kunigo teigimu, turi labai gilią simbolinę prasmę. Tai Jono Evangelijoje minimų Kristaus žodžių atspindys: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“. Prisimenamas ugnies stulpas, kuriame Viešpats, vesdamas tautą iš Egipto, naktį ėjo Izraelitų priešakyje, rodydamas jiems kelią į laisvę.
Dalyvaudami Žodžio liturgijoje žmonės budi ir drauge meldžia Viešpaties atėjimo. Klausomasi devynių skaitinių, iš kurių du – Naujojo Testamento laiškas Romiečiams ir Evangelija.
„Skaitinių parinkimas neatsitiktinis – jo šaknys glūdi žydų tradicijoje, nes pagal palestiniečių Talmudą, Paschos naktį žydai minėjo „keturias naktis“: pasaulio sukūrimo, Abraomo aukos, Išėjimo ir Mesijo atėjimo naktį. Krikščionių Velykų Vigilija prasideda būtent šiomis istorijomis – sukūrimo, Abraomo aukos, Raudonosios jūros perėjimo ir eschatologiniu Izaijo skaitiniu. Trys kiti Senojo Testamento skaitiniai labiau siejasi su Krikšto šventimu”, – paaiškino jėzuitas V. Sadauskas.
Po septintojo skaitinio ir maldos uždegamos altoriaus žvakės ir kunigas gieda Gloria, kurios metu skambinama bažnyčios varpais.
Pasak DELFI pašnekovo, Garbės himnas yra svarbiausia krikščionių Velykinė giesmė. Vakarų Bažnyčioje ji ilgą laiką būdavo giedama tik per Velykas.
Šventina vandenį
Ne mažiau įspūdinga Velyknakčio pamaldų dalis – Krikšto liturgija, prasidedanti Krikšto vandens, kuris bus naudojamas per visą Velykų laiką, šventinimu.
„Krikšto vandens šventinimo maldoje prisimenamas sukūrimo vanduo, tvano vanduo, Raudonosios jūros perėjimas, Jėzaus Krikštas Jordano upėje, vanduo ištryškęs iš perverto ant kryžiaus Kristaus šono ir prisikėlusio Kristaus apaštalams patikėta misija eiti ir krikštyti mokinius „vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“, – pasakojo V. Sadauskas.
Jeigu per Velyknaktį krikštijami suaugę žmonės, jiems suteikiamas ir Sutvirtinimo sakramentas.
„Pirmųjų amžių Bažnyčia suvokė gilų ryšį tarp Krikšto ir Kristaus prisikėlimo. Todėl Velyknaktis tapo išskirtine Krikšto teikimo naktimi”, – atkreipė dėmesį V. Sadauskas.
Kurios Velykų Mišios – tikrosios?
Kaip pabrėžė dvasininkas, dabar, kai vėl atgaivintas Velyknakčio šventimas naktį, Velyknakčio Mišios ir yra tikrosios Kristaus Prisikėlimo – Velykų Mišios. Tačiau norintys gali dalyvauti antrosiose Mišiose Velykų dieną, o per šiuolaikines komunikacijos priemones klausytis velykinio popiežiaus pasveikinimo Urbi et Orbi visomis krikščioniško pasaulio kalbomis.